|
|
|
Kiti
projektai
Yra ir nemazhai
kitu nemokamu projektu. Dauguma ish ju susije su Linux, tachiau ne visi.
Chia pavandysiu papasakoti apie svarbiausius ish tokiu projektu.
 |
Tai didzhiulis projektas, kurio tikslas - sukurti
nauja, itin galinga, perkeliama ir universalu vartotojo ir programuotojo
interfeisa. Tai jau gana senas projektas. Jis didzhiulis, ir kol
bus baigtas, turbut praeis dar kokie metai ar du. Faktishkai projekte
kuriami du dalykai - NeXT-Step stiliaus vartotojo aplinka ir galingos,
NeXT-Step stiliaus ojektines bibliotekos, skirtos programuotojams.
Sprendzhiant ish visko, GNU-Step bibliotekos gali tapti galingiausiomis
ish visu panashiu biblioteku. |
| Berlin |
Daugelis Linux ir kitu UNIX sistemu vartotoju skundzhiasi,
kad X-Window grafine sistema dirba letokai - mazhdaug taip, kaip
ir windoze. Negana to, X-Window uzhima nemazhai vietos - mazhiausias
X-Window variantas vargiai tegali buti suinstaliuotas i viena diskeli.
Taip yra del to, kad X-Window - tai pramonines galios grafine sistema,
turinti pernelyg daug ivairiu galimybiu, kuriu paprastiems zhmonems
niekad neprireikia. Pvz., windozeje tu galimybiu yra keleta kartu
mazhiau. Butent todel grupe UNIX megeju ir eme kurti grafines sistemos
alternatyva, kuri nebutu perkrauta nereikalingomis galimybemis,
butu greita, kompaktishka ir patogi. Del neaishkiu priezhaschiu
shis projektas gavo Berlin varda. Manoma, kad uzhbaigus Berlin projekta,
Linux tures tikrai realius shansus tapti dominuojanchia personaliniu
kompiuteriu operacine sistema. |
| UDE |
Dar vienas window manageris ? Taip. Reikalas tame,
kad dauguma shiuolaikiniu window manageriu arba nepakankamai patogus,
arba turi pernelyg mazhai galimybiu, arba per letai dirba, arba,
galu gale, reikalauja ivairiu specialiu biblioteku - pvz., GTK arba
Qt. UDE ideja - sukurti universalia UNIX sistemu darbo aplinka,
kuri butu greita, naudotu mazhai resursu,
teiktu vartotojui dideles galimybes ir dirbtu bet kur ir bet kada. |
| RTLinux |
Yra atveju, kai operacine sistema neturi teises strigti,
bet yra atveju, kai operacine sistema neturi teises net bent kiek
ilgiau mastyti. Taip buna tada, kai kompiuteris turi greitai reaguoti
i realiame pasaulyje vykstanchius ivykius. Panashiais atvejais naudojamos
operacines sistemos vadinamos realiame laike dirbanchiomis(Real-Time)
sistemomis. Tokios sistemos naudojamos robotuose, tankuose, lektuvuose
- visur, kur tik svarbu, kad programos gautu valdyma ishkarto ivykus
kazhkokiam ivykiui, o ne, pavyzdzhiui, po 5 ar 50 sekundzhiu. Akivaizdu,
kad realaus laiko operacine sistema sukurti sunku - ji privalo tureti
itin geras procesu valdymo priemones, atitikti daugeli kitu griezhtu
reikalavimu. Real Time Linux projektas - tai bandymas sukurti realaus
laiko Linux versija. |
| LRP |
Turite sena kompiuteri ir norite pasidaryti ish jo
serveri arba kazhka panashaus ? Linux Router Project sukure shi
ta gero kaip tik Jums - Linux sistema, pasikraunanti ish vieno diskelio,
galinti veikti kaip routeris, proxy serveris ir t.t. ir t.t. |
 |
Daugelis iki shiol naudoja senas, DOS sistemai skirtas
programas ant windozes. Tas pachias programas galima naudoti ir
Linux sistemoje - tam skirta DOS-EMU. |
| ELKS |
Tai Linux distribucijos, skirtos itin silpnoms, 16
bitu mashinoms. Tokioms, kaip, pvz., 8086 ir 80286. |
|
