1992

"Id software" kompanija sukuria žaidimą "Wolfenstein 3D". Tai pirmasis trimatis veiksmo žaidimas, skirtas "PC" tipo kompiuteriams. Žaidimo užsklandoje puikuojasi užrašas: "Id Hackers Company".

"Apple" firma susidomi kišeniniais kompiuteriais. Pirmiausia ši firma patyliukais kreipiasi į J.A.V. federalinę dažnių komisiją ("FCC"), prašydama išskirti 40 MHz radijo dažnius kišeninių kompiuterių ryšiui. Vėliau apie savo kuriamą "Personal Digital Assistant" kompiuterį "Apple" praneša viešai. Toks kompiuteris turi turėti sąlyginai didelį ekraną, o valdomas turi būti specialiu rašymo pagaliuku - stiliumi (tikrai panašiu į tuos stilius, kuriais senovės romėnai rašydavo ant vaškinių lentelių). Norėdama sukurti efektyvesnį kompiuterį, "Apple" pasirašo sutartį su jau patyrusia kišeninukų gamintoja "Sharp" kompanija.

Pučas Maskvoje. Valdžią bandančios nuversti pajėgos sustabdo telefono ryšį, trukdo dirbti televizijos ir radijo stotims. Rusijos kompiuterių tinklai "Relcom" ir "Glasnet" sugeba perduoti informaciją apie įvykius greičiau, nei bet kas kitas. Žurnalistai įsitikina, kad kompiuterių tinklai gali dirbti operatyviau, nei įprastos ryšio priemonės, o J.A.V. kompiuterių tinklų naudotojai pamato, kad naujienas Internete jie gali rasti dar tada, kai net stambiausios radijo ir televizijos stotys nieko apie jas nežino.

"Hewlett Packard" pradeda gaminti dvi naujas darbo stotis - "Series 9000 - 710" ir "Series 9000 - 705", turinčias 50 ir 35 MHz taktinio dažnio " HP PA-RISC" procesorius, 16 megabaitų atminties. "Series 9000 - 710" kainuoja 9500 dolerių, o "Series 9000 - 705" kainuoja 4500 dolerių. Į metų pabaigą pasirodo ir daugiau panašių "HP" kompiuterių, turinčių "PA-RISC" procesorius. Šie kompiutetriai pakankamai sėkmingi, tad "HP" pavyksta užimti beveik trečdalį darbo stočių rinkos.

Norvegai padovanoja Vilniaus ir Kauno aukštosioms mokykloms keletą kompiuterių bei ryšio įrangą. Įrengiamas pirmasis ryšio kanalas tarp Vilniaus ir Kauno. Metų viduryje, padedant norvegams, įkuriama ".LT" domeninių adresų sritis. Pirmieji užregistruoti domenai - tai "KTU.LT", "VU.LT" ir "MII.LT".

"Silicon Graphics" kompanija pagamina 100.000-ąjį kompiuterį. Tuo pat metu paskelbiama, kad ši firma perka "MIPS Technologies" kompaniją, tapusią procesorių tiekėja "Silicon Graphics" kompiuteriams, bei viena iš "RISC" procesorių lyderių.

"Memorex" firma ima gaminti interaktyvias buitines videosistemas, pavadintas "VIS" ("Video Information System"). Iš tiesų - tai į kompaktinių diskų grotuvo korpusą įkištas kompiuteris, kuriuo galima žaisti žaidimus, skaityti ilustruotas enciklopedijas ar, pvz., groti paprastus kompaktinius diskus. "VIS" kompiuteris jungiamas prie paprasto televizoriaus ar audiosistemos, kainuoja apie 500 dolerių, platinami "Radio Shack" parduotuvėse. Deja, kad ir kokie patogūs bebūtų tokie įrenginiai, jie neišpopuliarėja: tie, kas nori kompiuterio, perka kompiuterius, o tie, kas nori muzikos, mano, kad "VIS" įrenginiai yra per daug sudėtingi.

"Sun Microsystems" pradeda gaminti naujus, kartu su "Texas Instruments" sukurtus "SuperSPARC" procesorius, dirbančius 36-45MHz dažnumais. Kartu anonsuojama ir nauja kompiuterių serija - "SparcStation 10", skirtingų šios serijos kompiuterių kaina svyruoja nuo 18500 iki 58000 dolerių.

"IBM" išleidžia antrąją "OS/2" sistemos versiją. Ji turi gerokai pagerintą vartotojo darbo aplinką, palaiko "Windows" programų darbą, bet skirtingai nei "Windows 3", yra pilnavertė operacinė sistema, o skirtingai nuo truputį vėliau pasirodžiusios "WindowsNT", nereikalauja galingo kompiuterio ir daug atminties. Nors ir ne per daug sparčiai, "OS/2" ima populiarėti, visų pirma, tarp naujesnius kompiuterius turinčių vartotojų.

