proging pinigai istorija link04 paranoja apie    
    ...1799] [1800-1899] [1900-1939] [1940-1946] [1947-1952] [1953-1957] [1958-1960] [1961-1963] [1964-1966] [1967-1968] [1969-1970] [1971-1972] [1973-1974] [1975-1976] [1977-1978] [1979-1980] [1981-1982] [1983-1984] [1985-1986] [1987-1988] [1989-1990] [1991-1992] [1993-1994] [1995-1996] [1997-1998] [1999-2000] [2001...    
         
   
Metai   Įvykis kompiuterių istorijoje
1999 "Amiga Technologies" firmą nusiperka buvęs sunkvežimio vairuotojas, o dabar jau verslininkas Bill McEwen, kuris bando perorganizuoti kažkada itin garsią, bet dabar jau beveik žlugusią firmą.
1999 "Apple" pradeda gaminti naujus "PowerMac G3" kompiuterius. Jie gerokai modernizuoti, turi nepaprastai ptogų korpusą, bet labiausiai išsiskiria savo dizainu: tęsdama "Think different" kampaniją, "Apple" šiuos kompiuterius padaro nepanašiais į jokius kitus. "Apple" kompiuteriai po truputį ima tapti prestižiniais: su jais ne tik lengva dirbti, bet jie ir galingesni už bet kokias "PC" tipo mašinas.
1999   "Amazon.com" pasiekia 9.1 milijardo dolerių apyvartą. Internetines firmas kuria visi, kas tik netingi. Prasideda "Dot Com" bumas.
1999 "Silicon Graphics" pakeičkia pavadinimą į "SGI". Iš esmės nuo to niekas nepasikeičia, nes "SGI" pavadinimas naudojamas jau daug metų, o "Silicon Graphics" pavadinimo "naujoji" "SGI" nenustoja naudoti. Svarbesnis pasikeitimas - tai naujos, "Intel" procesorius turinčios darbo stotys. Jos turi su "PC" nesuderinamą architektūrą, bet kainuoja pigiau už įprastas "UNIX" darbo stotis, dirba su specialia "WindowsNT" versija. Nors procesoriai tie patys, "SGI" kompiuterių našumas maždaug du kartus didesnis, nei analogiškų "Compaq", "HP" ar kitų firmų sistemų. Pasirodžius šioms darbo stotims, rinkos analitikai ėmė pranašauti greitą "UNIX" sistemų bei ne "x86" architektūrų galą, tačiau nei "SGI" viltys, nei pranašystės neišsipildė. Darbo stočių pirkėjai pasirinkdavo našesnes sistemas, dažnai reikalaudami šiems kompiuteriams skirtos "UNIX" versijos. Itin daug problemų "SGI" kompanijai sukėlė nepalankios sutartys su "Microsoft", tad po poros metų "SGI" visiškai nustojo tiekti su šiais kompiuteriais "Windows" operacinę sistemą, pasirinkdama "Linux", o 2002 iš viso nutraukė tokių kompiuterių gamybą.
1999 "AMD" pradeda gaminti 400 MHz "K6-III" procesorių. Daugelyje testų jis smarkiai lenkia netgi dar neišleistą "Pentium III" procesorių. Viena iš "K6-III" ypatybių - 100 MHz sisteminė magistralė, dėl kurios jis greičiau dirba su atmintimi. "Intel" gaminami procesoriai palaiko tik 66 MHz magistralę.
1999 "LITNET" kuriam sustabdo savo palydovinį ryšio kanalą į Oslo miestą Norvegijoje ir pradeda naudoti 1Mbps "Lietuvos Telekomo" kanalą. Vėliau kanalas į Oslo atkuriamas, bet jau kaip vienakryptis (įeinančio duomenų srauto). Universitetų tinklai administraciškai atskiriami nuo "LITNET", bet sujungiami 100-1000Mbps ryšio linijomis.
1999   "Intel" išleidžia "Pentium III" procesorių. Nors tai greičiausias "Intel" procesorius, jis dirba lėčiau, nei prieš tai išleistas "AMD K6-III".
1999 "Apple" pradeda gaminti "PowerMac G4" kompiuterius. 400, 450 ir 500 MHz dažniais dirbantys procesoriai šį kompiuterį paverčia pirmu pasaulyje asmeniniu kompiuteriu, galinčiu vykdyti daugiau, nei milijoną slankaus kablelio matematinių veiksmų per sekundę. Dėl tokio našumo šiems kompiuteriams taikomi tie patys eksporto apribojimai, kaip ir strateginės paskirties ginklams.
