| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1993 |
|
"Steve Jackson Games" paduoda į teismą Jungtinių Valstijų slaptąsias tarnybas.
|
| 1993 |
|
Pradedamas leisti žurnalas "Wired". |
| 1993 |
|
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 6.0" operacinę sistemą. Greitai paaiškėja, kad "Microsoft", pagarsėjusi autorinių teisių apsaugos propagandistė, šioje DOS versijoje neteisėtai naudoja modifikuotą "Stack" firmos duomenų kompresijos programą. Prasideda teismai, kuriuose nedidukė "Stack" firmelė sugeba išsireikalauti iš "Microsoft" tik to, kad neteisėtai naudojamos programos būtų pašalintos iš vėlesnių "MS-DOS" versijų. |
| 1993 |
|
"IBM" pradeda gaminti nebrangias grafines darbo stotis - "PowerStation M20" kompiuterius, kainuojančius 4000 dolerių. Jie turi "RISC" tipo procesorius, bet pagal savo architektūrą yra panašūs į "PS/2" tipo "PC" kompiuterius, turi "MicroChannel" magistralę. Kartu pristatomi ir gerokai brangesni "PowerStation" modeliai. |
| 1993 |
|
 "DEC" pradeda gaminti 64 bitų, 200MHz dažnio "Alpha 21064" procesorius, tapdama absoilučia taktinio dažnio lydere tarp įvairių procesorių gamintojų. |
| 1993 |
|
 "Motorola" pradeda gaminti 40MHz dažnio "88110" procesorių. Šis "RISC" tipo procesorius buvo sukurtas dar prieš porą metų, bet "Motorola" ilgai neįstengė jo gaminti serijiniu būdu. |
| 1993 |
|
Įkuriama "Internic" - Interneto domeninių vardų ("DNS") skirstymo kompanija. Internete esančių kompiuterių skaičius viršija milijoną. |
| 1993 |
|
"IBM" paskelbia, kad jos nuostoliai siekia 4.6 milijardo dolerių. |
| 1993 |
|
"Broderbund" kompanija sukuria žaidimą "Myst". |
| 1993 |
|
 "MIPS Technologies", "Silicon Graphics" firmos padalinys, pradeda gaminti 64 bitų "MIPS R4400" procesorius, dirbančius 150MHz taktiniu dažniu. |
| 1993 |
|
"IBM" ir "Motorola" ima gaminti "PowerPC-601" mikroprocesorių, turintį 2.8 milijono tranzistorių. Tai pirmas masiniams kompiuteriams skirtas 64 bitų "RISC" tipo procesorius. "Apple" ima kumpiuterius, naudojančius naująjį procesorių. |
| 1993 |
|
 "Novell" nusiperka "Digital Research" kompaniją. "DR-DOS" pervadinama į "Novell DOS", dalis "Digital Research" padalinių uždaromi, dar dalis - išparduodami. |
| 1993 |
|
"Cray Research" pradeda gaminti pirmąsias savo masyviai paralelines mašinas "Cray T3D". Šie kompiuteriai turi milžinišką kiekį sąlyginai nedidelės galios procesorių, todėl pasižymi milžiniškais greičiais, vykdant paralelinius skaičiavimus. |
| 1993 |
|
 "NeXT" paskelbia, kad kompiuterių daugiau nebegamins. Atleidžiami 330 iš 500 "NeXT" darbuotojų. Iki šiol "NeXT" sugebėjo parduoti apie 50 tūkstančių savo kompiuterių. Nuo dabar "NeXT" užsiima tik programinės įrangos kūrimu, o jų kompiuteriai tampa kolekcionierių svajone. tais pačiais metais "NeXT" pradeda platinti "NeXTSTEP v3.1" operacinę sistemą, kuri jau dirba ir su "PC" tipo kompiuteriais. |
| 1993 |
|
