proging pinigai istorija link04 paranoja apie    
    ...1946] [1947-1963] [1964-1970] [1971-1980] [1981-1990] [1991-2000] [2001...    
    <<] [1991] [1992] [1993] [1994] [1995] [1996] [1997] [1998] [1999] [2000] [>>    
       
   
1993

"Steve Jackson Games" paduoda į teismą Jungtinių Valstijų slaptąsias tarnybas.
Pradedamas leisti žurnalas "Wired".
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 6.0" operacinę sistemą. Greitai paaiškėja, kad "Microsoft", pagarsėjusi autorinių teisių apsaugos propagandistė, šioje DOS versijoje neteisėtai naudoja modifikuotą "Stack" firmos duomenų kompresijos programą. Prasideda teismai, kuriuose nedidukė "Stack" firmelė sugeba išsireikalauti iš "Microsoft" tik to, kad neteisėtai naudojamos programos būtų pašalintos iš vėlesnių "MS-DOS" versijų.
"IBM" pradeda gaminti nebrangias grafines darbo stotis - "PowerStation M20" kompiuterius, kainuojančius 4000 dolerių. Jie turi "RISC" tipo procesorius, bet pagal savo architektūrą yra panašūs į "PS/2" tipo "PC" kompiuterius, turi "MicroChannel" magistralę. Kartu pristatomi ir gerokai brangesni "PowerStation" modeliai.
"DEC" pradeda gaminti 64 bitų, 200MHz dažnio "Alpha 21064" procesorius, tapdama absoilučia taktinio dažnio lydere tarp įvairių procesorių gamintojų.
Hakeriai, bendraujantys Internete, sukuria naują metodą, skirtą žmonių pomėgiams, žinioms ir t.t., aprašyti. Tai vadinamasis "Geekcode" - santrumpų rinkinys, atliekantis trumpo reziume funkcijas. Kai vienas iš hakerių - Robert A. Hayden, užsiėmė "Geekcode" standartizavimu, šis sparčiai išpopuliarėjo. Pats "Geekcode" atrodo maždaug taip:
-----BEGIN GEEK CODE BLOCK-----
Version: 3.1
GIT/GTW d- s:+ a- C+++$ UBL++>+++ P+ L++ E--- W+++ N-
K w--- O+ M(+)>++ !V PS+ PE+ Y+ PGP t !5 X R- !tv b++
DI D+ G+ e- h r++ y++>+++++
------END GEEK CODE BLOCK------
"Motorola" pradeda gaminti 40MHz dažnio "88110" procesorių. Šis "RISC" tipo procesorius buvo sukurtas dar prieš porą metų, bet "Motorola" ilgai neįstengė jo gaminti serijiniu būdu.
Įkuriama "Internic" - Interneto domeninių vardų ("DNS") skirstymo kompanija. Internete esančių kompiuterių skaičius viršija milijoną.
"IBM" paskelbia, kad jos nuostoliai siekia 4.6 milijardo dolerių.
"Broderbund" kompanija sukuria žaidimą "Myst".
"MIPS Technologies", "Silicon Graphics" firmos padalinys, pradeda gaminti 64 bitų "MIPS R4400" procesorius, dirbančius 150MHz taktiniu dažniu.
"IBM" ir "Motorola" ima gaminti "PowerPC-601" mikroprocesorių, turintį 2.8 milijono tranzistorių. Tai pirmas masiniams kompiuteriams skirtas 64 bitų "RISC" tipo procesorius. "Apple" ima kumpiuterius, naudojančius naująjį procesorių.
"Novell" nusiperka "Digital Research" kompaniją. "DR-DOS" pervadinama į "Novell DOS", dalis "Digital Research" padalinių uždaromi, dar dalis - išparduodami.
"Cray Research" pradeda gaminti pirmąsias savo masyviai paralelines mašinas "Cray T3D". Šie kompiuteriai turi milžinišką kiekį sąlyginai nedidelės galios procesorių, todėl pasižymi milžiniškais greičiais, vykdant paralelinius skaičiavimus.
Illinois valstijos Universitete dirbantis Marc Andreesen sukuria pirmą pilnavertę Interneto naršyklę - "Mosaic". Būtent ši programa išpopuliarino įprastą "WWW" (angl. "World Wide Web").
"NeXT" paskelbia, kad kompiuterių daugiau nebegamins. Atleidžiami 330 iš 500 "NeXT" darbuotojų. Iki šiol "NeXT" sugebėjo parduoti apie 50 tūkstančių savo kompiuterių. Nuo dabar "NeXT" užsiima tik programinės įrangos kūrimu, o jų kompiuteriai tampa kolekcionierių svajone. tais pačiais metais "NeXT" pradeda platinti "NeXTSTEP v3.1" operacinę sistemą, kuri jau dirba ir su "PC" tipo kompiuteriais.
