| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1987 |
|
 Apple išleidžia Mac II kompiuterį, kainuojantį 3900 dolerių. Šis kompiuteris turi pilnavertį spalvotą grafinį adapterį, 4 megabaitus atminties, "SCSI" adapterį ir 16MHz "Motorola 68020" procesorių. Kartu pristatomas ir pigesnis "Macintosh SE" kompiuteris. |
| 1987 |
|
"Microsoft" išleidžia "Windows 2.0". Tai sąlyginai stabilesnė ir greitesnė grafinė aplinka, nei pirmoji "Windows". Norėdama bent kiek padidinti "Windows" populiarumą, šią grafinę sistemą "Microsoft" platina dviem variantais: vieną - paprastiems vartotojams, o kitą, bibliotekų pavidalu, - grafines programas kuriančioms firmoms. Didžiausią paklausą turi pastaroji versija. |
| 1987 |
|
 "Sun Microsystems" sukuria ir ima platinti naują 32 bitų procesorių - "Sparc". Savo architektūra naujieji procesoriai primena idealiai atidirbtą "TMS9900" procesorių, kartu turi smarkiai optimizuotą komandų rinkinį bei konvejerį, kitaip tariant, yra "RISC" tipo. Šie procesoriai turi 128 registrus, iš jų vienu metu programa gali naudotis 32 registrais. Iš šių registrų 8 yra globalūs (nesikeičiantys), o likę 24 sudaro registrų langą, kuris gali būti vienu metu pakrautas duomenimis arba išsaugotas atmintyje, nenutraukiant procesoriaus darbo. Be viso kito, "Sparc" procesoriai gali būti išplečiami, visiškai nekeičiant komandų rinkinio - registrų skaičius gali būti padidintas iki 512. Iš esmės, tokio tipo architektūra buvo sukurta Berkeley Universitete, bet "Sun Microsytems" pirmoji sėkmingai ją realizavo. Tarp kitko, vardan optimizacijos, šiuose procesoriuose atsisakyta netgi daugybos ir dalybos veiksmų. Naujieji procesoriai vykdo maždaug 10 milijonų operacijų per sekundę. Tais pačiais metais hakeriška "Sun Microsystems" kompanija sugeba užimti daugiau kaip penktadalį darbo stočių rinkos, pradeda gaminti "Sun-4/260" kompiuterius. "Sparc" procesoriai imami licenzijuoti kitoms kompanijoms. |
| 1987 |
|
"IBM" pradeda gaminti "PS/2" kompiuterius. Nors programiškai daugmaž suderinami su ankstesniais "PC" kompiuteriais, jie turi visai kitokią architektūrą. Dėl greitos 32 bitų "MCA" duomenų magistralės šie kompiuteriai greit ima populiarėti, bet "IBM" konkurentai susiduria su problema: "MCA" specifikacija jiems neprieinama. "PC" tipo kompiuterių gamintojams tenka rinktis: ar pirkti "MCA" licenzijas iš "IBM", ar naudoti patobulintą "ISA" magistralės variantą - "EISA". Dauguma gamintojų renkasi "EISA". Tokia padėtis išsilaikė keletą metų, kol nebuvo sukurtas atviras "PCI" magsitralės standartas. "IBM" ilgainiui buvo priversta palaikyti atviresnes technologijas. |
| 1987 |
|
 "AMD" kompanija sukuria "29000" procesorių. Tai 64 32 bitų registrus turintis "RISC" tipo procesorius, panašus į "Sparc" tipo procesorius, bet pasižymintis didesnio programavimo lankstumu. Nors šis procesorius buvo mažai naudojamas darbo stotyse, tačiau jis itin išplito sudėtingesniuose mikrokontroleriuose, nes, pasižymėdamas didžiuliu našumu, kainavo nebrangiai. Ilgainiui "29000" serijos mikroprocesoriai tapo pagrindu "AMD K5" procesoriams, kurie pusiau programiniu būdu emuliavo "Intel Pentium" procesorių veikimą. |
