|
|
|
Apie LINUX instaliavima
Trumpas Linux
instaliavimo FAQ pradedantiesiems. Shis FAQ (Frequently Asked Questions)
parashytas 2000.02.28, tad jeigu jus ji skaitote, praejus keliems menesiams
ar pusmechiui, jis jau tur but pasenes =]]]
- Klausimas: Ar man verta instaliuotis Linux (ash nesu nei programuotojas,
nei sisteminis administratorius) ?
- Atsakymas: Zhinoma, verta. Tada jus tapsite ir programuotoju, ir
sisteminiu administratoriumi. Na, o jeigu rimtai, tai, deja, shiuo
metu Linux dar nera visishkai pritaikytas paprastiems vartotojams.
Nors Linux tobuleja fantastishkai sparchiai, per metus nueidamas toki
kelia, koki windoze nueina per 5 metus, jums vis dar prireiks ir zhiniu
ir kantrybes. Linux yra labai sudetinga operacine sistema, galimybemis
keleriopai lenkianti, pvz., WindowsNT ar Windows2000 operacines sistemas.
Tad ir trvarkytis Linuxe yra sunku. Shiuo metu Linux operacine sistema
yra tapusi prestizho reikalu - kiekvienas patyers kompiuteriu specialistas
jauchia savo pareiga ishmokti dirbti su Linux. Jei norite, kad kiti
kompiuteriu vartotojai, ypach specialistai, jaustu jums pagarba, susiinstaliuokite
Linuxa, ir gerai ji ishtyrinekite.
- Klausimas: Kokia Linux distribucija man pasirinkti ? Kokia distribucija
geriausia ?
- Atsakymas: Tai priklauso nuo to, ka Jus norite daryti su Linuxu,
nuo to, ka Jus jau mokate, nuo Jusu kompiuterio, ir nuo daugelio kitu
priezhaschiu. Geriausios Linux distribucijos nera. Visos turi savu
privalumu (trukumu irgi). Jei esate paprastas vartotojas, patarchiau
pasirinkti viena ish shiu distribuciju: Corel Linux OS, Mandrake Linux
System, Caldera Open Linux, Win Linux. Trumpai apie shiu sistemu privalumus
ir trukumus: Corel Linux OS - tai bandymas Linux sistema padaryti
panashia i windoze. Tai pati draugishkiausia ish normaliu Linux distribuciju.
Bet jai reikia gana galingo kompiuterio, ji yra truputeli nelanksti,
per daug Corel'ishka. Mandrake Linux - yra gana draugishka, lanksti
Linux distribucija. Jai tinka visi RedHat Linux programu paketai.
Deja, Mandrake nera visishkai atidirbta. Caldera Open Linux - tai
labai draugishka distribucija, instaliavimo ir valdymo patogumais
ji prilygsta Corel Linux distribucijai. Trukumai panashus i Corel.
WinLinux - tai Linux distribucija, kuri instaliuojasi kaip paprasta
windozes programa. Del to kai kas net mano, kad be windozes shi distribucija
neistengtu dirbti. Esminis privalumas - ypach lengvas instaliavimas
- tur but net eiline sekretore sugebetu shi Linuxa isidiegti savo
kompiuteryje. Trukumai - del darbo UMS-DOS failu sistemoje ir priklausomybes
nuo windozes, kyla daugybe ivairiu stabilumo, saugumo, patikimumo
problemu. Kitos Linux versijos yra skirtos didesne patirti turintiems
vartotojams, tad chia ju neapzhvelginesime.
- Klausimas: Kiek laiko reikia, norint suinstaliuoti Linuxa ?
- Atsakymas: Viskas priklauso nuo jusu zhiniu ir kompiuterio. Na,
aishku, dar ir nuo Linux versijos bei programu, kurias instaliuosite
kartu. Jei turite galinga kompiuteri, pvz., Pentium II su 64 Mb RAM,
greitu CD-ROMu, ir zhinote, kad jums pades patyres linuxistas, instaliavimui
prireiks kokiu 10-20 minuchiu, gal but, net mazhiau. Jei kompiuteris
silpnas, toks, koki turiu ash (Pentium 75Mhz, 24 Mb RAM), jums gali
prireikti 25-45 minuchiu. Jei neturite patirties, instaliavimui jums
gali prireikti daug daugiau laiko - gal net visos dienos.
- Klausimas: Ash jau turiu Windows operacine sistema savo kompiuteryje.
Ar man reikia ja ishtrinti, norint suinstaliuoti Linux, ar ash galiu
tureti kelias operacines sistemas vienu metu ?
- Atsakymas: Jums nebutina trinti windozes. Jus netgi galite instaliuoti
Linuxa i ta pachia particija(logini diska), kurioje yra windoze. Tada
jums reikes pasirinkti atititinkama, UBM-DOS Linux versija, pvz.,
WinLinux. Tachiau ash rekomenduochiau instaliuotis pilnaverte Linux
i atskira particija. Jei jus turite tik viena particija savo diske,
galite pakeisti jos dydi, neprarasdami duomenu - tam jums prireiks
specialios programos - Partition Magic. Shia programa gamina Power
Quest firma.
