Ishvaizda
Programos
Distribucijos
Savybes
Istorija
Linux FAQ
Terminai
Sandara
UNIX
Komandos
Nuorodos
Kiti projektai
Skelbimai
Chat'as

Apie LINUX komandas
Linux operacine sistema turi toki labai patogu dalyka, vadinama konsole. Tiems, kas dirbo su DOS per daug aishkinti apie tai, kas tai per daiktas turbut neteks, Na, o kitiems pateiksiu trumpa ir, tikiuosi, aishku, pradzhiamoksli. Jei norite - trumpas standartiniu UNIX komandu sarashas, bei atitikmenys tarp UNIX ir DOS komandu.

Konsole(terminalas) - tei toks dalykas, susidedantis ish klaviaturos ir ekrano. Su klaviatura ivedamas tekstas, kuri gauna speciali programa - shel interpretatorius. Shi programa pabando suprasti, ka jus jai parashete, ir jeigu jai suprasti pavyksta, ji kazhka padaro. Na, ir, kaip taisykle, ishveda i ekrana kazhkoki praneshima.

Nors toks vartotojo interfeisas atrodo paprastas ir primityvus, galimybes yra milzhinishkos. Neapsirikite, DOS megejai - nors ish pirmo zhvilgsnio Linux terminalas labai primena DOS'a, skirtumai yra labai dideli - DOS komandines eilutes interfeisas - tai tik UNIX parodija. tiesa, daugelis DOS komandu turi atitikmenis UNIX(Linux) sistemose.

Komandos terminale ivedamos mazhdaug taip: parashoma "cat maistas.txt" ir paspaudzhiamas ENTER klavishas. Ishkarto pasileidzhia cat programa, kuri susiranda faila maistas.txt ir ishveda ji i ekrana.

Svarbiausias dalykas, kuri reikia suprasti, dirbant su UNIX(Linux) terminalu - tai saveika tarp programu. reikalas tame, kad kiekviena tipishka UNIX programa dirba ish karto su keliais(dazhniausiai trimis) failais: STDIN, STDOUT ir STDERR. Pagal nutylejima programa gauna duomenis ish STDIN, siunchia duomenis i SDOUT, o praneshimus apie klaidas perduoda i STDERR. vartotojas STDOUT ir STDERR failu turini mato ekrane, o i STDIN gali rashyti su klaviatura. Visa gudrybe yra tame, kad programoms vietoje shiu standartiniu failu galima nurodyti bet kokius kitus failus. Ir, kadangi standartiniu UNIX programu galimybes yra labai dideles, vartotojas, manipuliodamas duomenu srautais, gali daryti tikrus stebuklus. Duomenu srautai ish failo i faila nukreipinejami, naudojant kelis specialius simbolius-komandas: "|", "<", ">", ">>", "<<".

Ka daro tokios duomenu nukreipimo komandos:

|	Vertikalus brukshnys liepia programos ishvedamus duomenis perduoti kitai programai. pvz., galima parashyti kazhka tokio: "cat maistas.txt | grep bulkute". cat programa bandys ishvedineti teksta i ekrana(STDOUT), bet ish tikro tekstas paklius grep programai, kuri ieshkos zhodzhio "bulkute". Radusi shi nelietuvishka zhodi, grep ishves ji i ekrana.
<	Jei jau turite faila maistas.txt , galite padaryti ir kitaip - parashyti "grep bulkute < maistas.txt" - grep bandys skaityti ish klaviaturos(STDIN), bet gaus duomenis ish failo maistas.txt .
>	Jei ivedete komanda "cat maistas.txt | grep bulkute", galite panoreti ishsaugoti jos ishvedamus duomenis faile. Tada jums reikes parashyti "cat maistas.txt | grep bulkute > bulkute.txt" - isvedami duomenys paklius ne i ekrana, o i naujai sukurta faila bulkute.txt .
>>	Jei jus jau turite faila bulkute.txt , ankstesne komanda ji prazhudys - pirma ishtrins, o paskui sukurs nauja. Jei norite kad duomenys butu prideti prie jau egzistuojanchio failo pabaigos, nukreipdami duomenis, rashykite ne ">", o ">>"
<<	Na, o tokie du kampai naudojami programuojant - tai yra, specifiniais atvejais, su kuriais jums gali ir netekti susidurti. Del to nesigilinsiu, o pateiksiu skripto pavyzdi: cat <<end_of_output vogr vogr ? abr abr ! end_of_output