1997

"Intel" pradeda gaminti 200 MHz "Pentium MMX" procesorius. Nuo įprastinių procesorių jie skiriasi tuo, kad turi papildomų, specializuotų registrų bei komandų rinkinį, skirtą duomenų masyvų apdirbimui. Šis komandų rinkinys ("MMX" - "MultiMedia eXtension") gerokai supaprastina operacijas, naudojamas, pvz., dekoduojant muziką ir pan..

"IBM" "Deep Blue" kompiuteris nugali pasaulio šachmatų čempioną Kasparov'ą. Visiems darosi visiškai aišku, kad kompiuterio protingumo kriterijai visiškai neaiškūs.

Po labai ilgos pertraukos "Apple" nutaria smarkiai atnaujinti savo operacinę sistemą - išleidžiama "MacOS 8". Tai pirmoji iš tikro trimatę išvaizdą turinti "MacOS" versija - visi vaizdo elementai čia yra reljefiški. Ko gero, svarbesnis dalykas - tai integruota spalvų derinimo sistema, leidžianti kalibruoti ekrano spalvas visoms programoms kartu. Kartu, skirtingai nuo ankstesnių "MacOS", ši pritaikyta tam, kad vartotojas iš kart jungtųsi prie Interneto. Per pusantros savaitės nuo išleidimo, "Apple" pardavė maždaug milijoną "MacOS 8" kopijų.

"DEC" ima gaminti kartu su japonų "Mitsubishi" firma sukurtus "Alpha 21164PC" procesorius, dirbančius 533MHz dažniu ir turinčius sudvejintus aritmetinius bei slankaus kablelio įrenginius. Procesoriai kainuoja maždaug 500 dolerių ir turėtų efektyviai konkuruoti su brangesniais, porą kart mažesnio taktinio dažnio (realiai ~10 kart lėtesniais) "Intel PentiumPro" procesoriais. Kartu "DEC" paduoda į teismą "Intel" kompaniją, teigdama, kad ji neteisėtai panaudojo "DEC" technologijas gamindama "PentiumPro" mikroschemas.

"Intel" inžinieriai paskelbia, kad sukūrė procesorius, darančius 1 milijardą operacijų per sekundę. Tiesa, niekas niekam nesugeba paaiškinti, kas tai per operacijos. Po kiek laiko paaiškėja, kad tai tik mikroschemos, dirbančios 1 GHz dažniu, panačios į tas, kokias "IBM" buvo sukūrusi beveik dešimtmečiu anksčiau. Reklama yra reklama.

Į žurnalistų, dirbančių "geltonąjai" spaudai, rankas pakliūna vogtos Pamella Anderson ir jos vyro Tommy Lee (ši pora - serialo "Gelbėtojai" žvaigždės) darytos video juostos, kuriose nufilmuoti jų sekso žaidimai. Nors juostos konfiskuojamos, dalis filmuotos medžiagos pakliūna į Internetą, kur ima visiškai nekontroliuojamai plisti. Nepaisant to, kad šie filmukai pažeidžia visų pasaulio šalių privatumo įstatymus, iš Interneto jų pašalinti tiap ir nepavyko. Po šio įvykio buvo įsitikinta, kad Internetas yra visiškai nekontroliuojama informacijos skleidimo sistema ir įvairių šalių vyriausybės ėmė kurti naujus, kai kada tiesiog drastiškus Inteneto kontrolės įstatymus.

"Cyrix" susiduria su vis didesnėmis problemomis: bandydama kiek įmanoma labiau sumažinti kainas, kompanija neįstengia gaminti pakankamai našių procesorių - 1997-aisiais išleisti "Cyrix 686MX" smarkiai atsilieka nuo konkurentų. Firma bando išgelbėti padėtį, išleisdama naujos kartos "MediaGX" procesorius, kurie viename kristale turi "Cx686" branduolį, atminties kontrolerį, videoadapterį su akceleratoriumi ir pan.. Naudojant tokias mikroschemas būtų įmanoma gaminti itin ekonomiškus nešiojamuosius kompiuterius bei kraštutinai pigius "PC" tipo kompiuterius namams. Deja, projektu nesusidomi motininių plokščių ir čipsetų gamintojai, tad "Cyrix" padėtis tik pablogėja.

Aukščiausiasis teismas nusprendžia, kad "Communications Decency Act" pažeidžia konstituciją.

"Apple" susiduria su finansiniais sunkumais. "Microsoft" paskelbia, kad investuos į "Apple" 150 milijonų dolerių, pirkdama balso teisės neturinčias akcijas. Nors sandėris nepaprastai palankus, dauguma "Apple" investuotojų nuositeikę itin priešiškai. Visgi, "Apple" direktorių taryba nusprendžia priimti "Microsoft" investicijas. Kartu "Apple" išleidžia pirmą visiškai originalaus dizaino kompiuterį - "Twentieth Anniversary Macintosh", skirtą firmos jubiliejui (tiesa, buvusiam keliais metais anksčiau). Kompiuteris turi skystųjų kristalų ekraną, tikrą "Hi-Fi" klasės "Bose" firmoje sukurtą audiosistemą (tokių nebūna net ir šiuolaikiniuose kompiuteriuose), bet kainuoja irgi atitinkamai - 10 tūkstančių dolerių. Nors kaina didžiulė, kompiuteris susilaukia pasisekimo, tad pagaminami tūkstančiai jo egzempliorių, paskutinieji iš jų parduodami net penkis kartus pigiau. Sprendžiant iš visko, "Apple", ruošdamasi "iMac" išleidimui, jubiliejiniais kompiuteriais tyrė rinkos požiūrį į neįprastas mašinas. Firmoje bręsta permainos, kurių iniciatorius - šiais metais sugrįžęs "Apple" įkūrėjas Steve Jobs.