"Sun Microsystems" pradeda gaminti "MicroSparc-2" procesorius, dirbančius 85 ir 110MHz taktiniu dažniu. "Sparc" procesorių klonus ima gaminti daugelis kitų firmų, pvz., "Weitek" pradeda gaminti 80MHz "SPARC Power" procesorius, skirtus senesnių "Sun" gamybos darbo stičių atnaujinimui. Tuo pat metu "Sun Microsystems" pradeda gaminti didelį kiekį naujų kompiuterių modelių. Visgi, labiausiai pasireiškia "SunSoft" - šis programavimo padalinys sukuria "WABI" ("Windows Application Binary Interface") - "UNIX" sistemoms skirtą "Windows" sisteminių iškvietimų transliatorių, leidžiantį naudoti "Windows" programas be "Windows" sistemos. Deja, vėliau paaiškėjo, kad pilnaverčio "WABI" sukurti neįmanoma dėl daugybės nedokumentuotų "Windows" funkcijų.
"Commodore" susiduria su marketingo sunkumais. Pardavimus nutaria padidinti, sumažindami daugeilo kompiuterių kainas beveik du kartus (!!!). Labiausiai sumažinamos brangiausių "Amiga" kompiuterių kainos.
"Intel" ima gaminti "Pentium" procesorius. Tai 60 MHz dažniu dirbantys 32 bitų procesoriai, sudaryti iš 3,1 milijono tranzistorių ir kainuojantys - 878 dolerius. Lyginant su "486", šie procesoriai turi kelis privalumus: jie dirba su 64 bitų duomenų magistrale (beje, todėl pirmuose "Pentium" kompiuteriuose naudojamos vienodų 32 bitų "SIMM" modulių poros), kelis papildomus registrus ir komandas. Didžiausias naujų procesorių skirtumas - tai superskaliarinė architektūra, kurioje naudojamas sudvejintas komandų konvejeris ir du paraleliniai vykdymo keliai. Dėl to "Pentium" dirba maždaug du kartus greičiau, nei to pat dažnio "486". Su "Pentium" procesoriais "Intel" gana smarkiai pasigadino savo reputaciją: vos išleidus šiuos procesorius, paaiškėjo, kad jie turi klaidų: neteisingai vykdo kai kurias slankaus kablelio operacijas. Dar vėliau paaiškėjo, kad "Intel" apie šias klaidas žinojo dar likus metams iki išleidimo, bet nusprendė tiesiog nesivarginti, naiviai tikėdamasi, kad niekas nepastebės.
"Microsoft" paskelbia apie milijardo dolerių ketvirčio pelną.
"Lotus" teisme prieš "Borland" apygardos teismas nusprendžia, kad "Borland" kompanija kalta.
Trys inžinieriai, anksčiau dirbę įvairiose mikroschemas gaminančiose firmose, įkuria "nVidia" kompaniją. Ilgainiui ši firma tampa viena iš didžiausių pasaulyje 3D akseleratorių ir videokortų gamintojų.
"Sun Microsystems", "Hewlett Packard", "Novell", "IBM" ir "SCO" įkuria naują "UNIX" standartizavimo organizaciją - "X/Open". "Novell" šiai organizacijai perduoda visas teises į "UNIX" prekinį ženklą. Naujoji organizacija patvirtina gana lankstų "UNIX" standartą, paremtą "SystemV Release 4", taip pat, "Hewlett Packard" sukurtos grafinės aplinkos bei "Motif" bibliotekų pagrindu paruošia naują vartotojo aplinkos standartą - "CDE". Pastarasis standartas priartino "UNIX" sistemas prie įprastų "MacOS" ir "Windows" sistemų ir liko gana plačiai naudojamu iki šiol.
Sukuriami 3x CD-ROM įrenginiai.
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 6.2" - sėkmingiausią iš vėlyvųjų DOS versijų. Esminis šios "MS-DOS" versijos skirtumas - ji neturi "DoubleSpace" programos, vietoj kurios dabar yra "DriveSpace" programa.
Metų pabaigoje "IBM" patiria dar daugiau nuostolių ir atsiduria prie bankroto ribos: metiniai nuostoliai siekia 8.1 milijardo dolerių. Prasideda kalbos apie tai, kad "IBM" gali būti suskaidyta, išparceliuota ir t.t..
"Apple" ima gaminti "Newton" - pirmąjį kišeninį kompiuterį. Šis kompiuteris keleriais metais aplenkė savo laiką ir, nors ne itin paplito, davė pradžią daugumai vėlesnių kišeninių kompiuterių. Nors pirmieji "Newton" gana blogai atpažindavo ranka rašomą tekstą, vėlesniuose "Newton" kompiuteriuose naudotos programos nepralenkiamos iki šiol. Vienas iš "Apple" vadovų yra papasakojęs, kad pagrindinę programos dalį gavo viešėdamas SSRS, apie 1987 metus. Diskelį jam slapta perdavė nežinomas rusų programuotojas, kuris, nepaisant vėlesnių "Apple" pastangų, taip niekad ir nebuvo surastas.
   
   

Burgzt Banner Exchange
    
         

Ričardas Savukynas © (C), Vilnius, 2002, Visos teisės išsaugotos, naudojant medžiagą, nuoroda būtina.