- Klausimas: Kiek particiju reikia Linux operacinei sistemai ?
- Atsaymas: Normaliam darbui reikia dvieju particiju - viena skirta
virtualiai atminchiai, kita skirta pachiam Linuxui. Kai kurie Linux
vartotojai naudoja daugiau particiju, bet tai jau specifiniai atvejai.
- Klausimas: Kiek vietos reikia paskirti Linux sistemai diske ? Kiek
vietos Linuxui reikia mazhiausiai ? Kiek vietos reikia paskirti swap
particijai ?
- Atsakymas: Sunku pasakyti, kiek tos vietos tikrai reikia. Tai priklauso
nuo to, kas jus ruoshiates daryti. Minimalu Linux varinta, neturinti
grafines vartotojo aplinkos, galima suinstaliuoti i 20-40 megabaitu
diska. Deja, ne visos Linux distribucijos instaliuojasi be grafines
aplinkos. Daugmazh pilna Linux versija, turinchia grafine vartotojo
aplinka ir nemazha kieki ivairiu programu bei zhaidimu, galima suinstaliuoti
i 200-300 Mb diska. Bet, kadangi Jus greichiausiai noresite tureti
daug ivairiu programu, jums prireiks 500-600 Mb vietos diske. Dar
geriau, jei galesite paskirti Linuxui 1 gigabaita vietos. Bet kuriuo
atveju, geriau paskirti truputeli per daug, negu vos vos per mazhai.
Na, bet jei jau vietos labai truksta, Internete galite rasti Linux
distribucija, telpanchia i viena diskeli (1.44 Mb). Swap particijai
vietos reikia paskirti mazhdaug 2 kartus daugiau, negu turite realios
operacines atminties. Bet nepersistenkite. Jei jusu kompiuteryje yra
128 Mb RAM, Linuxas sugebes dirbti ir ish viso be swap particijos.
Bet ir tokiu atveju patarchiau padaryti mazhdaug 100 Mb swap particija.
Reikalinga swap particijos dydi nustatyti gana keblu - kuo didesne
bus shi particija, tuo daugiau bus bendros (virtuoalios) atminties.
Bet kiekvienas papildomas swapo megabaitas naudos ir fizikine atminti
(RAM), ir procesoriaus resursus. Kad butu lengviau isivaizduoti, pateiksiu
pavyzdi: Mano kompiuteryje dabar yra 24 megabaitai RAM, ir 40 Mb swap
particija. Dabar programos dirba gana greitai, bet retkarchiais joms
pritruksta atminties. Ankschiau, kai buvo tie patys 24 Mb RAM, bet
swap particija buvo 56 Mb dydzhio, atminties programoms nepritrukdavo,
bet neretai kildavo problemu del darbo greichio. Kai kada nors isidesiu
papildomus 8 Mb RAM, galesiu padidinti swap particija, ir visos problemos
baigsis =]]]
- Klausimas: Instaliavimo programa prasho, kad ash nurodychiau jai
particija, bet tos particijos vadinasi kazhkaip keistai. Ka reishkia
tie pavadinimai ? Kaip man suprasti, koks pavadinimas reishkia koki
diska ?
- Atsakymas: Linuxe nera tiesioginio ryshio tarp irenginiu ir vartotojo
failu sistemos, del to naudojama specifine, programuotojams patogesne
visu irenginiu klasifikacija. Diskams pavadinimai suteikiami remiantis
ju fizikiniu prijungimu prie kompiuterio. Trumpai tariant, pateiksiu
trumpa atitikmenu tarp Linux ir BIOS pavadinimu lentele:
| Irenginys |
BIOS atitikmuo |
Paaishkinimas |
| hda |
Primary Master |
Greichiausiai, jusu hard diskas |
| hdb |
Primary Slave |
Chia tur but jusu CD-ROM |
| hdc |
Secondary Master |
Bet gal CD-ROM yra chia ? |
| hdd |
Secondary Slave |
|
| fd0 |
First Floppy Drive |
Pirmas diskasukis - DOSe vadinamas A: |
| fd1 |
Second Floppy Drive |
Antras diskasukis - DOSe vadinamas B: |
| |
|
|
| | | | | () | () Hard diskuose esanchiu particiju pavadinimai sudaromi
pridedant skaichiuka prie hard disko pavadinimo. Paprastos particijos
gana skaichiukus nuo 1 iki 4, Extended particijos gauna didesnius skaichiukus.
Jei jus turite tik viena hard diska, kuris prijungtas kaip Primary Master,
particijos jame vadinsis taip: hda1 - pirma particija hda2 - antra particija
hda3 - trechia particija hda4 - ketvirta particija hda5 - pirmas "loginis
diskas" pirmoje Extended particijoje Na, tikiuosi, supratote paaishkinimus...
|
