 "Compaq" paskelbia, kad per paskutinį ketvirtį gavo milijardą dolerių pelno. |
| Pirmoji kompiuterinio nusikalstamumo ir privatumo konferencija San Franciske. |
"Intel" pradeda gaminti atpigintą "486" procesoriaus variantą - "486-SX", kainuojantį 258 dolerius. Šis mikroprocesorius neturi matematinio koprocesoriaus. |
  "Commodore" pradeda gaminti "CDTV" kompiuterį. Tai patobulintas "Amiga 500" mikrokompiuteris, turintis "CD-ROM" įrenginį ir kainuojantis 1000 dolerių. Ilgą laiką tai buvo vienintelis pasaulyje 32 bitų žaidimų kompiuteris, taip pat - vienintelis žaidimų kompiuteris, turintis "CD-ROM" įrenginį, tačiau eilinį kartą jis tapo "Amiga" nesėkme, kurią sėkmingi konkurentai ėmė pamėgdžioti, praėjus daugiau, nei pusei dešimtmečio. |
 Įkuriamas "LITNET" - Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas. Jo pradžia - tai vienas Norvegijos padovanotas kompiuteris bei LR Seimui padovanota palydovinio ryšio įranga, turinti 9.6kbps ryšio kanalą. |
  "Apple" išleidžia "MacOS 7.0" - vieną iš labiausiai vykusių "MacOS" versijų. Ši operacinė sistema turi objektinę failų sistemą, pilnai objektinę darbo aplinką ir pan.. Intuityvumu, darbo paprastumu ir vartotojo galimybėmis ši operacinė sistema pralenkė netgi 10 metų vėliau sukurtas "Windows" versijas. Šioje sistemoje buvo įvestos kelios naujovės: objektinė failų sistema "HFS", leidžianti saugoti papildomus duomenis apie failus (pvz., su kokia programa dokumentą galima atidaryti, kas jo autorius, kaip turi atrodyti ikonytė, kokia jos pozicija kataloge ir t.t.) bei "Drag and Drop". Pastarasis gerokai skiriasi nuo to "Drag and Drop", kuris yra "Windows" - tai ne šiaip galimybė perkeldinėti ikonytes (tą galėjo jau pirmosios "MacOS" versijos), "MacOS" įvestas "Drag and Drop" leidžia, pavyzdžiui, nutempti pažymėtą tekstą į kokį nors katalogą, kur jis automatiškai bus išsaugotas atitinkamo formato faile ir t.t.. Šios dvi "MacOS" savybės "Windows" sistemose nebuvo realizuotos netgi po dešimtmečio. |
 Vienas iš Helsinkio Universiteto studentų, Linus Torvalds, į "Minix" operacinei sistemai skirtą konferenciją "comp.os.minix" parašo laišką:
"Hello everybody out there using minix -
I'm doing a (free) operating system (just a hobby, won't be
big and professional like gnu) for 386(486) AT clones."
("Sveiki visi, kas naudojate minix - aš kuriu (nemokamą) operacinę sistemą (tai tik hobis, nesu didelis profesionalas), skirtą 386(486) kompiuteriams").
Laiškas sukelia didžiulį susidomėjimą. Naujoji operacinė sistema - "Linux"
- imama sparčiai tobulinti, o po metų ji tampa "GNU" projekto dalimi.
