proging pinigai istorija link04 paranoja apie    
    ...1946] [1947-1963] [1964-1970] [1971-1980] [1981-1990] [1991-2000] [2001...    
    <<] [1991] [1992] [1993] [1994] [1995] [1996] [1997] [1998] [1999] [2000] [>>    
       
   
1994
Pradedami gaminti 4x CD-ROM įrenginiai.
"Microsoft" ima gaminti "Windows 3.11" - labiausiai vykusią iš 3-ios serijos "Windows" operacinių sistemų.
Viena iš stambiausių pasaulyje mikroschemų gamintojų, Taivano "UMC" firma, nutaria gaminti pigius "x86" tipo procesorius. Pirmieji, "Intel 486" procesorių klonai iškart tampa lyderiais savo klasėje: kainuodami nebrangiai, jie pusantro kart našesni už to paties dažnio konkurentų procesorius. Tačiau greitai "Intel" paduoda "UMC" kompaniją į teismą ir "U486" procesorių pardavimas J.A.V. teritorijoje uždraudžiamas. Nutarusi per daug nesibylinėti, "UMC" nustoja gaminti šiuos procesorius ir "Intel" nutraukia ieškinius.
"Intel" ima gaminti 90 ir 100 MHz dažnumais dirbančius "Pentium" procesorius. Šiek tiek vėliau pradedamas gaminti atpigintas "Pentium" variantas, dirbantis 75 MHz dažniu. Iš tiesų būtent šie procesoriai tapo pirmu populiariu "Pentium" variantu.
Jim Clark ir Mark Andreessen ("Mosaic" naršyklės kūrėjas) įkuria "Netscape" kompaniją, kuri ima gaminti "Netscape Navigator 1.0" programą - tuo metu tiesiog neįtikėtinai modernią "WWW" naršyklę.
Kauno Technologijos Universitete įkuriamas "LITNET" tinklo valdymo centras. Vilniuje, finansuojant Oslo Universitetui, įrengiama tarptautinė ryšio linija ir "LITNET" pilnai prijungiamas prie pasaulinio Interneto. Vilniaus Universitete pradeda veikti pirmas Lietuvoje naujienų grupių ("Usenet") serveris.
"QNX Software Systems" išleidžia naują grafinę vartotojo aplinką "Photon MicroGUI", kurios architektūra panaši į mikrokernelinių operacinių sistemų: pagrindinis modulis tiesiog perduoda programų užklausimus, o grafinę posistemę, darbą su pele, klaviatūra, mygtukų paišymą ir t.t., sukuria atskiri moduliai. Dėl tokio išskaidymo ta pati grafinė aplinka tinka ir darbo stotims ir kišeniniams kompiuteriams. Nors gaminama iki šiol, visgi ši grafinė sistema ne itin paplito.
J.A.V. vyriausybė nutaria pakeisti savo kompiuterių tinklus. Iki tol vykdyta "GOSIP" ("Government Open Systems Interconnect") tinklų programa sužlunga, nes neatsiranda nei vienos firmos, kuri įstengtų tokį tinklą padaryti darbingu. Laimi vienintelis tinkamas iš egzistuojančių tinklų - "TCP/IP", kuriuo paremtas Internetas. "GOSIP" buvo paremtas maždaug dešimtį metų "tobulintu" "OSI ISO" tinklo modeliu, kurį kūrė 7 tarpusavyje konkuravę komitetai, kai kada sudaryti iš firmų, nieko bendra neturinčių su kompiuteriais. Pagal "OSI" tinklo modelį, bet koks kompiuterių tinklas turi būti sudarytas iš 7 fizinių ir loginių lygmenų, atliekančių specifines funkcijas, bet tinklo modelis buvo toks neapgalvotas, kad jo neįmanoma realizuoti. Pvz., vienoje iš ankstyvesnių specifikacijų buvo reikalaujama, kad autentifikacija būtų vykdoma 2-ąjame lygyje, t.y., anksčiau, nei paketų maršrutizavimas. Iš esmės, po J.A.V. vyriausybės apsisprendimo naudoti "TCP/IP", maždaug milijardą dolerių kainavęs "OSI ISO" tinklo modelis pasiliko popieriuje ir, nors 7 komitetai dar bandė išgelbėti padėtį, pritaikydami savo modeliui "TCP/IP" tinklus, padėties tai nepakeitė.
"IBM" pradeda platinti "AIX 4.1" operacinę sistemą, skirtą "IBM RS/6000" darbo stotims bei "Apple PowerMacintosh" kompiuteriams.
Prancūzų firma "U.S. Robotics" pradeda gaminti 28.8kbps greičio modemus.
"DEC" pradeda gaminti "21164 Alpha" procesorius, dirbančius 300MHz taktiniu dažniu ir galinčius vykdyti iki milijardo operacijų per sekundę. Kartu atnaujinama ir senesnė, "21064 Alpha" procesorių serija, pakeliant taktinį dažnį iki 275MHz.
"NexGen Microsystems" firma pradeda gaminti "Nx586" procesorių. Tai buvo pirmasis ne "Intel" firmos gamintas pilnai su "Pentium" suderinamas mikroprocesorius. Nors pirmieji iš šių procesorių neturėjo matematinio koprocesoriaus, 1995-aisiais pasirodė ir koprocesorių turinčios "NexGen" mikroschemos. Firmos procesoriai buvo sėkmingi, bet dėl ribotų finansinių galimybių ji neįstengė smarkiai plėstis ir 1996-aisiais šią firmą nupirko "AMD". Vėliausi, "Nx686" procesoriai, tapo pagrindu "AMD K6" procesoriams.
