1986

"MIPS" kompanija sukuria ir ima pardavinėti "R2000" mikroschemą - pirmą serijinį "RISC" mikroprocesorių. Jis dirba 8 MHz taktiniu dažniu, per sekundę įvykdo maždaug 5 milijonus instrukcijų. Iki tol "RISC" architektūros procesoriai buvo naudojami tik superkompiuteriuose.

"Oracle" pradeda platinti pirmąsias tinklines duomenų bazes. Tokia veikimo schema vadinama "client-server": duomenų bazę vykdantis serveris valdo visus duomenis, tuo tarpu užklausas vykdo vartotojų kompiuteriuose esančios klientinės programos.

Prie "ArpaNet" prijungti jau 2,308 kompiuteriai.

"Apple" pradeda gaminti "Macintosh Plus" kompiuterį. Jis turi 4 megabaitus atminties ir "SCSI" adapterį. Kitas naujas gaminys - daug svarbesnis: tai "Laser Writer" spausdintuvas, tapęs pirmuoju eiliniams žmonėms įperkamu lazeriniu spausdintuvu pasaulyje. Iki tol gaminti lazeriniai printeriai pasiteisindavo tik stambiose firmose, be to, nepasižymėjo gera kokybe. Būtent šių printerių dėka nedidelės dizaino firmos galėdavo paščios spausdinti spaustuvėms skirtas plėveles.

"IBM" firma pradeda gaminti pirmąsias savo darbo stotis. Tai - "IBM RT Personal Computer" - mašinos, turinčios 1 megabaitą atminties, 40 megabaitų talpos diską bei prieš dešimtį metų projektuotą "ROMP" ("801") mikroprocesorių. Kompiuteris kainuoja daugiau, nei 11 tūkstančių dolerių, ir nuo pat pradžių pasmerktas nesėkmei. Konkurentų gaminami kompiuteriai, kainuodami porą kartų pigiau, turi keleriopai didesnius pajėgumus. "IBM" nutaria kurti naujos kartos darbo stotis bei specialiai joms skirtus mikroprocesorius.

Daniel Hillis iš "Thinking Machine Corp." sukuria "Connecting Machine" kompiuterį, dar vadinamą komutatoriumi. Šis kompiuteris turi 16 tūkstančių nepriklausomai dirbančių procesorių, apjungtų į perprogramuojamą tinklą. Dėl savo lanksčios architektūros jis tampa nepralenkiamu, sprendžiant paralelizuojamus uždavinius.

"Microsoft" paskelbia metinę ataskaitą. B. Gates tampa jauniausiu pasaulio milijardieriumi.

"Silicon Graphics" kompanija sudaro sutartį su "MIPS" ir nutaria nuo "Motorola 68000" serijos procesorių pereiti prie "MIPS R2000".

"MCI" ir "CompuServe" kompanijos pradeda teikti elektroninio pašto paslaugas. Pradžioje šis elektroninis paštas buvo uždaras, bet vis viena smarkiai išpopuliarino globalius kompiuterių tinklus. Vėliau firmos suteikė galimybes rašyti elektroninius laiškus ir į kitus kompiuterių tinklus.

SSRS, vis labiau atsilikdama nuo vakarų šalių, bando įdiegti mikrokompiuterius. Eilinį kartą viskas baigiasi kopijavimu. Pirmosios tokios mašinos - tai su "IBM PC" suderinami "ES 1840" kompiuteriai, turintys tarybinį "Intel 8088" procesoriaus analogą "KM1810BM86". Iki SSRS suirimo 1991-aisiais, buvo pagaminta šiek tiek daugiau, nei 100 tūkstančių panašių kompiuterių. Gaminti ir kitų modelių asmeniniai kompiuteriai, pvz "Agat". Pastarasis kompiuteris buvo "Apple ][" kompiuterio klonas, gamintas nuo 1983-iųjų, be viso kito pasižymėjęs sugebėjimu užsidegti po ilgesnio, nei kelių valandų darbo.

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti "SM1700" kompiuterį. Tai smarkiai modernizuotas "SM1600" variantas, skirtas dideliems skaičiavimo kompleksams. Šiais pačiais metais Šiaulių gamykla "Nuklonas" ima gaminti asmeninius kompiuterius, skirtus mokykloms.

"Sun Microsystems" sukuria naują grafinę aplinką - "NeWS" (angl. "Network extensible windowing System"). Skirtingai nuo kitų grafinių aplinkų, "NeWS" realizuota "PostScript" grafinės kalbos pagrindu. Iki tol "PostScript" buvo naudojama dokumentams aprašinėti, bet pasirodė tinkama visų rūšių, net ir interaktyviai, grafikai. "PostScript" dėka naująjai grafinei aplinkai neprireikė naujų objektinių kalbų (kaip "MacOS") ar sudėtingo darbo su rodyklių struktūromis (kaip "Windows") - "NeWS" buvo suderinama su visomis programavimo kalbomis. Daugelio programuotojų vertinimu, "NeWS" turėjo pačią geriausią architektūrą, kokią buvo galima sugalvoti grafinei vartotojo aplinkai, deja, dėl "Sun Microsystems" taikytų licenzinių apribojimų "NeWS", kaip ir jos palikuonė, "OpenLook", neišpopuliarėjo. Tiesa, gana panaši grafinės aplinkos architektūra buvo pasirinkta "NeXT Step" grafinėje sistemoje, o vėliau - "MacOS-X".

