| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1991 |
|
 "Compaq" paskelbia, kad per paskutinį ketvirtį gavo milijardą dolerių pelno. |
| 1991 |
|
Pirmoji kompiuterinio nusikalstamumo ir privatumo konferencija San Franciske. |
| 1991 |
|
"Intel" pradeda gaminti atpigintą "486" procesoriaus variantą - "486-SX", kainuojantį 258 dolerius. Šis mikroprocesorius neturi matematinio koprocesoriaus. |
| 1991 |
|
 "Commodore" pradeda gaminti "CDTV" kompiuterį. Tai patobulintas "Amiga 500" mikrokompiuteris, turintis "CD-ROM" įrenginį ir kainuojantis 1000 dolerių. |
| 1991 |
|
 Įkuriamas "LITNET" - Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas. Jo pradžia - tai vienas Norvegijos padovanotas kompiuteris bei LR Seimui padovanota palydovinio ryšio įranga, turinti 9.6kbps ryšio kanalą. |
| 1991 |
|
 Vienas iš Helsinkio Universiteto studentų, Linus Torvalds, į "Minix" operacinei sistemai skirtą konferenciją "comp.os.minix" parašo laišką:
"Sveiki visi, kas naudojate minix - aš kuriu (nemokamą) operacinę sistemą (tai tik hobis, nesu didelis profesionalas), skirtą 386(486) kompiuteriams"
("Hello everybody out there using minix -
I'm doing a (free) operating system (just a hobby, won't be
big and professional like gnu) for 386(486) AT clones.").
Laiškas sukelia didžiulį susidomėjimą. Naujoji operacinė sistema - "Linux"
- imama sparčiai tobulinti, o po metų ji tampa "GNU" projekto dalimi. |
| 1991 |
|
  "Apple" pradeda gaminti "PowerBook 100" kompiuterį. Nors savo sandara jis buvo panašus į "Mac Portable" kompiuterį, kainavo sąlyginai nebrangiai - 2500 dolerių, svėrė daug mažiau ir buvo tikrai patogus. Iš esmės, jis tapo pirmu šiuo metu įprasto dizaino laptopu. |
| 1991 |
|
"MIPS Technologies" firma pradeda gaminti "R4000" mikroschemą - 100MHz taktiniu dažniu dirbantį 64 bitų "RISC" architektūros procesorių. Tais pačiais metais naujoji procesorių architektūra pradedama licenzijuoti kitiems gamintojams. |
| 1991 |
|
 "Sun Microsystems" pradeda gaminti "SparcStation-2"
kompiuterį. Greitai pradedamas ir šio kompiuterio technologijų licenzijavimas kitoms firmoms. Šiais pačiais metais pradedami gaminti ir "SparcStation ELC" bei "SparcStation IPX" kompiuteriai. "RDI" firma pradeda gaminti "Macintosh" emuliavimo programas, skirtas "Sparc" tipo kompiuteriams, tad šios darbo stotys tampa tinkamomis ir namams. Atvirumo dėka "Sun Microsystems" užima beveik trečdalį darbo stočių rinkos. |
| 1991 |
|
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 5.0". "MS-DOS 5" testavimo metu platinama visiškai nemokamai, dėl to Microsoft sugeba atsikovoti dalį prarastos rinkos iš "Digital Research" kompanijos. "Digital Research" padėtis itin pablogėja. |
| 1991 |
|
Sukuriamas "ISA" magistralės standartas. Iš tiesų tai ta pati "IBM" sukurta "AT" magistralė. |
| 1991 |
|
 Baigiamas kurti paskutinis tarybinis superkompiuteris - "Elbrus-3". Ši originali 16 procesorių mašina iš tiesų pakliūna į galingiausių pasaulio kompiuterių tarpą, nes sugeba vykdyti apie 4 milijardus veiksmų per sekundę, tačiau tėra pagaminamas vienintelis, bandomasis egzemlpiorius. |
| 1991 |
|
 "Tadpole Technology" firma pradeda gaminti pirmus pasaulyje "UNIX" laptopus. Šie nešiojamieji kompiuteriai, našumu prilygsta tikroms darbo stotims, tad jais greitai susidomi kariškiai. |
| 1991 |
|
"Chips & Technologies" firma pradeda gaminti "F8680 PC/Chip" mikroprocesorių. Jis yra suderinamas su "Intel 8086" procesoriais, bet tame pačiame kristale turi asinchroninį portą, "CGA" grafinį adapterį bei "PCMCIA" kontrolerį. Tai beveik idealiai kišeniniams kompiuteriams pritaikyta mikroschema. |
