1987

"Apple" išleidžia "Mac II" kompiuterį, kainuojantį 3900 dolerių. Šis kompiuteris turi pilnavertį spalvotą grafinį adapterį, 4 megabaitus atminties, "SCSI" adapterį ir 16MHz "Motorola 68020" procesorių. Šiam kompiuteriui sukuriama ir nauja, spalvota "MacOS" versija. Kartu pristatomas ir pigesnis "Macintosh SE" kompiuteris.

"Sun Microsystems" sukuria ir ima platinti naują 32 bitų procesorių - "Sparc". Savo architektūra naujieji procesoriai primena idealiai atidirbtą "TMS9900" procesorių, kartu turi smarkiai optimizuotą komandų rinkinį bei konvejerį, kitaip tariant, yra "RISC" tipo. Šie procesoriai turi 128 registrus, iš jų vienu metu programa gali naudotis 32 registrais. Iš šių registrų 8 yra globalūs (nesikeičiantys), o likę 24 sudaro registrų langą, kuris gali būti vienu metu pakrautas duomenimis arba išsaugotas atmintyje, nenutraukiant procesoriaus darbo. Be viso kito, "Sparc" procesoriai gali būti išplečiami, visiškai nekeičiant komandų rinkinio - registrų skaičius gali būti padidintas iki 512. Iš esmės, tokio tipo architektūra buvo sukurta Berkeley Universitete, bet "Sun Microsytems" pirmoji sėkmingai ją realizavo. Tarp kitko, vardan optimizacijos, šiuose procesoriuose atsisakyta netgi daugybos ir dalybos veiksmų. Naujieji procesoriai vykdo maždaug 10 milijonų operacijų per sekundę. Tais pačiais metais hakeriška "Sun Microsystems" kompanija sugeba užimti daugiau kaip penktadalį darbo stočių rinkos, pradeda gaminti "Sun-4/260" kompiuterius. "Sparc" procesoriai imami licenzijuoti kitoms kompanijoms.

"IBM" pradeda gaminti "PS/2" kompiuterius. Nors programiškai daugmaž suderinami su ankstesniais "PC" kompiuteriais, jie turi visai kitokią architektūrą. Dėl greitos 32 bitų "MCA" duomenų magistralės šie kompiuteriai greit ima populiarėti, bet "IBM" konkurentai susiduria su problema: "MCA" specifikacija jiems neprieinama. "PC" tipo kompiuterių gamintojams tenka rinktis: ar pirkti "MCA" licenzijas iš "IBM", ar naudoti patobulintą, bet dar nestandartizuotą "ISA" magistralės variantą - "EISA". Dauguma gamintojų renkasi "EISA". Tokia padėtis išsilaikė keletą metų, kol nebuvo sukurtas atviras "PCI" magsitralės standartas. "IBM" ilgainiui buvo priversta palaikyti atviresnes technologijas.

"Acorn" kompanija ima platinti naujas darbo stotis, turinčias grafinę vartotojo aplinką "Arthur". Skirtingai nuo daugumos kitų grafinių aplinkų, ši veikia kaip nepriklausoma operacinė sistema, be to yra smarkiai optimizuota. Nors "Arthur" (vėliau pervadinta į "RiscOS") ne itin išpopuliarėjo, ji laikoma viena iš sėkmingiausių visų laikų grafinių sistemų, jos patobulinti variantai naudojami iki šiol.

Kompiuterių vartotojai per paskutinius metus visaip bando kopijuoti programas. Dauguma firmų per paskutinius metus naudoja įvairiausias apsaugos nuo kopijavimo priemones, pvz., specialiai formatuotus diskelius, aparatinius programų raktus ir pan., tačiau tai mažai tegelbsti: visada atsiranda krakerių, kurie sugeba atjungti bet kokias apsaugas. "Lotus" kompanija nusprendžia, kad kovoti prieš vartotojus beprasmiška ir pašalina apsaugas iš savo programų. Visi labai nustemba, kad "Lotus" pelnas gerokai padidėja: pasirodo, legaliai dirbančios firmos ir netgi pavieniai vartotojai linkę pirkti programas, tačiau tiesiog nori jas išbandyti. Labai greitai "Lotus" pamėgdžioti ima ir kitos firmos, netgi "Microsoft", kuri buvo aršiausia apsaugų šalininkė. Atsiranda "Shareware" programos, kurių licenzijose netgi numatytas legalus jų kopijavimas, su sąlyga, kad praėjus tam tikram laikui, už programą bus sumokėta, arba ji bus ištrinta iš kompiuterio.

"AMD" kompanija sukuria "29000" procesorių. Tai 64 32 bitų registrus turintis "RISC" tipo procesorius, panašus į "Sparc" tipo procesorius, bet pasižymintis didesnio programavimo lankstumu. Nors šis procesorius buvo mažai naudojamas darbo stotyse, tačiau jis itin išplito sudėtingesniuose mikrokontroleriuose, nes, pasižymėdamas didžiuliu našumu, kainavo nebrangiai. Ilgainiui "29000" serijos mikroprocesoriai tapo pagrindu "AMD K5" procesoriams, kurie pusiau programiniu būdu emuliavo "Intel Pentium" procesorių veikimą.

"IBM" sukuria "VGA" grafinį adapterį. Ilgainiui šis grafinių adapterių standartas tapo dominuojančiu ir dabar yra naudojamas visų rūšių asmeniniuose kompiuteriuose bei darbo stotyse.

"Apple" programuotojas William Atkinson sukuria "HyperCard" - hipertekstinę sistemą, faktiškai tapusią pirmąja vizualinio programavimo aplinka.

"Microsoft" išleidžia "Windows 2.0". Tai sąlyginai stabilesnė ir greitesnė grafinė aplinka, nei pirmoji "Windows". Naujojoje sistemoje langų dydis galų gale tapo keičiamu, langai gali persikloti. Norėdama bent kiek padidinti "Windows" populiarumą, šią grafinę sistemą "Microsoft" platina dviem variantais: vieną - paprastiems vartotojams, o kitą, bibliotekų pavidalu, - grafines programas kuriančioms firmoms. Didžiausią paklausą turi pastaroji versija. Nepaisant sąlyginai mažos paklausos, "Microsoft" per nepilnus du metus visgi sugeba parduoti milijoną "Windows" kopijų, absoliučią daugumą - kaip kitoms programoms skirtas grafines bibliotekas. Tarp "PC" vartotojų vis dar populiaresnė "GEM" aplinka, o tarp kompiuterių vartotojų apskritai - "MacOS".

"IBM", bendradarbiaudama su "Microsoft", sukuria pirmą grafinę, PC tipo kompiuteriams skirtą multiprocesinę operacinę sistemą "OS/2". Dėl susitarimo su "Microsoft", "OS/2" reklamuojama, kaip serveriams ir galingoms darbo stotims skirta operacinė sistema. Tuo tarpu "Microsoft" toliau platina savo "Windows" sistemą.

"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 3.3" - daugelis šią operacinę sistemą laiko labiausiai vykusia "Microsoft" DOS versija.

"Motorola" išleidžia "68030" procesorių, į kurį sutalpintas ne tik procesorius, bet ir duomenų bei instrukcijų kešai, atminties kontroleris ir pan.. Procesorius dirba 20 MHz dažniu.

"Compaq" pagamina milijoninį "PC" tipo kompiuterį.

Nuo gamybos pradžios parduodama jau daugiau, nei 7 milijonai "Commodore 64" ir "Commodore 128" kompiuterių.