"Apple" pradeda pirmmųjų "Power Macintosh 6100" kompiuterių gamybą. Šie kompiuteriai turi "PowerPC" procesorių ir savo našumu keleriais metais lenkia galingiausias "PC" tipo mašinas. Naujam kompiuteriui sukuriama ir nauja operacinės sistemos versija, turinti "Motorolla 68030" procesoriaus emuliatorių. To dėka galima dirbti ir su senomis programomis, kartu pilnai panaudojant naujo procesoriaus galimybes. Metų gale "Apple" parduoda "Power Macintosh" kompiuterių gamybos licenzijas kelioms firmoms. Labiausiai "Macintosh" gamyba susidomi "Umax" ir "Power Computing".
"IEEE Computer Society" sukuria ir priima "Sparc" procesoriaus standartą. Tia pirmoji pasaulyje procesoriaus architektūra, pripažinta standartu. Kitas procesorių standartas buvo priimtas tik po 4 metų.
"IBM" pradeda platinti "OS/2 Warp" ("OS/2 v. 3") operacinę sistemą, turinčią smarkiai perdirbtą vartotojo aplinką, objektinę failų sistemą ir pan.. Pastaroji tikrai buvo išskirtinė: "HPFS" (angl. "High Performance File System"), leido saugoti papildomus duomenis apie failus. Dėl integracijos su tokia failų sistema, vartotojo aplinka tampa kraštutinai patogi - pvz., vartotojui pertempus programos ikonytę į darbastalį, automatiškai pasileidžia instaliavimo programa, o trinant instaliuotos programos ikonytę, automatiškai pasileidžia išinstaliavimo programa. Ilgą laiką tai buvo tobuliausia "PC" kompiuterių operacinė sistema. Tačiau "IBM" firmai nepasiseka: "Microsoft", jau valdanti apie 80% visų operacinių sistemų rinkos, programų gamintojams, norintiems rašyti programas naujai kuriamai "Windows95" sistemai, pateikia labai savotišką licenzinę sutartį (Non-Disclosure Agreement), draudžiančią kurti programas "OS/2" sistemai. Absoliuti dauguma programavimo firmų pasirenka "Microsoft", tad "OS/2 Warp" žlunga, neturėdama pakankamai programų.
"Novell" nusiperka iš "Borland" firmos ofiso programų padalinį, kuriantį "WordPerfect" bei "QuatroPro" programas.
"Intel" ir "Hewlett Packard" pasirašo sutartį, pagal kurią ruošiasi sukurti naują 64 bitų "RISC" architektūros procesorių, kuris ateityje turėtų pakeisti 32 bitų "Pentium" procesorius bei 64 bitų "PA-RISC" procesorius.
Arizonos teisinė firma "Canter & Siegel" po Internetą (elektroniniu paštu ir į naujienų grupes) ima didžiuliais kiekiais siuntinėti savo "žaliųjų kortelių" reklamas. Interneto vartotojai pasipikitinę. Tai pirmasis spamo Internete atvejis.
"Sun Microsystems" pradeda gaminti "Ultra Sparc" procesorių. Jis dirba 167MHz taktiniu dažniu, turi "Sparc v9" architektūrą. Procesoriuje yra 2 aritmetiniai įrenginiai ir penki įrenginiai, skirti slankaus kablelio bei trimačiams skaičiavimams.
Linus Torvalds paskelbia apie pirmosios "Linux" versijos išleidimą. Per kelerius metus mėgėjai, pradėję nuo nulio, sukuria gana neblogą "UNIX" implementaciją, tapdami komercinių "UNIX" sistemų konkurentais.
"3dfx Interactive" kompanija išleidžia pirmuosius "PC" tipo kompiuteriams skirtus videoadapterius, palaikančius 3D akseleraciją. Šios firmos akseleratoriai buvo salyginai pigūs, tad juos galėjo įsigyti kiekvienas žaidimų mėgėjas, kartu kelis kartus padidindamas realų kompiuterio našumą, dirbant su trimačiais vaizdais. Iki tol panašios galimybės buvo prieinamos tik galingų "UNIX" darbo stočių savininkams. Galima sakyti, kad "3dfx" padarė perversmą kompiuterinių žaidimų rinkoje, priartindama "PC" kompiuterių galimybes prie žaidimų konsolių (tokių, kaip, pvz., "Sony Playstation"), tačiau firmos verslas nebuvo labai sėkmingas ir vėliau ją nupirko "nVidia" firma.
"Apple" pradeda gaminti pirmuosius pasaulyje skaitmeninius fotoaparatus. Iki tol sukurti skaitmeniniai fotoaparatai būdavo eksperimentiniai ir skiriami inžinieriams, kariškiams ir pan.. "QuickTake" fotoaparatai pasižymėjo didele kaina ir nemažais gabaritais, tad smarkiai neišplito, tačiau daugelis kitų firmų pasigriebė šią "Apple" idėją. Pati "Apple" nustojo gaminti skaitmeninius fotoaparatus 1998-aisiais, kai atsirado galimybė pakankamai atpiginti fotoaparatus, pritaikant juos masinei rinkai.
"MIPS Technologies" pradeda gaminti 64 bitų "R10000" procesorius.
"Id Software" sukuria legendiniu tapusį žaidimą "Doom". Žaidimo užsklandose jau nėra užrašo "Id hackers Company", buvusio žaidime "Wolfenstein 3D".
"AOL", "Prodigy" ir "Compuserve" ima tiekti Interneto ryšį.
   
   

Burgzt Banner Exchange
   
         

Ričardas Savukynas © (C), Vilnius, 2002, Visos teisės išsaugotos, naudojant medžiagą, nuoroda būtina.