| 1991 |
|
 "Silicon Graphics" pradeda gaminti itin pagarsėjusias "Indigo" darbo stotis. Tuo pat metu ši firma pradeda platinti ir savo sukurtas "OpenGL" bibliotekas, skirtas trimačių objektų modeliavimui. Po kiek laiko šios bibliotekos tapo absoliučiu industriniu standartu. |
| 1991 |
|
"Commodore" pradeda gaminti pirmąsias "UNIX" darbo stotis. Iš tiesų tai "Amiga 3000UX" kompiuteriai, kurių esminis skirtumas - šiek tiek didesnė galia ir "UNIX" "SVR4" operacinė sistema. Kompiuteriai turi ir "X-Window" grafinę sistemą, "Ethernet" tinklo plokštę. Be monitoriaus tokie kompiuteriai kainuoja 5000 dolerių ir yra skirti mokslininkams bei inžinieriams. |
| 1991 |
|
"Intel" pradeda gaminti "486DX" procesorių, dirbantį 66 MHz taktiniu dažniu. Jis kainuoja 550 dolerių. Nuo ankstesnio "486" šis procesorius skiriasi tik tuo, kad turi dažnio daugiklį, dėl kurio dirba du kart greičiau už sisteminę magistralę. |
| 1991 |
|
"Microsoft" išleidžia "Windows 3.1" - šiek tiek pataisytą ir papildytą "Windows 3.0" versiją. |
| 1991 |
|
Brewster Kahle sukuria ir "Thinking Machines Corp." pagamina pirmąjį Interneto paieškos serverį - "Wide Area Information Server" arba tiesiog "WAIS". |
| 1991 |
|
"Sun Microsystems" atskiria savo programinės įrangos padalinius ir įkuria "SunSoft" kompaniją, kuri greitai pradeda gaminti "Solaris 2.0" operacinę sistemą. Skirtingai nuo "SunOS", ši sistema pagrįsta ne "BSD", o "AT&T" firmos "System V" "UNIX" realizacija. Siekiant padidinti naujosios sistemos populiarumą, sukuriama ir jos versija, skirta "PC" tipo kompiuteriams. Reklamos tikslais pradedama perrašinėti "SunOS" operacinės sistemos istorija. Nors ši operacinė sistema labai smarkiai skyrėsi nuo "Solaris" ("SunOS" turėjo monolitinį branduolį ir labai tipišką "BSD" tipo organizaciją, "Solaris" - generuojamą minimalų branduolį ir tipišką "System V" organizaciją), "Sun" atstovai pavadina naująją sistemą "Solaris 2", teigdami, kad "SunOS" - tai "Solaris 1". Vėliau padėtis dar labiau supainiojama: "Sun" atstovai pradeda aiškinti, kad "Solaris" - tai visa operacinė sistema, kartu su administravimo programomis bei grafine aplinka, o "SunOS" - tai "bazinė" "Solaris" sistemos dalis. Marketingo tikslais "Sun" atstovai netgi pakeičia didelę dalį senosios "SunOS" dokumentacijos. Dalimi techninės dokumentacijos naudotis pasidarė sunkiai įmanoma, nes, nepaisant didžiulių "SunOS" ir "Solaris" skirtumų, pagal dokumentaciją dažnai nepavykdavo išsiaiškinti, apie kurią iš sistemų kalbama. Tokie marketinginiai "burtai" labai sugadino "Sun" reputaciją sistemų administratorių tarpe. |
| 1991 |
|
Anglų firma "Advanced RISC Machines" sukuria "ARM 600" mikroprocesorių. Tai 32 bitų "RISC" architektūros procesorius, naudojantis neįtikėtinai mažai energijos. Ilgainiui šios architektūros procesoriai tapo dominuojančiais kišeninių kompiuterių rinkoje. |
| 1991 |
|
"Borland" įsigyja "Ashton Tate" kompaniją. Pastaroji firma buvo tapusi mažų duomenų bazių programavimo lydere, jos sukurtas duoemnų bazių paketas "dBase" buvo tapęs faktiniu duomenų bazių standartu asmeniniams kompiuteriams. |
| 1991 |
|
 "Hewlett Packard" ima gaminti "HP 95LX" kišeninius kompiuterius. Savo savybėmis jie labai panašūs į "IBM PC" kompiuterius: turi "MDA" videoadapterį, su "Intel 8088" suderinamą procesorių, "MS-DOS 3.2" operacinę sistemą. Jie kainuoja 600 dolerių. |