1999 "AMD" pradeda gaminti 750 MHz dažniu dirbančius "Athlon" procesorius. Šie gerokai lenkia netgi sparčiausius, dar tik laboratorijose bandomus "Intel" procesorius, tuo pat metu kainuoja daug pigiau. Viena iš ypatybių - šie procesoriai naudoja sisteminę magistralę, sukurtą "DEC Alpha" magistralės pagrindu. Tokia magistralė gali dirbti 200MHz taktiniu dažniu, kai įprastas "PC" magistralės dažnis tėra 66MHz. Taigi, greičiau pradeda dirbti ir visa sistema. Tiesa, išleisdama šį procesorių, "AMD" susiduria ir su problema - naujos "Intel" naudojamos procesorių jungtys patentuojamos, ir "Intel" draudžia gaminti su jomis suderinamus procesorius. Tad naujiems "AMD" procesoriams sukuriamos ir kitokios, "Slot A" tipo, jungtys, dėl ko jie tampa aparatiškai nesuderinamais su "Intel". Prisideda ir kita problema - čipsetus gaminančios firmos dar neprisitaikė prie naujų procesorių išleidimo, tad gaminami čipsetai brangūs ir neoptimalūs. Dėl visų priežasčių bendra "Athlon" sistemų kaina gaunasi ne tokia jau maža. "AMD" pradeda gaminti ir kitą procesorių seriją - "Duron", kurie nuo "Athlon" skiriasi korpusu ir jungtimi "Socket A". Našumu "Duron" prilygsta "Pentium II" procesoriams, o kainuoja pigiau, nei "Celeron".
1999   18-metis Shawn Fanning sukuria "Napster" programą, leidžiančią patogiai keistis "MP3" formato muzikiniais įrašais Internete. Vėliau jis įkuria "Napster" kompaniją.
2000   2000-ųjų klaida. Nors žurnalistai pranašauja vos ne pasaulio pabaigą, "Y2K" klaida pasireiškia labai nesmarkiai. Tokijuje neilgam dingsta elektros tiekimas, kitur problemos mažesnės. Daugelis pastebi, kad dėl tų pačių priežasčių 1999 metais problemų buvo keleriopai daugiau. Apie datų problemą buvo pradėta kalbėti dar maždaug 1985, tad per maždaug 15 metų specialistai 2000-ųjų problemą sugebėjo išspręsti. Eiliniai kompiuterių vartotojai džiūgauja, galvodami, kad kompiuterių specialistai apsikvailino.
2000 Autoavarijoje žuvo vienas iš TCP/IP protokolų kūrėjų, "ping" programos autorius Mike Muuss. Jo mirtis tapo liūdnu įvykiu kiekvienam kompiuterių secialistui... Jo Interneto svetainė egzistuoja iki šiol...
2000 Jungtinės Valstijos gerokai susilpnina šifravimo programų apribojimus. Tai svarbus įvykis, rodantis, kad Internetas tampa atviresnis. Tuo pat metu vis labiau sklinda kalbos apie superslaptą šnipinėjimo projektą "Echelon". Daug kas teigia, kad šifravimo silpninimas - tai ženklas, kad J.A.V. vyriausybė turi kitų sekimo priemonių.
2000 "Apple" pradeda gaminti "Power Mac G4 Cube" kompiuterius. Savo idėja jie daug kuo primena "NeXT Cube": yra labai kompaktiški, tylūs ir galingi. Deja, kaip ir "NeXT" cube, didelio pasisekimo jie sulaikia tik po to, kai nustojami gaminti.