 "Sun Microsystems" pradeda gaminti "MicroSparc-2" procesorius, dirbančius 85 ir 110MHz taktiniu dažniu. "Sparc" procesorių klonus ima gaminti daugelis kitų firmų, pvz., "Weitek" pradeda gaminti 80MHz "SPARC Power" procesorius, skirtus senesnių "Sun" gamybos darbo stičių atnaujinimui. Tuo pat metu "Sun Microsystems" pradeda gaminti didelį kiekį naujų kompiuterių modelių. Visgi, labiausiai pasireiškia "SunSoft" - šis programavimo padalinys sukuria "WABI" ("Windows Application Binary Interface") - "UNIX" sistemoms skirtą "Windows" sisteminių iškvietimų transliatorių, leidžiantį naudoti "Windows" programas be "Windows" sistemos. Deja, vėliau paaiškėjo, kad pilnaverčio "WABI" sukurti neįmanoma dėl daugybės nedokumentuotų "Windows" funkcijų. |
| 1993 |
|
 "Commodore" susiduria su marketingo sunkumais. Pardavimus nutaria padidinti, sumažindami daugeilo kompiuterių kainas beveik du kartus (!!!). Labiausiai sumažinamos brangiausių "Amiga" kompiuterių kainos. |
| 1993 |
|
  "Intel" ima gaminti "Pentium" procesorius. Tai 60 MHz dažniu dirbantys 32 bitų procesoriai, sudaryti iš 3,1 milijono tranzistorių ir kainuojantys - 878 dolerius. Lyginant su "486", šie procesoriai turi kelis privalumus: jie dirba su 64 bitų duomenų magistrale (beje, todėl pirmuose "Pentium" kompiuteriuose naudojamos vienodų 32 bitų "SIMM" modulių poros), kelis papildomus registrus ir komandas. Didžiausias naujų procesorių skirtumas - tai superskaliarinė architektūra, kurioje naudojamas sudvejintas komandų konvejeris ir du paraleliniai vykdymo keliai. Dėl to "Pentium" dirba maždaug du kartus greičiau, nei to pat dažnio "486". |
| 1993 |
|
"Microsoft" paskelbia apie milijardo dolerių ketvirčio pelną. |
| 1993 |
|
"Lotus" teisme prieš "Borland" apygardos teismas nusprendžia, kad "Borland" kompanija kalta. |
| 1993 |
|
Trys inžinieriai, anksčiau dirbę įvairiose mikroschemas gaminančiose firmose, įkuria "nVidia" kompaniją. Ilgainiui ši firma tampa viena iš didžiausių pasaulyje 3D akseleratorių ir videokortų gamintojų. |
| 1993 |
|
"Sun Microsystems", "Hewlett Packard", "Novell", "IBM" ir "SCO" įkuria naują "UNIX" standartizavimo organizaciją - "X/Open". "Novell" šiai organizacijai perduoda visas teises į "UNIX" prekinį ženklą. |
| 1993 |
|
Sukuriami 3x CD-ROM įrenginiai. |
| 1993 |
|
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 6.2" - sėkmingiausią iš vėlyvųjų DOS versijų. Esminis šios "MS-DOS" versijos skirtumas - ji neturi "DoubleSpace" programos, vietoj kurios dabar yra "DriveSpace" programa. |
| 1993 |
|
Metų pabaigoje "IBM" patiria dar daugiau nuostolių ir atsiduria prie bankroto ribos: metiniai nuostoliai siekia 8.1 milijardo dolerių. Prasideda kalbos apie tai, kad "IBM" gali būti suskaidyta, išparceliuota ir t.t.. |
| 1993 |
|
  "Apple" ima gaminti "Newton" - pirmąjį kišeninį kompiuterį. Šis kompiuteris keleriais metais aplenkė savo laiką ir, nors ne itin paplito, davė pradžią daugumai vėlesnių kišeninių kompiuterių. Nors pirmieji "Newton" labai blogai atpažindavo ranka rašomą tekstą, vėlesniuose "Newton" kompiuteriuose naudotos programos nepralenkiamos iki šiol. Vienas iš "Apple" vadovų yra papasakojęs, kad pagrindinę programos dalį gavo viešėdamas SSRS, apie 1987 metus. Diskelį jam slapta perdavė nežinomas rusų programuotojas, kuris, nepaisant vėlesnių "Apple" pastangų, taip niekad ir nebuvo surastas. |