| 1987 |
|
"IBM" sukuria "VGA" grafinį adapterį. Ilgainiui šis grafinių adapterių standartas tapo dominuojančiu ir dabar yra naudojamas visų rūšių asmeniniuose kompiuteriuose bei darbo stotyse. |
| 1987 |
|
"Apple" programuotojas William Atkinson sukuria "HyperCard" - hipertekstinę sistemą, faktiškai tapusią pirmąja vizualinio programavimo aplinka. |
| 1987 |
|
"IBM", bendradarbiaudama su "Microsoft", sukuria pirmą grafinę, PC tipo kompiuteriams skirtą multiprocesinę operacinę sistemą "OS/2". Dėl susitarimo su "Microsoft", "OS/2" reklamuojama, kaip serveriams ir galingoms darbo stotims skirta operacinė sistema. Tuo tarpu "Microsoft" toliau platina savo "Windows" sistemą. |
| 1987 |
|
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 3.3" - daugelis šią operacine sistemą laiko labiausiai vykusia "Microsoft" DOS versija. |
| 1987 |
|
 "Motorola" išleidžia "68030" procesorių, į kurį sutalpintas ne tik procesorius, bet ir duomenų bei instrukcijų kešai, atminties kontroleris ir pan.. Procesorius dirba 20 MHz dažniu. |
| 1987 |
|
 "Compaq" pagamina milijoninį "PC" tipo kompiuterį. |
| 1987 |
|
Nepaisant sąlyginai mažos paklausos, "Microsoft" per nepilnus du metus sugeba parduoti milijoną "Windows" kopijų, absoliučią daugumą - kaip kitoms programoms skirtas grafines bibliotekas. |
| 1987 |
|
 Nuo gamybos pradžios parduodama jau daugiau, nei 7 milijonai "Commodore 64" ir "Commodore 128" kompiuterių. |
| 1988 |
|
"Apple" paduoda į teismą "Microsoft" kompaniją, kaltindama šią licenzinių sutarčių nesilaikymu bei neteisėtu vartotojo aplinkos pamėgdžiojimu. |
| 1988 |
|
"Microsoft" išleidžia "MS-DOS 4.0". Daugelis senesnėse "MS-DOS" versijose dirbusių programų čia dirbti nustoja. Kitų programų darbo greitis sumažėja pusantro - du kartus. Programų gamintojai atsisako naudoti bet kokias "MS-DOS 4" naujoves. Ši DOS versija buvo tokia nevykusi, kad ėmė sklisti kalbos apie tai, kad "Microsoft" gali sužlugti. "Microsoft" priversta toliau tobulinti "MS-DOS 3.3" operacinę sistemą. |
| 1988 |
|
"Motorola", stengdamasi neprarasti galingiausių procesorių rinkos, sukuria naują, 32 bitų "RISC" architektūros procesorių "88000". |
| 1988 |
|
"IBM" susiduria su sunkumais: dauguma periferinių įrenginių gamintojų nenori gaminti aparatūros "MCA" architektūros kompiuteriams. O daugelis stambių užsakovų dėl to nenori pirkti "PS/2" kompiuterių. "IBM" vėl ima gaminti "AT" architektūros kompiuterius, turinčius "ISA/EISA" magistralę. |
| 1988 |
|
"Berkeley Softworks" firma pradeda gaminti "GEOS 2.0" grafinę aplinką, skirtą "Commodore 64" kompiuteriams. Greitai ši firma pasirašo susitarimą su "Commodore", pagal kurį "GEOS" sistema su naujais kompiuteriais platinama nemokamai. |
| 1988 |
|
"Cray Research" kompanija sukuria "Cray Y-MP" superkompiuterį, kuris sugeba vykdyti daugiau, nei du milijardus slankaus kablelio operacijų per sekundę. |
| 1988 |
|