"Borland International", bandydama plėsti savo veiklą, už 440 milijonų dolerių nusiperka galingiausią mažų duomenų bazių gamintoją - "Ashton Tate" kompaniją. Daug kas mano, kad šis "Borland" sprendimas buvo lemtingas: išleidusi didžiąją dalį laisvų pinigų (daug pinigų jau buvo išleista kitiems stambiems pirkiniams), firma negalėjo atsilaikyti prieš "Microsoft" spaudimą. Visai neseniai firmos darbuotojams skirtame laiške Biill Gates buvo pareiškęs: "We must kill Philippe". Tai buvo nedviprasmiška užuomina į "Borland" įkūrėją Philippe Kahn. Labai greitai "Microsoft" nusiperka nedidukę "Fox Software" firmelę ir ima platinti jos duomenų bazę "FoxPro" ("dBASE III" kloną) už kainas, maždaug 10-20 kartų mažesnes, nei savikaina. Firma galutinai sutraiškoma, kai joje pradeda lankytis "Microsoft" žmonės, siūlantys kiekvienam, pereinančiam į B. Gateso firmą, milžiniškas premijas (Kai kada - siekiančias milijoną dolerių. Tarp kitko, už tokią veiklą "Microsoft" vėliau buvo paduota į teismą). Per maždaug trejus metus "Borland" atsidūrė ant bankroto ribos. Situacija kažkiek susitvarkė tik po to, kai firma išpardavė dalį savo padalinių, atleido daug darbuotojų ir atsisakė konkurencijos su "Microsoft", tapdama viena iš daugybės smulkių firmelių.

Galingų matematinių koprocesorių gamintoja "Cyrix" kompanija susiduria su sunkumais: "PC" kompiuterių rinkoje ją pilnai nukonkuruoja "Intel" firma, tiekianti silpnesnius koprocesorius, kurie jau integruoti į "80386" ir "486" procesorius. "Cyrix" nutaria pradėti gaminti pigius, su "Intel 486" suderinamus procesorius. Naujieji "Cyrix486" pasižymi neblogu našumu ir labai nedidele kaina, tad greit išpopuliarėja. Per artimiausius porą metų "Cyrix" išleidžia visą seriją panašių procesorių, kurie sudaro stiprią konkurenciją silpnesniems "Intel" firmos procesoriams.

"AT&T" padalinys "Unix Systems Laboratories" pradeda platinti naują "UNIX" versiją - "Unix System V release 4.2", dar žinomą kaip "SVR4.2". Tai buvo paskutinė "AT&T" firmoje sukurta "UNIX" sistema, tapusi standartu. Vėlesnės "UNIX" versijos buvo kuriamos daugelyje firmų bendrai, o standartizuojamos specialiai tam sukurtuose komitetuose.

Mirė Grace Murray Hopper, "COBOL" kalbos kūrėja, aukšto lygio programavimo kalbų koncepcijos kūrėja, JAV Karinio Jūrų Laivyno admirolė, kompiuteristų tarpe žinoma, kaip nuostabioji Grace, dažnai vadinama kompiuterio motina. Ji dirbo su kompiuteriais nuo 1943-iųjų metų, kai, dar būdama leitenante, dalyvavo kuriant "Mark I", pirmąją didelę skaičiavimo mašiną pasaulyje.

"Commodore" pradeda gaminti "Amiga 600" kompiuterį. Tai patobulintas "Amiga 500", turintis tą patį "Motorola 6800" procesorių, bet naujesnę operacinę sistemą, "PCMCIA" lizdą, geresnes grafines galimybes. Šio kompiuterio kaina - 500 dolerių.

"Microsoft" sukuria "WindowsNT" operacinę sistemą. Tai smarkiai modifikuota "OS/2" sistemos versija, turinti supaprastintą failų sistemą bei palaikanti "Windows 3.1" programas. Prie šios operacinės sistemos kūrimo gerokai prisidėjo "DEC" kompanijos darbuotojai, iki tol kūrę "OpenVMS" sistemą. Billas Gatesas pareiškia: "WindowsNT gali adresuoti iki 2 gigabaitų atminties, o tai yra daugiau, nei bet kokiai programai iš principo gali prireikti" ("WindowsNT addresses 2 Gigabytes of RAM which is more than any application will ever need").

"Sun Microsystems" pradeda gaminti kelis naujus kompiuterius, tarp jų bene labiausiai išsiskiria "SparcClassic" darbo stotis, kainuojanti vos 4500 dolerių ir "SparcCenter 2000" serveris. Pastarasis turi iki 20 procesorių, o jo pigiausias, dviprocesorinis variantas kainuoja 95000 dolerių.

"DEC" pradeda gaminti pirmąsias "Digital AlphaStation" darbo stotis, kurios daug metų pirmavo savo taktiniais dažniais. Šie kompiuteriai kainuoja 39000 dolerių, turi naujus 64 bitų, 150 MHz dažnio "Alpha 21064" procesorius bei šiems procesoriams skirtą "WindowsNT" versiją, kuo ir išsiskiria iš kitų darbo stočių. Iš esmės, daugelį metų "AlphaStation" buvo vienintelės tikros darbo stotys, efektyviai dirbančios su šia operacine sistema. Kitose darbo stotyse būdavo naudojamos įvairios "UNIX" versijos. Nors "Microsoft" savo laiku ir išleido "WindowsNT" versijas, skirtas kai kurioms kitoms darbo stotims, tai, faktiškai buvo bandomosios versijos. Pvz., egzistavo vos keli "SPARC" ir "MIPS" tipo kompiuteriai, kuriuose dirbo "WindowsNT", ir net "PowerPC" kompiuteriai negalėjo pilnavertiškai dirbti su šia sistema. Gerokai vėliau, jau po to, kai "DEC" firmą nupirko "Compaq", paaiškėjo, kad "DEC", norėdama išpopuliarinti savo darbo stotis, nemokamai kūrė pagrindines "WindowsNT" sistemos dalis.

"Novell" kompanija, pagarsėjusi kaip nebrangių tinklinių operacinių sistemų gamintoja, už 150 milijonų dolerių iš "AT&T" firmos nusiperka "UNIX Systems Laboratories" padalinį. Kartu su šiuo padaliniu "Novell" perima visas teises į "UNIX" sistemų programų tekstus bei patį "UNIX" pavadinimą.