David Miller iš "AT&T Bell Labs" sukuria ir užpatentuoja pirmąjį puslaidininkį optinį tranzistorių. Šis, "Self Electrooptic Effect Device" arba "SEED" pavadintas, įrenginys valdo lazerio spindulį, remdamasis kito spindulio striprumu. Skirtingai nuo elektroninių tranzistorių, optiniai tranzistoriai gali perjungti signalą praktiškai be uždelsimo, kitaip tariant, yra tinkami tūkstančius kartų greitesniems kompiuteriams kurti. Pirmąjį optinį procesorių "AT&T Bell Labs" inžinieriai sukūrė 1990-aisiais, tačiau jis nebuvo tinkamas perprogramavimui. Perprogramuojamą optinį procesorių pirmieji sukūrė Colorado Universiteto mokslininkai 1993-aisiais.

"Sperry Rand" susijungia su specializuotų kompiuterių gamintoju "Burroughs" ir pasivadina "Unisys". Naujoji firma labiausiai orientuojasi į stambius, korparatyvinius užsakovus.

"Amstrad" ima gaminti "Amstrad PC 1512" kompiuterį. Nors tai tipiškas "PC" tipo kompiuteris, jis turi "Digital Research" firmos grafinę vartotojo aplinką "GEM". Ši vartotojo aplinka tapo pirmąja darbinga "PC" kompiuterių grafinė aplinka. Tik po 4 metų ją įstengė nukonkuruoti "Microsoft" gaminama "Windows 3.0" aplinka.

Kompiuterių skaičius Jungtinėse valstijose pasiekia 30 milijonų. Kompiuteriai tampa jau gana įprastu namų prietaisu.

"Digital Research" priverčiama pakeisti "GEM" grafinę aplinką dėl teismų su "Apple". Pakeitimas labai elementarūs: ant darbastalio atsiranda du nepašalinami langai, skirti darbui su failais, dingsta šiukšliadėžė. Kitos "GEM" savybės išlieka tos pačios. Nepaisant to, kad panašūs pakeitimai tiesiog absurdiški, "Apple" lieka patenkinta. Iš esmės, ši byla dėl "GEM" parodė, kad teismai dėl programinės įrangos patentų tik kelia nereikalingas problemas.

Larry Wall sukuria "Perl" kalbą - bene galingiausią iš šiuo metu egzistuojančių teksto apdirbimo kalbų. Oficialiai "Perl" yra santrumpa, turinti dvi reikšmes - "Practical Extraction and Report Language" ir "Pathologically Eclectic Rubbish Lister" (abu pavadinimai vienodai teisingi ir sukurti paties Larry Wall). Pasakojama, kad "Perl" kalbą Larry Wall sukūrė, programuodamas kažkokiai firmai skirtą konferencijų sistemą. Kadangi užsakovai niekaip negalėjo apibrėžti, kokiuose kompiuteriuose ši sistema dirbs ir juolab negalėjo tiksliai pasakyti ko nori, kas savaitę kaitaliodami specifikacijas, Larry Wall pasirinko programavimui standartines, itin perkeliamas teksto apdirbimo priemones - "Bourne Shell" interperetatorių, "Awk" teksto apdirbimo kalbą ir pan., tačiau, projektui augant, šių priemonių galimybės pasirodė ribotos. Projektui beviltiškai stringant, Larry Wall nutarė sukurti nuosavą programavimo kalbą, apjungiančią "Bourne Shell", "Awk", "Sed" ir pan. programų galimybes. Kalbama, kad kai užsakovai vėl sugalvojo eilinius projekto pakeitimus, Larry Wall viską padarė per porą valandų, tad užsakovai buvo priversti šį projektą priimti. Šiuo metu "Perl" yra tapusi viena iš populiariausių programavimo kalbų, itin tinkama tiems atvejams, kai reikia greitai automatizuoti įvairiu darbus.

"Intel" sukuria "80386" procesorių, sudarytą iš 275000 tranzistorių. Šis procesorius teoriškai gali adresuoti iki 4 gigabaitų operacinės atminties. Skirtingai nuo ankstesnių "Intel" gaminių, tai 32 bitų procesorius, pilnai tinkamas tikroms multiprocesinėms operacinėms sistemoms. Nors šis procesorius buvo kurtas kaip greitai "8086" procesorių emuliacijai skirtas procesorius, kuris būtų naudojamas galingose darbo stotyse, jis greitai susilaukė populiarumo tarp įprastų kompiuterių gamintojų. Pirmąja tokių kompiuterių gamintoja tampa "Compaq" firma.

Amerikoje išleidžiamas "Computer Fraud and Abuse Act" - pirmas prieš krakerius nukreiptas įstatymas.

"Compaq" pirmoji pradeda gaminti kompiuterius, turinčius "Intel 80386" procesorių. Tai "Deskpro 386", tapę pirmaisiais "PC" tipo kompiuteriais, tinkamais pilnaverčių operacinių sistemų (pvz., "UNIX", "OS/2" ir pan.) darbui. Išleisdama šį kompiuterį, "Compaq" aplenkė "IBM" firmą, tapdama nauja "PC" kompiuterių gamybos lydere.

Amerikoje išleidžiamas "Electronic Communication Privacy Act" - pirmas vartotojų elektroninės informacijos apsaugos įstatymas.