| 1994 |
|
Pradedami gaminti 4x CD-ROM įrenginiai. |
| 1994 |
|
"Microsoft" ima gaminti "Windows 3.11" - labiausiai vykusią iš 3-ios serijos "Windows" operacinių sistemų. |
| 1994 |
|
 Viena iš stambiausių pasaulyje mikroschemų gamintojų, Taivano "UMC" firma, nutaria gaminti pigius "x86" tipo procesorius. Pirmieji, "Intel 486" procesorių klonai iškart tampa lyderiais savo klasėje: kainuodami nebrangiai, jie pusantro kart našesni už to paties dažnio konkurentų procesorius. Tačiau greitai "Intel" paduoda "UMC" kompaniją į teismą ir "U486" procesorių pardavimas J.A.V. teritorijoje uždraudžiamas. Nutarusi per daug nesibylinėti, "UMC" nustoja gaminti šiuos procesorius ir "Intel" nutraukia ieškinius. |
| 1994 |
|
 "Intel" ima gaminti 90 ir 100 MHz dažnumais dirbančius "Pentium" procesorius. Šiek tiek vėliau pradedamas gaminti atpigintas "Pentium" variantas, dirbantis 75 MHz dažniu. Iš tiesų būtent šie procesoriai tapo pirmu populiariu "Pentium" variantu. |
| 1994 |
|
Jim Clark ir Mark Andreessen įkuria "Netscape" kompaniją, kuri ima gaminti "Netscape Navigator 1.0" programą - tuo metu tiesiog neįtikėtinai modernią "WWW" naršyklę. |
| 1994 |
|
 Kauno Technologijos Universitete įkuriamas "LITNET" tinklo valdymo centras. Vilniuje, finansuojant Oslo Universitetui, įrengiama tarptautinė ryšio linija ir "LITNET" pilnai prijungiamas prie pasaulinio Interneto. Vilniaus Universitete pradeda veikti pirmas Lietuvoje naujienų grupių ("Usenet") serveris. |
| 1994 |
|
"IBM" pradeda platinti "AIX 4.1" operacinę sistemą, skirtą "IBM RS/6000" darbo stotims bei "Apple PowerMacintosh" kompiuteriams. |
| 1994 |
|
Prancūzų firma "U.S. Robotics" pradeda gaminti 28.8kbps greičio modemus. |
| 1994 |
|
"DEC" pradeda gaminti "21164 Alpha" procesorius, dirbančius 300MHz taktiniu dažniu ir galinčius vykdyti iki milijardo operacijų per sekundę. Kartu atnaujinama ir senesnė, "21064 Alpha" procesorių serija, pakeliant taktinį dažnį iki 275MHz. |
| 1994 |
|
 "NexGen Microsystems" firma pradeda gaminti "Nx586" procesorių. Tai buvo pirmasis ne "Intel" firmos gamintas pilnai su "Pentium" suderinamas mikroprocesorius. Nors pirmieji iš šių procesorių neturėjo matematinio koprocesoriaus, 1995-aisiais pasirodė ir koprocesorių turinčios "NexGen" mikroschemos. Firmos procesoriai buvo sėkmingi, bet dėl ribotų finansinių galimybių ji neįstengė smarkiai plėstis ir 1996-aisiais šią firmą nupirko "AMD". Vėliausi, "Nx686" procesoriai, tapo pagrindu "AMD K6" procesoriams. |
| 1994 |
|