2000 "Transmeta" kompanija pradeda gaminti "Crusoe" procesorius. Tai pigūs, tačiau greiti procesoriai, suderinami su "Pentium II". Esminis "Crusoe" skirtumas - jis naudoja kelis kart mažiau energijos, nei ekonomiškiausi "Intel" procesoriai, todėl yra itin tinkamas nešiojamiems kompiuteriams. Realiai "Crusoe" procesorius - tai "RISC" architektūros procesorius, pritaikytas itin efektyviai kitų procesorių emuliacijai. Nors "Intel", "AMD" ir kitos firmos jau daugelį metų (pradedant "486" procesoriumi) naudoja "RISC" procesorius, kurie aparatiškai emuliuoja realiai neegzistuojančią "486", "Pentium" ir pan. architektūrą (naudojami aparatiniai šių architektūrų komandų transliatoriai į įvairių "RISC" komandų rinkinius), "Transmeta" nuėjo daug toliau: visos komandos vykdomos programiniame emuliatoriuje. Iš principo, toks procesorius gali emuliuoti ne tik "x86", bet ir kitas architektūras. Nors iki šiol "Transmeta" neturėjo didelio pasisekimo, "Intel" į "Crusoe" procesorių pasirodymą sureagavo netgi smarkiau, nei į "AMD Athlon": daugelio laptopams skirtų "Intel" procesorių kainos buvo sumažintos kelis kartus.
2000   Po penkerius metus trukusio tyrimo Jungtinių valstijų teisėjas Thomas Penfield Jackson nustato, kad "Microsoft" kompanija nuosekliai ir apgalvotai pažeidinėjo Jungtinių Valstijų įstatymus, naudodama neteisėtas priemones prieš konkurentus. Vienas iš neteisėtų veiksmų - tai "Internet Explorer" programos integracija į "Windows" operacinę sistemą.
2000 "Microsoft" vieną po kitos išleidžia dvi naujas operacines sistemas - Windows2000 (smarkiai patobulintą "WindowsNT" versiją) bei "WindowsME" (gerokai papildytą "Windows95/98" versiją). Pirmoji sistema menkai pritaikyta žaidimams, antroji - gerokai perkrauta ir nestabili. Nepaisant to, abi sistemos turi ir privalumų, tad, nors ir ne itin lengvai, "Microsoft" suranda pirkėjų.
2000 "AMD" pradeda serijiniu būdu gaminti 1 GHz dažnio "Athlon" procesorius. "Intel" vadovus ištinka isterika ir jie po poros dienų paskelbia apie 1 GHz "Pentium III" procesorių išleidimą. Abiem kompanijom pasipila užsakymai, tačiau "Intel" visus užsakymus atidėlioja. Po poros savaičių paaiškėja, kad "Intel" turi tik kelis bandymams skirtus 1 GHz procesorius ir negali užsakovams parduoti netgi bandomųjų procesorių.
2000 "Silicon Graphics" kompanija susiduria su finansiniais sunkumais ir vis labiau stiprėjančia konkurencija, tad nutaria parduoti savo "Cray" superkompiuterių padalinį "Tera Computer Company" firmai. Pastaroji, įsigijusi "Cray", pati persivadina į "Cray".
2000 "Apple" pradeda gaminti naujos kartos nešiojamus kompiuterius. "iBook" pavadinti laptopai iš kitų laptopų išsiskiria lygiai taip pat, kaip ir "iMac" kompiuteriai. Naujieji "iBook" yra spalvoti, turi atlenkiamą rankenėlę, leidžiančią juos nešiotis be jokio krepšio ir, būdami galingais, yra labai nebrangūs - kainuoja maždaug 1500 dolerių.
2000 "British Telecom" kompanija pareiškia teises į Internetines nuorodas, remdamasi vienu iš 1989-aisiais išduotų patentų. Kyla skandalas, Interneto vartotojai pasipiktinę. Po poros metų svarstymų teismas nuspręs, kad "British Telecom" yra neteisi.
2000   Interneto rinka perpildyta. Interneto kompanijų pelnai ir akcijos krenta neįtikėtinais tempais. Prasideda "Dot Com" krizė.
2000   JAV teisėja Marilyn Patel nusprendžia, kad "Napster" kompanija, teikusi failų apsikeitimo paslaugą, pažeidžia JAV autorinių teisių apsaugos įstatymą ir turi būti uždaryta. Vėliau paaiškėja, kad teisėja tiesiog nesupranta P2P (peer to peer, iš taško į tašką) duomenų persiuntimo technologijos ir visiškai nemoka naudotis kompiuteriu. Aukštesnis teismas (Nineth Circuit) nusprendžia, kad "Napster" įstatymo nepažeidžia. Nepaisant to, "Napster" kompanija priverčiama apriboti vartotojų galimybes.
   
         
         

Ričardas Savukynas © (C), Vilnius, 2002, Visos teisės išsaugotos, naudojant medžiagą, nuoroda būtina.