| 1991 |
|
Paul Lindner ir Mark McCahill iš Minnesota Universiteto sukuria hipertekstinę "Gopher" sistemą, tapusią "WWW" pradininke. |
| 1991 |
|
"CERN" ir Tim Berners-Lee sukuria "World Wide Web" ("WWW") - "HTML" kalba parašytų puslapių, saugomų "HTTP" protokolo serveriuose, sistemą. |
| 1991 |
|
Pirmuosius savo kišeninius kompiuterius pradeda gaminti "Psion" firma. Šie kišeniniai kompiuteriai turi "NEC V30" procesorių, 128 kilobaitus atminties, specialią operacinę sistemą su daugeliu intergruotų programų. Jie parduodami po 425 dolerius. |
| 1991 |
|
"Creative Labs" ima gaminti masiniam vartotojui skirtas stereo garso kortas. |
| 1991 |
|
Teismas - Jungtinės Valstijos byloje prieš studentą Morris. Studentas Morris pripažįstamas kaltu dėl internetinio kirmino paleidimo. |
| 1991 |
|
"UNIX" sistemų metiniai pardavimai viršija milijono ribą - šiais metais parduota 1.2 milijono kompiuterių (daugiausia darbo stočių) su šia operacine sistema. |
| 1992 |
|
"Id software" kompanija sukuria žaidimą "Wolfenstein 3D". Tai pirmasis trimatis veiksmo žaidimas, skirtas "PC" tipo kompiuteriams. Žaidimo užsklandoje puikuojasi užrašas: "Id Hackers Company". |
| 1992 |
|
"Apple" firma susidomi kišeniniais kompiuteriais. Pirmiausia ši firma patyliukais kreipiasi į J.A.V. federalinę dažnių komisiją ("FCC"), prašydama išskirti 40 MHz radijo dažnius kišeninių kompiuterių ryšiui. Vėliau apie savo kuriamą "Personal Digital Assistant" kompiuterį "Apple" praneša viešai. Toks kompiuteris turi turėti sąlyginai didelį ekraną, o valdomas turi būti specialiu rašymo pagaliuku - stiliumi (tikrai panašiu į tuos stilius, kuriais senovės romėnai rašydavo ant vaškinių lentelių). Norėdama sukurti efektyvesnį kompiuterį, "Apple" pasirašo su jau patyrusia kišeninukų gamintoja "Sharp" kompanija. |
| 1992 |
|
"Hewlett Packard" pradeda gaminti dvi naujas darbo stotis - "Series 9000 - 710" ir "Series 9000 - 705", turinčias 50 ir 35 MHz taktinio dažnio " HP PA-RISC" procesorius, 16 megabaitų atminties. "Series 9000 - 710" kainuoja 9500 dolerių, o "Series 9000 - 705" kainuoja 4500 dolerių. Į metų pabaigą pasirodo ir daugiau panašių "HP" kompiuterių, turinčių "PA-RISC" procesorius. Šie kompiutetriai pakankamai sėkmingi, tad "HP" pavyksta užimti beveik trečdalį darbo stočių rinkos. |
| 1992 |
|
Norvegai padovanoja Vilniaus ir Kauno aukštosioms mokykloms keletą kompiuterių bei ryšio įrangą. Įrengiamas pirmasis ryšio kanalas tarp Vilniaus ir Kauno. Metų viduryje, padedant norvegams, įkuriama ".LT" domeninių adresų sritis. Pirmieji užregistruoti domenai - tai "KTU.LT", "VU.LT" ir "MII.LT". |
| 1992 |
|
"Silicon Graphics" kompanija pagamina 100.000-ąjį kompiuterį. Tuo pat metu paskelbiama, kad ši firma perka "MIPS Technologies" kompaniją, tapusią procesorių tiekėja "Silicon Graphics" kompiuteriams, bei viena iš "RISC" procesorių lyderių. |
| 1992 |
|
"Sun Microsystems" pradeda gaminti naujus, kartu su "Texas Instruments" sukurtus "SuperSPARC" procesorius, dirbančius 36-45MHz dažnumais. Kartu anonsuojama ir nauja kompiuterių serija - "SparcStation 10", skirtingų šios serijos kompiuterių kaina svyruoja nuo 18500 iki 58000 dolerių. |
| 1992 |
|