 "Apple" pradeda pirmmųjų "Power Macintosh 6100" kompiuterių gamybą. Šie kompiuteriai turi "PowerPC" procesorių ir savo našumu keleriais metais lenkia galingiausias "PC" tipo mašinas. Naujam kompiuteriui sukuriama ir nauja operacinės sistemos versija, turinti "Motorolla 68030" procesoriaus emuliatorių. To dėka galima dirbti ir su senomis programomis, kartu pilnai panaudojant naujo procesoriaus galimybes. Metų gale "Apple" parduoda "Power Macintosh" kompiuterių gamybos licenzijas kelioms firmoms. Labiausiai "Macintosh" gamyba susidomi "Umax" ir "Power Computing". |
| 1994 |
|
"IEEE Computer Society" sukuria ir priima "Sparc" procesoriaus standartą. Tia pirmoji pasaulyje procesoriaus architektūra, pripažinta standartu. Kitas procesorių standartas buvo priimtas tik po 4 metų. |
| 1994 |
|
"Intel" ir "Hewlett Packard" pasirašo sutartį, pagal kurią ruošiasi sukurti naują 64 bitų "RISC" architektūros procesorių, kuris ateityje turėtų pakeisti 32 bitų "Pentium" procesorius bei 64 bitų "PA-RISC" procesorius. |
| 1994 |
|
Arizonos teisinė firma "Canter & Siegel" po Internetą (elektroniniu paštu ir į naujienų grupes) ima didžiuliais kiekiais siuntinėti savo "žaliųjų kortelių" reklamas. Interneto vartotojai pasipikitinę. Tai pirmasis spamo Internete atvejis. |
| 1994 |
|
"Sun Microsystems" pradeda gaminti "Ultra Sparc" procesorių. Jis dirba 167MHz taktiniu dažniu, turi "Sparc v9" architektūrą. Procesoriuje yra 2 aritmetiniai įrenginiai ir penki įrenginiai, skirti slankaus kablelio bei trimačiams skaičiavimams. |
| 1994 |
|
Linus Torvalds paskelbia apie pirmosios "Linux" versijos išleidimą. Per kelerius metus mėgėjai, pradėję nuo nulio, sukuria gana neblogą "UNIX" implementaciją, tapdami komercinių "UNIX" sistemų konkurentais. |
| 1994 |
|
 "3dfx Interactive" kompanija išleidžia pirmuosius "PC" tipo kompiuteriams skirtus videoadapterius, palaikančius 3D akseleraciją. Šios firmos akseleratoriai buvo salyginai pigūs, tad juos galėjo įsigyti kiekvienas žaidimų mėgėjas, kartu kelis kartus padidindamas realų kompiuterio našumą, dirbant su trimačiais vaizdais. Iki tol panašios galimybės buvo prieinamos tik galingų "UNIX" darbo stočių savininkams. Galima sakyti, kad "3dfx" padarė perversmą kompiuterinių žaidimų rinkoje, priartindama "PC" kompiuterių galimybes prie žaidimų komsoliu (tokių, kaip, pvz., "Sony Playstation"), tačiau firmos verslas nebuvo labai sėkmingas ir vėliau ją nupirko "nVidia" firma. |
| 1994 |
|
 "Apple" pradeda gaminti pirmuosius pasaulyje skaitmeninius fotoaparatus. Iki tol sukurti skaitmeniniai fotoaparatai būdavo eksperimentiniai ir skiriami inžinieriams, kariškiams ir pan.. "QuickTake" fotoaparatai pasižymėjo didele kaina ir nemažais gabaritais, tad smarkiai neišplito, tačiau daugelis kitų firmų pasigriebė šią "Apple" idėją. Pati "Apple" nustojo gaminti skaitmeninius fotoaparatus 1998-aisiais, kai atsirado galimybė pakankamai atpiginti fotoaparatus, pritaikant juos masinei rinkai. |
| 1994 |
|
"MIPS Technologies" pradeda gaminti 64 bitų "R10000" procesorius. |
| 1994 |
|
"Id Software" sukuria legendiniu tapusį žaidimą "Doom". Žaidimo užsklandose jau nėra užrašo "Id hackers Company", buvusio žaidime "Wolfenstein 3D". |
| 1994 |
|
"AOL", "Prodigy" ir "Compuserve" ima tiekti Interneto ryšį. |