 "Intel", susidūrusi su vis didėjančiu "RISC" tipo procesorių populiarumu, nutaria sukurti naują procesorių, kuris turėtų pakeisti egzistuojančius "80386" procesorius. Naujasis procesorius pavadinamas "80860" (aliuzija į "8086"). Jis turi 32 32bitų registrus, skirtus aritmetinėms operacijoms ir 32 32bitų (arba 16 64bitų) registrus slankaus kablelio operacijoms. Kartu procesorius turėjo 4 konvejerius, todėl galėjo vykdyti iki 4 operacijų per ciklą. Dirbdamas 33MHz dažniu, jis vidutiniškai vykdė daugiau kaip 60 milijonų operacijų per sekundę. Deja, procesorius turėjo ir trūkumų - visų pirma, jis negalėjo efektyviai apdirbinėti pertraukimų, buvo panašesnis į signalinius procesorius, tad buvo netinkamas patiems pigiausiems kompiuteriams (tokiems, kaip "PC"), kuriuose su periferine aparatūra tiesiogiai bendrauja pagrindinis procesorius. Tuo tarpu darbo stočių rinką jau buvo užėmę kiti, didelę patirtį turintys gamintojai. Tad rezultate šis procesorius paplito tik kaip papildomas koprocesorius darbo stotims bei vienas iš geresnių procesorių, skirtų akceleraciją naudojantiems videoadapteriams. Iš esmės, "80860" procesorius tapo viena iš didžiausių "Intel" kompanijos nesėkmių. |
| 1988 |
|
 Austrijos firma "Avstrocop Electronics", Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir kibernetikos institutas bei eksperimentinė gamykla "Bitas" įsteigia bendrą Lietuvos - Austrijos įmonę - "Baltic Amadeus". Tai pirmoji SSRS gamykla, pradėjusi gaminti kompiuterius iš vakarietiškų dalių. Firma pradeda tiekti SSRS rinkai pirmus pakankamai modernius "PC" tipo kompiuterius, turinčius "Intel 8086", "Intel 80286" ir "Intel 80386" procesorius. |
| 1988 |
|
"Intel" sukuria gerokai atpigintą ir supaprastintą "80386" procesorių variantą - "80386SX". Nuo savo pirmtako šis procesorius skiriasi 16 bitų duomenų magistrale, taigi gali būti panaudotas nežymiai modifikuotuose "PC/AT" tipo kompiuteriuose. Šie procesoriai labai išpopuliarėjo pigesniuose kompiuterių modeliuose. |
| 1988 |
|
 "Oracle" pradeda tiekti duomenų bazių sistemas, palaikančias aukšto lygio programavimo kalbą "PL-SQL". Ši kalba leidžia ne tik daryti užklausas į duomenis, bet ir vykdyti gana sudėtingas duomenų apdirbimo operacijas. Naujosios duomenų bazės turi ir kitą naujovę: leidžia blokuoti pavienius duomenų įrašus. |
| 1988 |
|
Siekiant standartizuoti testų rezultatus, sukuriama "SPEC" organizacija, rašanti kompiuterių našumo testavimo programas, skirtas "UNIX" operacinėms sistemoms. Tokie testai tikrina ne vien procesoriaus ar disko našumą, o bando nustatyti realią kompiuterių galią, vykdant visų rūšių skaičiavimus bei duomenų apdirbimo operacijas. |
| 1988 |
|
 "DEC" kompanijos vadovai nusprendžia, kad dešimtmečio senumo "VAX" architektūra jau paseno. Todėl firma pradeda kurti naujos kartos 64 bitų "RISC" architektūros procesorių, pavadintą "Alpha". |
| 1988 |
|
Bertrand Meyer sukuria vieną iš naujųjų objektinių kalbų - "Eiffel". |
| 1988 |
|