|
 "Apple" pradeda gaminti "PowerBook 100" kompiuterį. Nors savo sandara jis buvo panašus į "Mac Portable" kompiuterį, kainavo sąlyginai nebrangiai - 2500 dolerių, svėrė daug mažiau ir buvo tikrai patogus. Iš esmės, jis tapo pirmu šiuo metu įprasto dizaino laptopu. |
| "MIPS Technologies" firma pradeda gaminti "R4000" mikroschemą - 100MHz taktiniu dažniu dirbantį 64 bitų "RISC" architektūros procesorių. Tais pačiais metais naujoji procesorių architektūra pradedama licenzijuoti kitiems gamintojams. |
 "Sun Microsystems" pradeda gaminti "SparcStation-2"
kompiuterį. Greitai pradedamas ir šio kompiuterio technologijų licenzijavimas kitoms firmoms. Šiais pačiais metais pradedami gaminti ir "SparcStation ELC" bei "SparcStation IPX" kompiuteriai. "RDI" firma pradeda gaminti "Macintosh" emuliavimo programas, skirtas "Sparc" tipo kompiuteriams, tad šios darbo stotys tampa tinkamomis ir namams. Atvirumo dėka "Sun Microsystems" užima beveik trečdalį darbo stočių rinkos. |
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 5.0". "MS-DOS 5" testavimo metu platinama visiškai nemokamai, dėl to Microsoft sugeba atsikovoti dalį prarastos rinkos iš "Digital Research" kompanijos. "Digital Research" padėtis itin pablogėja. |
| Sukuriamas "ISA" magistralės standartas. Iš tiesų tai ta pati "IBM" sukurta "AT" magistralė. |
 Baigiamas kurti paskutinis tarybinis superkompiuteris - "Elbrus-3". Ši originali 16 procesorių mašina iš tiesų pakliūna į galingiausių pasaulio kompiuterių tarpą, nes sugeba vykdyti apie 4 milijardus veiksmų per sekundę, tačiau tėra pagaminamas vienintelis, bandomasis egzemlpiorius. |
 "Tadpole Technology" firma pradeda gaminti pirmus pasaulyje "UNIX" laptopus. Šie nešiojamieji kompiuteriai, našumu prilygsta tikroms darbo stotims, tad jais greitai susidomi kariškiai. |
| "Chips & Technologies" firma pradeda gaminti "F8680 PC/Chip" mikroprocesorių. Jis yra suderinamas su "Intel 8086" procesoriais, bet tame pačiame kristale turi asinchroninį portą, "CGA" grafinį adapterį bei "PCMCIA" kontrolerį. Tai beveik idealiai kišeniniams kompiuteriams pritaikyta mikroschema. |
 "Silicon Graphics" pradeda gaminti itin pagarsėjusias "Indigo" darbo stotis. Tuo pat metu ši firma pradeda platinti ir savo sukurtas "OpenGL" bibliotekas, skirtas trimačių objektų modeliavimui. Po kiek laiko šios bibliotekos tapo absoliučiu industriniu standartu. |
 "Usenet" naujienų grupėse pasirodo nauja asmenybė - James "Kibo" Perry. Dėl savotiškų jo pasisakymų daugelis "Usenet" vartotojų nusprendžia, kad "Kibo" yra kažkokia dirbtinio intelekto programa. Užsimezga didelės diskusijos, net sukuriamos kelios specialiai tam skirtos naujienų grupės (alt.religion.kibology ir keletas kitų), greitai pasirodo dar keli dirbtinio intelekto herojai, pvz, "Kibo" priešas "Xibo". Pastarasis susijęs ir su šiais laikais išpopuliarėjusiu "3733T D00D!3Z" ("ELEET DOODIES") žargonu, dar vadinamu "BIFF". Pastarasis pagarsėjo dar apie 1988-uosius, kai "Hewlett Packard" darbuotojas Joe Talmadge, pasivadinęs "BIFF" pseudonimu (BIFF@BIT.NET), ėmė šaipytis iš hakerius vaizduojančių neišmanėlių (dažniausiai vaikų, prisėdusių prie vyresnio brolio kompiuterio ar pan.). Pastarieji rašydavo didžiosiomis raidėmis, grubiai iškraipydami angliškus žodžius ir vietoje dalies raidžių naudodavo skaičius bei kitus simbolius ("1M K00L HAX0R & L00KIN 4 S0M WAR3Z!!!!!!!!!!!!!!!"). |
| "Commodore" pradeda gaminti pirmąsias "UNIX" darbo stotis. Iš tiesų tai "Amiga 3000UX" kompiuteriai, kurių esminis skirtumas - šiek tiek didesnė galia ir "UNIX" "SVR4" operacinė sistema. Kompiuteriai turi ir "X-Window" grafinę sistemą, "Ethernet" tinklo plokštę. Be monitoriaus tokie kompiuteriai kainuoja 5000 dolerių ir yra skirti mokslininkams bei inžinieriams. |