 Galingų matematinių koprocesorių gamintoja "Cyrix" kompanija susiduria su sunkumais: "PC" kompiuterių rinkoje ją pilnai nukonkuruoja "Intel" firma, tiekianti silpnesnius koprocesorius, kurie jau integruoti į "80386" ir "486" procesorius. "Cyrix" nutaria pradėti gaminti pigius, su "Intel 486" suderinamus procesorius. Naujieji "Cyrix486" pasižymi neblogu našumu ir labai nedidele kaina, tad greit išpopuliarėja. Per artimiausius porą metų "Cyrix" išleidžia visą seriją panašių procesorių, kurie sudaro stiprią konkurenciją silpnesniems "Intel" firmos procesoriams. |
| 1992 |
|
 "AT&T" padalinys "Unix Systems Laboratories" pradeda platinti naują "UNIX" versiją - "Unix System V release 4.2", dar žinomą kaip "SVR4.2". Tai buvo paskutinė "AT&T" firmoje sukurta "UNIX" sistema, tapusi standartu. Vėlesnės "UNIX" versijos buvo kuriamos daugelyje firmų bendrai, o standartizuojamos specialiai tam sukurtuose komitetuose. |
| 1992 |
|
 Mirė Grace Murray Hopper, "COBOL" kalbos kūrėja, aukšto lygio programavimo kalbų koncepcijos kūrėja, JAV Karinio Jūrų Laivyno admirolė, kompiuteristų tarpe žinoma, kaip nuostabioji Grace, dažnai vadinama kompiuterio motina. Ji dirbo su kompiuteriais nuo 1943-iųjų metų, kai, dar būdama leitenante, dalyvavo kuriant "Mark I", pirmąją didelę skaičiavimo mašiną pasaulyje. |
| 1992 |
|
"Commodore" pradeda gaminti "Amiga 600" kompiuterį. Tai patobulintas "Amiga 500", turintis tą patį "Motorola 6800" procesorių, bet naujesnę operacinę sistemą, "PCMCIA" lizdą, geresnes grafines galimybes. Šio kompiuterio kaina - 500 dolerių. |
| 1992 |
|
"Microsoft" sukuria "WindowsNT" operacinę sistemą. Tai smarkiai modifikuota "OS/2" sistemos versija, turinti supaprastintą failų sistemą bei palaikanti "Windows 3.1" programas. Prie šios operacinės sistemos kūrimo gerokai prisidėjo "DEC" kompanijos darbuotojai, iki tol kūrę "OpenVMS" sistemą. Billas Gatesas pareiškia: "WindowsNT gali adresuoti iki 2 gigabaitų atminties, o tai yra daugiau, nei bet kokiai programai iš principo gali prireikti" ("WindowsNT addresses 2 Gigabytes of RAM which is more than any application will ever need"). |
| 1992 |
|
"Sun Microsystems" pradeda gaminti kelis naujus kompiuterius, tarp jų bene labiausiai išsiskiria "SparcClassic" darbo stotis, kainuojanti vos 4500 dolerių ir "SparcCenter 2000" serveris. Pastarasis turi iki 20 procesorių, o jo pigiausias, dviprocesorinis variantas kainuoja 95000 dolerių. |
| 1992 |
|
 "DEC" pradeda gaminti pirmąsias "Digital AlphaStation" darbo stotis, kurios daug metų pirmavo savo taktiniais dažniais. Šie kompiuteriai kainuoja 39000 dolerių, turi naujus 64 bitų, 150 MHz dažnio "Alpha 21064" procesorius bei šiems procesoriams skirtą "WindowsNT" versiją, kuo ir išsiskiria iš kitų darbo stočių. Iš esmės, daugelį metų "AlphaStation" buvo vienintelės tikros darbo stotys, efektyviai dirbančios su šia operacine sistema. Kitose darbo stotyse būdavo naudojamos įvairios "UNIX" versijos. Nors "Microsoft" savo laiku ir išleido "WindowsNT" versijas, skirtas kai kurioms kitoms darbo stotims, tai, faktiškai buvo bandomosios versijos. Pvz., egzistavo vos keli "SPARC" ir "MIPS" tipo kompiuteriai, kuriuose dirbo "WindowsNT", ir net "PowerPC" kompiuteriai negalėjo pilnavertiškai dirbti su šia sistema. Gerokai vėliau, jau po to, kai "DEC" firmą nupirko "Compaq", paaiškėjo, kad "DEC", norėdama išpopuliarinti savo darbo stotis, nemokamai kūrė pagrindines "WindowsNT" sistemos dalis. |
| 1992 |
|
 "Novell" kompanija, pagarsėjusi kaip nebrangių tinklinių operacinių sistemų gamintoja, už 150 milijonų dolerių iš "AT&T" firmos nusiperka "UNIX Systems Laboratories" padalinį. Kartu su šiuo padaliniu "Novell" perima visas teises į "UNIX" sistemų programų tekstus bei patį "UNIX" pavadinimą. |