1999

"Amiga Technologies" firmą nusiperka buvęs sunkvežimio vairuotojas, o dabar jau verslininkas Bill McEwen, kuris bando perorganizuoti kažkada itin garsią, bet dabar jau beveik žlugusią firmą.

"Apple" pradeda gaminti naujus "PowerMac G3" kompiuterius. Jie gerokai modernizuoti, turi nepaprastai ptogų korpusą, bet labiausiai išsiskiria savo dizainu: tęsdama "Think different" kampaniją, "Apple" šiuos kompiuterius padaro nepanašiais į jokius kitus. "Apple" kompiuteriai po truputį ima tapti prestižiniais: su jais ne tik lengva dirbti, bet jie ir galingesni už bet kokias "PC" tipo mašinas.

"Amazon.com" pasiekia 9.1 milijardo dolerių apyvartą. Internetines firmas kuria visi, kas tik netingi. Prasideda "Dot Com" bumas.

"Silicon Graphics" pakeičkia pavadinimą į "SGI". Iš esmės nuo to niekas nepasikeičia, nes "SGI" pavadinimas naudojamas jau daug metų, o "Silicon Graphics" pavadinimo "naujoji" "SGI" nenustoja naudoti. Svarbesnis pasikeitimas - tai naujos, "Intel" procesorius turinčios darbo stotys. Jos turi su "PC" nesuderinamą architektūrą, bet kainuoja pigiau už įprastas "UNIX" darbo stotis, dirba su specialia "WindowsNT" versija. Nors procesoriai tie patys, "SGI" kompiuterių našumas maždaug du kartus didesnis, nei analogiškų "Compaq", "HP" ar kitų firmų sistemų. Pasirodžius šioms darbo stotims, rinkos analitikai ėmė pranašauti greitą "UNIX" sistemų bei ne "x86" architektūrų galą, tačiau nei "SGI" viltys, nei pranašystės neišsipildė. Darbo stočių pirkėjai pasirinkdavo našesnes sistemas, dažnai reikalaudami šiems kompiuteriams skirtos "UNIX" versijos. Itin daug problemų "SGI" kompanijai sukėlė nepalankios sutartys su "Microsoft", tad po poros metų "SGI" visiškai nustojo tiekti su šiais kompiuteriais "Windows" operacinę sistemą, pasirinkdama "Linux", o 2002 iš viso nutraukė tokių kompiuterių gamybą.

"Unisys" kompanija patiria vis didesnius nuostolius. Norėdama pataisyti padėtį, kompanija pakeičia "LZW" duomenų pakavimo algoritmų licenzijas, kartu pareikšdama, kad "GIF" paveiksliukų formatas (tuo metu - populiariausias Internete) turi būti apmokestintas. Pagal naująją licenziją, kiekviena Interneto svetainė, kurioje naudojami "GIF" paveiksilukai, privalo sumokėti 5000 dolerių mokestį "Unisys" kompanijai. Kadangi tokių svetainių Internete yra milijonai, "Unisys" turėtų tapti viena iš turtingiausių pasaulio firmų. "Unisys" nelaimei, daugelis hakerių ima protestuoti, remdamiesi ankstesnėmis "Unisys" licenzinėmis sutartimis, tad firma priverčiama atsisakyti savo planų.

"AMD" pradeda gaminti 400 MHz "K6-III" procesorių. Daugelyje testų jis smarkiai lenkia netgi dar neišleistą "Pentium III" procesorių. Viena iš "K6-III" ypatybių - 100 MHz sisteminė magistralė, dėl kurios jis greičiau dirba su atmintimi. "Intel" gaminami procesoriai palaiko tik 66 MHz magistralę.

Internete ima siautėti "Melisa" kirminas, dar vadintas lamerių virusu. Skirtingai nuo itin intelektualių ankstesnių kompiuterinių virusų, kurie buvo pagrįsti tikrai neeiliniais programuotojų sugebėjimais ir žiniomis, "Melisa" virusas sukurtas kažkokio nemokšos ir parašytas "Visual Basic" kalba, bet paremtas idėja, kurios ankstesni virusų rašytojai net nenagrinėjo: virusus gali platinti patys žmonės. "Melisa" virusas, skirtingai nuo ankstesnių, net nebando kaip nors aktyvizuotis pats: jis laukia, kol jį paleis vartotojas, o jau tada pasiunčia savo kopijas visais "Outlook" adresų knygelėje rastais adresais. "Melisa" virusas padarė tikrą perversmą virusų kūrėjų tarpe: kadangi toks idijotiškas kirminas savo plito šimtus kartų greičiau, nei protingai parašyti virusai, hakeriai virusų kūrimą ėmė laikyti negarbingu, žinių nereikalaujančiu užsiėmimu, tinkamu tik lameriams. Beje, iki šiol beveik visi Internete plintantys virusai (tiksliau, kirminai - tinkle plintančios programos) yra sukurti panašiai kaip "Melisa".