 MIT Universiteto surengtoje konferencijoje, skirtoje "X-Window" grafinei sistemai, "O'Reilly" leidykla, tikėdamasi sulaukti recenzijų, lankytojams išdalina "Xlib" žinyno juodraščius. Jie susilaukia tokio pasisekimo, kad "O'Reilly" leidykla nutaria persiorientuoti, ir vietoje žinynų rašymo užsiimti knygų leidyba. Per keletą ateinančių metų Tim O'Reilly firma tampa viena iš stambiausių kompiuterinės literatūros leidyklų pasaulyje. |
| 1988 |
|
"Sun Microsystems" pagamina jau 100000 darbo stočių. |
| 1988 |
|
 "NeXT" pradeda gaminti pirmuosius savo kompiuterius "Cube". Tai kubo formos kompiuteriai, turintys "Motorola 68030" procesorių, 8 megabaitus operacinės atminties, 256 megabaitų talpos megnetooptinius diskasukius, 17 colių monochrominius monitorius bei unikalią objektinę "NeXT Step" operacinę sistemą. Specialiai šiai operacinei sistemai sukuriama ir "Objective C" programavimo kalba, kuri iki šiol laikoma labiausiai vykusia objektinio programavimo kalba. Kompiuteris kainuoja 6500 dolerių, o savo galimybėmis "PC" tipo kompiuterius pralenkia beveik dešimtmečiu. Bill Gates, matyt, jau pajutęs savo įtaką, pareiškia (apie "Cube" kompiuterį bei Steveną Jobsą): "He put a microprocessor in a box. So what? Develop for it? I'll piss on it!" ("Jis įkišo procesorių į dėžę. Ir ką? Kurti programas tam daiktui? Myžau aš ant jo!"). |
| 1988 |
|
Krakeris Prophet of LoD įsilaužia į "Bell South" "AIMSX" kompiuterių tinklą ir parsisiunčia "e911" dokumentą. Tai pastebi "AT&T" saugumo sistemos. |
| 1988 |
|
Įkuriama "Creative Labs, Inc". |
| 1988 |
|
 "Commodore" pradeda gaminti naujus "Amiga 2500" kompiuterius. Maždaug tuo pat metu "ReadySoft" firma pradeda gaminti "Amiga" kompiuteriams skirtus "AMAX" emuliatorius, leidžiančius naudotis visomis "Macintosh" kompiuterių programomis. Tuo tarpu "Commodore" ima gaminti aparatinius, "Intel 80286" procesorių turinčius "Bridgeboard" emuliatorius, leidžiančius naudotis visomis "PC" kompiuterių programomis. Iki metų pabaigos "Amiga" kompiuterių skaičius peržengia milijoninę ribą. |
| 1988 |
|
Įvairių "UNIX" kompiuterių metiniai pardavimai vien tokioje šalyje, kaip Italija, viršija 30 tūkstančių ribą. Turint omeny, kad vidutinė tokių kompiuterių kaina - apie 20 tūkstančių dolerių, tai tiesiog milžiniškas skaičius. Pasaulyje tokių kompiuterių parduota kokius 10 kartų daugiau. |
| 1988 |
|
Robert Morris, Cornell Universiteto studentas, sukuria ir paleidžia į Universiteto tinklą kirminą - savaime besidauginančią, kompiuterių tinklais plintančią programą. Daugiausia dėl universitetų vadovybės neveiklumo ir biurokratijos, kirminas sugeba išplisti per kelis tūkstančius kompiuterių. Su problema susitvarkoma tik tada, kai sisteminiai administratoriai bei studentai programuotojai, prievarta išjungia kai kurių fakultetų kompiuterius, atima kabelius ir užrakina kompiuterių klases. Kai kurie dėstytojai, aiškindami apie tai, kad jiems reikia dirbti, pasipiktinę, netgi iškviečia policiją, grąsindami administratorius išmesti iš darbo, o jiems talkinančius studentus - iš Universiteto. Kompiuterių vartotojai vis dar nesuvokia įsilaužimų grėsmės. |