| proging pinigai istorija link04 paranoja apie | ||||
|
|
||||
|
O dabar - truputis apie kompiuterių istoriją. Daugelis mano, kad pirmasis kompiuteris buvo 1949-aisiais pagamintas "ENIAC", o kai kurie netgi galvoja, kad pirmą kompiuterį išrado Bill'as Gates'as, 1971-aisiais (tikrai yra taip manančių žmonių). Didelės korporacijos, norėdamos save pavaizduoti itin nusipelniusiomis lyderėmis, dažnai pačios (o dar dažniau - nepatyrusių žurnalistų padedamos) patyliukais kuria mitus, bandydamos pakeisti istoriją. Taip atsiranda pasakos apie tai, kad "IBM PC" buvo pirmasis asmeninis kompiuteris, apie tai, kad "Intel 8086" buvo pirmasis 16 bitų procesorius, apie tai kad "Windows" buvo pirmoji grafinė vartotojo aplinka ir pan.. Tikroji istorija yra kitokia. Pirma skaičiavimo mašina buvo sukurta dar prieš kelis šimtmechius (Blaise Pascal aritmetinė mašina) o pirmosios elektroninės skaičiavimo mašinos buvo sukurtos dešimtmečiu anksčiau, nei garsusis "ENIAC". Asmeninių kompiuterių protėvis buvo "PDP-1" minikompiuteris, pirmas populiarus (bet ne pats pirmasis) mikrokompiuteris buvo "MITS" kompanijos "Altair", o pirmas, panašus į įprastus, asmeninis kompiuteris buvo "Apple ][". Prietaisus, kurie galėtų palengvinti skaičiavimą, žmonija kūrė jau nuo seniausių laikų. Manoma, kad jau prieš dešimt tūkstančių metų žmonės naudodavo pagaliukus, akmenukus ir pan. daiktus tam, kad supaprastintų skaičiavimus. Vėliau buvo sukurti keli protingesni įtaisai, iš kurių labiausiai išpopuliarėjo abakas bei jo patobulintas variantas - skaitliukai. Yra žinoma, kad apie automatizuoto skaičiavimo priemones mąstė dar senovės graikai. Beje, XXa. pradžioje mokslininkai atrado vieno iš graikų analoginių kompiuterių liekanas - tai buvo mechaninis įrenginys, skirtas astronominiams skaičiavimams. Vienas iš pirmųjų mūsų epochije, ne itin sėkmingai, skaičiavimo mašiną pabandė sukurti Renesanso epochos genijus Leonardo da Vinci. Tikrai įdomi ir lietuviškos skaičiavimo technikos istorija - primąjį mechaninį kalkuliatorių Lietuvoje sukūrė J. Jakobsonas - dar 1770 metais. XXa. antroje pusėje Lietuva gamino nemažai originalių skaičiavimo mašinų, kurios buvo eksportuojamos į daugelį šalių. Taigi, apie daug kam nežinomą kompiuterių istoriją čia ir pabandysiu papasakoti. Aišku, pasakojimas nebus nei idealiai pilnas, nei idealiai tikslus: daugelį gana svarbių įvykių aš praleidau (kai kada tiesiog užsimiršo, kai kada - gal ir šiaip apsižioplinau, o kai kada nusprendžiau, kad jie gal nepakankamai svarbūs), dalį įvykių papasakojau netiksliai - pvz., lietuviškų kompiuterių sukūrimo ir gamybos datos nesutampa net skirtingose lietuviškose enciklopedijose, tad rinkdavausi tuos variantus, kurie man atrodo labiau tikėtinais. Daugiau dėmesio stengiausi kreipti į mažiau žinomus faktus bei įdomius įvykius. Šį istorijos puslapį pradėjau kurti kaip nediduką projektėlį, bet ilgainiui jis taip išsiplėtė, kad, prisipažįstu, man jau pačiam darosi sunku susigaudyti. Jei kam nors kils pastebėjimų, jei kažkas atras, kat esu padarias kleidu ar pralejdias ka norz suarrbaus, prašau, parašykite man apie tai - tikrai norėčiau ištaisyti :-) Mano el. pašto adresas - ricardas.savukynas@delfi.lt . Panaudota literatūra: gal kada nors ir sugebėsiu viską išvardinti, bet dabar taip paprastai nepavyktų, nes REALIAI naudojausi dešimtimis skirtingų šaltinių, įskaitant stambių firmų ("IBM", "Microsoft", "SGI", "Oracle", "Dell", "Intel", "AT&T") Interneto svetaines (pvz., Shift.com), bendrus kompiuterių istorijos puslapius (itin pravertė Ken Polsson chronologijos bei velniškai įdomus John Bayko (Tau) "Great Microprocessors of the Past and Present" darbas), taip pat naudojau enciklopedijas, žinynus, etc.. Nuoširdžiai reiškiu padėką firmoms, kurios skelbia savo istoriją, ypač gerai savo praeitį pateikia "Oracle", "SGI", "AT&T" ir "IBM". Labai pravertė kitų šalių internetiniai muziejai - computer-museum.ru, tcm.org, computerhistory.org, Rise of Computer Industry, Old-Computers.com, GUI Gallery, įvairios chronologijos - Andrew Grygus, AaxNet, Michael Flint, David Carlson. Visi paminėti firmų vardai, prekių ženklai priklauso atitinkamoms firmoms ir prekių ženklų savininkams. Visa pateikta informacija yra pateikiama pažintiniais ir moksliniais tikslais, nesiekiant nei vienos firmos reklamuoti ar ją sumenkinti, taip pat - nesiekiant panaudoti informaciją komerciniu tikslu. Puslapio autorius neatsako už informacijos tikslumą, pateikiama medžiaga nagrinėtina kaip subjektyvi autoriaus nuomonė. Puslapio autoriaus teisės saugomos įstatymo. Čia pateikta medžiaga leidžiama naudotis visiems, su salyga, kad publikacijose bus nurodomas duomenų gavimo šaltinis ir autorius. |
||||