"AOL" kompanija nusiperka "Netscape" firmą. Nors pirmiausia "AOL" galvoja "Netscape" naršykles pritaikyti savo vartotojams, o paskui per laisvai platinamą naršyklę pritraukti ir naujų klientų, "Microsoft" greitai sužlugdo visus planus. Su "Windows" platinama "Internet Explorer" naršyklė yra nenukonkuruojama. Nors ir vėliau "AOL" investuoja pinigus į "Netscape", ši firma per artimiausius keletą metų taip ir neįstengia atsigauti.

"LITNET" kuriam sustabdo savo palydovinį ryšio kanalą į Oslo miestą Norvegijoje ir pradeda naudoti 1Mbps "Lietuvos Telekomo" kanalą. Vėliau kanalas į Oslo atkuriamas, bet jau kaip vienakryptis (įeinančio duomenų srauto). Universitetų tinklai administraciškai atskiriami nuo "LITNET", bet sujungiami 100-1000Mbps ryšio linijomis.

Columbine mokyklos tragedija: du paaugliai moksleiviai, Eric Harris ir Dylan Klebold, apsiginklavę iš tėvų pavogtais šautuvais bei savo darbo granatomis, mokykloje nužudo 12 mokinių ir vieną mokytoją, o paskui nusižudo patys. Tyrimo metu paaiškėja, kad abu paaugliai buvo aistringi "Doom" žaidimo mėgėjai. Po šio įvykio spauda ir didelė dalis visuomenės ima kaltinti kompiuterinių žaidimų gamintojus smurto skatinimu ir psichologiniu vaikų žalojimu. Vėliau panašios, tik šiek tiek mažesnės tragedijos pasikartoja dar kelis kartus. Dauguma psichologų teigia, kad tokie žaidimai kaip tik leidžia nepavojingai išlieti agresiją, o tikrovėje pasitaikantys smurto atvejai susiję su žaidimais tik savo pasireiškimo būdu. Visgi, tokių žaidimų psichologinė žala kol kas dar nėra pilnai ištirta.

"Intel" išleidžia "Pentium III" procesorių. Nors tai greičiausias "Intel" procesorius, jis dirba lėčiau, nei prieš tai išleistas "AMD K6-III".

"Warner Bross" kompanija sukuria legendinį filmą "Matrix". Jame pasakojama piae kitokį, kompiuterių valdomą pasaulį, kurio neįmanoma atskirti nuo tikro. Filmas greitai tampa kultiniu.

"Apple" pradeda gaminti "PowerMac G4" kompiuterius. 400, 450 ir 500 MHz dažniais dirbantys procesoriai šį kompiuterį paverčia pirmu pasaulyje asmeniniu kompiuteriu, galinčiu vykdyti daugiau, nei milijoną slankaus kablelio matematinių veiksmų per sekundę. Dėl tokio našumo šiems kompiuteriams taikomi tie patys eksporto apribojimai, kaip ir strateginės paskirties ginklams.

"AMD" pradeda gaminti 750 MHz dažniu dirbančius "Athlon" procesorius. Šie gerokai lenkia netgi sparčiausius, dar tik laboratorijose bandomus "Intel" procesorius, tuo pat metu kainuoja daug pigiau. Viena iš ypatybių - šie procesoriai naudoja sisteminę magistralę, sukurtą "DEC Alpha" magistralės pagrindu. Tokia magistralė gali dirbti 200MHz taktiniu dažniu, kai įprastas "PC" magistralės dažnis tėra 66MHz. Taigi, greičiau pradeda dirbti ir visa sistema. Tiesa, išleisdama šį procesorių, "AMD" susiduria ir su problema - naujos "Intel" naudojamos procesorių jungtys patentuojamos, ir "Intel" draudžia gaminti su jomis suderinamus procesorius. Tad naujiems "AMD" procesoriams sukuriamos ir kitokios, "Slot A" tipo, jungtys, dėl ko jie tampa aparatiškai nesuderinamais su "Intel". Prisideda ir kita problema - čipsetus gaminančios firmos dar neprisitaikė prie naujų procesorių išleidimo, tad gaminami čipsetai brangūs ir neoptimalūs. Dėl visų priežasčių bendra "Athlon" sistemų kaina gaunasi ne tokia jau maža. "AMD" pradeda gaminti ir kitą procesorių seriją - "Duron", kurie nuo "Athlon" skiriasi korpusu ir jungtimi "Socket A". Našumu "Duron" prilygsta "Pentium II" procesoriams, o kainuoja pigiau, nei "Celeron".

18-metis Shawn Fanning sukuria "Napster" programą, leidžiančią patogiai keistis "MP3" formato muzikiniais įrašais Internete. Vėliau jis įkuria "Napster" kompaniją.