"Borland" firma paduoda į teismą "Microsoft" kompaniją. Kaltinimas - neteisėta veikla, siekiant išvilioti darbuotojus, trukdyti darbui ir pan.. Viskas susiję su prieš kelerius metus Billo Gateso vykdyta "kill Philippe" kampanija, kai "Microsoft" dempingavo "Borland" duomenų bazes, pateikdavo tyčia iškraipytus duomenis apie "Windows" API ir pan.. Galutinis "Microsoft" žingsnis buvo labai žiaurus: firmos atstovai pradėjo vaikščioti į "Borland" ofisą, siūlydami svarbesniems darbuotojams geriau apmokamą darbą "Microsoft" firmoje bei dideles (kai kada - milijonines) premijas, jei jie sutiks išeiti iš "Borland". Teismo baigtis akivaizdi, "Microsoft" firmai gresia dideli nemalonumai, bet Bill Gates nutaria atsipirkti. "Microsoft" firmos sumokėta suma neskelbiama, bet sprendžiant iš to, kaip sparčiai pradeda plėstis "Borland" veikla, tai turėtų būti keli šimtai milijonų dolerių.

Didėja vartotojų nepasitenkinimas "Windows" operacinėmis sistemomis. Nei viena iš jų nėra pakankamai naši ar stabili, kad galėtų prilygti "UNIX", nei viena nėra tokia patogi, kaip "MacOS", tad "O'Reilly" leidykla nusprendžia išleisti David A. Karp knygą "Windows Annoyances". Knyga susilaukia tokio populiarumo, kad vėliau keletą kartų perleidžiama, išleidžiamos specialiai "Windows98", "WindowsME" ir "WindowsXP" skirtos versijos.

"Amazon.com" - internetinė knygų parduotuvė - pasiekia 503 milijonų dolerių apyvartą.

"AOL" nusiperka "Netscape" kompaniją. Sandėrio suma - 4.2 milijardo dolerių.

"Sun Microsystems" pradeda platinti "Solaris 2.6" operacinę sistemą.

Hakeris Adam Beberg sukuria pirmą išsklaidytų skaičiavimų (angl. distributed computing) sistemą, kuri pademonstruoja, kad tūkstančiai Internete dirbančių paprastų kompiuterių bendru efektyvumu kartais gali pralenkti bet kurį iš egzistuojančųi superkompiuterių. Demonstracinė programa per gana trumpą laiką įstengia nulaužti koduotus "RSA" raktus. Vėliau tokie išsklaidyti skaičiavimai pradėti naudoti įvairiausiems tikslams, pvz., ateivių paieškai ir vaistų nuo vėžio kūrimui.

Keli hakeriai įkuria "Slashdot" Interneto svetainę. skirtingai nuo kitų naujienų puslapių, "Slashdot" skelbiamos kompiuterinės naujienos, kurios įdomios hakeriams bei šiai technologiškai nusiteikusiems žmonėms. Greitai "Slashdot" taip smarkiai išpopuliarėja, kad aplenkia net ir daugumą komercinių kompiuterinės pakraipos svetainių. Dėl itin tikslios, objektyvios ir nešališkos informacijos, "Slashdot" puslapio duodamas nuorodas ima itin smarkiai vertinti lankytojai, taip atsiranda unikalus "Slashdoto efektas": paskelbus kokią nors naujieną šioje svetainėje, naujienose aprašomą Interneto puslapį aplanko didžioji dalis "Slashdot" skaitytojų, apkraudama tokį puslapį saugančius serverius tiek, kad jie tampa nedarbingais. Sprendžiant iš tyrimų, "Slashdot" sukeliamas lankomumas būna sulyginamas su tuo, kurį turi tokie portalai, kaip "Yahoo" ar "CNN".

Įrengiamas ilgą laiką svarbiausiu buvęs Lietuviško Interneto tarptinklinio apsikeitimo mazgas "TIX" ("Tarptinklinis Interneto eXchange"). Pirmi jo nariai - "LITNET" ir "Taidė".

Illinois, Urbana, Universitete sukuriamas "HAL 9000 born" kompiuteris - pirmas kompiuteris, su kuriuo žmonės gali bendrauti tekstu, kaip su paprastu žmogumi. Daug kas ima abejoti vienu iš pagrindinių dirbtinio intelekto kriterijų: A. Turingo teiginiu, kad kompiuteris turi intelektą, jei žmogus, su juo bendraudamas, negali nustatyti, kad bendrauja ne su žmogumi.

"Intel" išleidžia "Pentium II" procesorių, pilnai palaikantį "MMX" instrukcijų rinkinį, "Pentium Pro" išplėtimus, dirbantį 233MHz dažniu bei turintį 32kilobaitus pirminio ("Level-1") bei 512 kilobaitus antrinio ("Level-2") kešo. Kurdama šią mikroschemą, "Intel" susiduria su problema: netgi paties procesoriaus nepavyksta pilnai sutalpinti į standartinį mikroscheminį korpusą, o 512 kilobaitai kešo juo labiau netelpa. Negana to, mikroschema labai kaista. "Intel" nusprendžia panaudoti naujo tipo korpusą ir jungtį "Slot-1", panašią į įprastinių išplėtimo kortų jungtis. Kartu "Intel" pasinaudoja proga (nėra to blogo, kas neišeitų į gera) ir uždraudžia tokio tipo jungtis ir joms skirtus procesorius gaminti trečiosioms firmoms (visų pirma, konkurentams - "Cyrix", "AMD" ir pan.).