|
"Intel" pradeda gaminti "486DX" procesorių, dirbantį 66 MHz taktiniu dažniu. Jis kainuoja 550 dolerių. Nuo ankstesnio "486" šis procesorius skiriasi tik tuo, kad turi dažnio daugiklį, dėl kurio dirba du kart greičiau už sisteminę magistralę. |
|
"Microsoft" išleidžia "Windows 3.1" - šiek tiek pataisytą ir papildytą "Windows 3.0" versiją. |
| Brewster Kahle sukuria ir "Thinking Machines Corp." pagamina pirmąjį Interneto paieškos serverį - "Wide Area Information Server" arba tiesiog "WAIS". |
| "Sun Microsystems" atskiria savo programinės įrangos padalinius ir įkuria "SunSoft" kompaniją, kuri greitai pradeda gaminti "Solaris 2.0" operacinę sistemą. Skirtingai nuo "SunOS", ši sistema pagrįsta ne "BSD", o "AT&T" firmos "System V" "UNIX" realizacija. Siekiant padidinti naujosios sistemos populiarumą, sukuriama ir jos versija, skirta "PC" tipo kompiuteriams. Reklamos tikslais pradedama perrašinėti "SunOS" operacinės sistemos istorija. Nors ši operacinė sistema labai smarkiai skyrėsi nuo "Solaris" ("SunOS" turėjo monolitinį branduolį ir labai tipišką "BSD" tipo organizaciją, "Solaris" - generuojamą minimalų branduolį ir tipišką "System V" organizaciją), "Sun" atstovai pavadina naująją sistemą "Solaris 2", teigdami, kad "SunOS" - tai "Solaris 1". Vėliau padėtis dar labiau supainiojama: "Sun" atstovai pradeda aiškinti, kad "Solaris" - tai visa operacinė sistema, kartu su administravimo programomis bei grafine aplinka, o "SunOS" - tai "bazinė" "Solaris" sistemos dalis. Marketingo tikslais "Sun" atstovai netgi pakeičia didelę dalį senosios "SunOS" dokumentacijos. Dalimi techninės dokumentacijos naudotis pasidarė sunkiai įmanoma, nes, nepaisant didžiulių "SunOS" ir "Solaris" skirtumų, pagal dokumentaciją dažnai nepavykdavo išsiaiškinti, apie kurią iš sistemų kalbama. Tokie marketinginiai "burtai" labai sugadino "Sun" reputaciją sistemų administratorių tarpe. |
| Anglų firma "Advanced RISC Machines" sukuria "ARM 600" mikroprocesorių. Tai 32 bitų "RISC" architektūros procesorius, naudojantis neįtikėtinai mažai energijos. Ilgainiui šios architektūros procesoriai tapo dominuojančiais kišeninių kompiuterių rinkoje. |
 "Borland" įsigyja "Ashton Tate" kompaniją. Pastaroji firma buvo tapusi mažų duomenų bazių programavimo lydere, jos sukurtas duoemnų bazių paketas "dBase" buvo tapęs faktiniu duomenų bazių standartu asmeniniams kompiuteriams. |
 "Hewlett Packard" ima gaminti "HP 95LX" kišeninius kompiuterius. Savo savybėmis jie labai panašūs į "IBM PC" kompiuterius: turi "MDA" videoadapterį, su "Intel 8088" suderinamą procesorių, "MS-DOS 3.2" operacinę sistemą. Jie kainuoja 600 dolerių. |
| Paul Lindner ir Mark McCahill iš Minnesota Universiteto sukuria hipertekstinę "Gopher" sistemą, tapusią "WWW" pradininke. |
| "CERN" ir Tim Berners-Lee sukuria "World Wide Web" ("WWW") - "HTML" kalba parašytų puslapių, saugomų "HTTP" protokolo serveriuose, sistemą. |
| Pirmuosius savo kišeninius kompiuterius pradeda gaminti "Psion" firma. Šie kišeniniai kompiuteriai turi "NEC V30" procesorių, 128 kilobaitus atminties, specialią operacinę sistemą su daugeliu intergruotų programų. Jie parduodami po 425 dolerius. |
| "Creative Labs" ima gaminti masiniam vartotojui skirtas stereo garso kortas. |
| Teismas - Jungtinės Valstijos byloje prieš studentą Morris. Studentas Morris pripažįstamas kaltu dėl internetinio kirmino paleidimo. Bausmė - trys metai kalėjimo lygtinai, 400 valandų viešųjų darbų bei 10 tūkstančių dolerių bauda. |
| "UNIX" sistemų metiniai pardavimai viršija milijono ribą - šiais metais parduota 1.2 milijono kompiuterių (daugiausia darbo stočių) su šia operacine sistema. |