| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1985 |
|
 "Commodore" pademonstruoja naują "Amiga 1000" kompiuterį. Jis turi "Motorola 68000" procesorių, 256 kilobaitus operacinės atminties, išplečiamos iki 8 megabaitų, stereo garso plokštę bei tiems laikam unikalią, pilnai multiprograminę grafinę "AmigaOS" operacinę sistemą, savo galimybėmis vos ne dešimtmečiu aplenkusią kitas operacines sistemas. Naujieji kompiuteriai sąlyginai nebrangūs - jų kaina vos 1300 dolerių. Viena po kitos atsiranda unikalias savybes turinčios trimačio modeliavimo, grafikos, filmų, muzikos redagavimo bei kitos programos, skirtos "Amiga" kompiuteriams. Daugeliui atrodo, kad tai tiesiog idealūs kompiuteriai, kuriems priklauso ateitis. Deja... Vėliau paaiškėja, kad laimi tie, kas geriausiai prekiauja, o ne tie, kas parduoda geriausias prekes... |
| 1985 |
|
 Tim O'Reilly firmai sekasi gana prastai. Norėdamas labiau išreklamuoti savo firmą, jis išleidžia knygų seriją "In a Nutshell". Tai įvairių kompiuterijos sričių pradžiamoksliai, dažniausiai mažesni, nei 100 puslapių. Knygos už dyką platinamos įvairiuose renginiuose. Po kiek laiko Tim O'Reilly sužino, kad už dyką išpltinti pradžiamoksliai perpardavinėjami, kai kada net po keliasdešimt dolerių. |
| 1985 |
|
 "Cray Research" kompanija sukuria ir ima gaminti "Cray 2" superkompiuterį, kuris įvykdo daugiau, nei 1 milijardą veiksmų per sekundę. Daugelį metų tai buvo pats galingiausias vektorinis kompiuteris pasaulyje. |
| 1985 |
|
Pasirodo pirmieji CD-ROM įrenginiai. Juos dar prieš pusę dešimtmečio pradėjo kurti "Sony" ir "Philips" kompanijos, tačiau dėl muzikos industrijos draudimų kompaktiniai diskai pradedami naudoti tik dabar. Šie diskai pasižymi savo laikui neįtikėtina talpa - 550 megabaitų duomenų, bet, deja, yra neįrašomi. |
| 1985 |
|
Bjarne Stroustrup iš "AT&T Bell Labs" paskelbia "The C++ Programming Language". Faktiškai tai "C" kalbos preprocesorius, leidžiantis "C" kalba parašytose programose naudoti objektinius išplėtimus. Greitai "C++" kalba tampa viena iš populiariausių programavimo kalbų pasaulyje. |
| 1985 |
|
Sukuriamas "EGA" videoadapteris. |
| 1985 |
|
 Komerciniai procesorių gamintojai neįstengia pasiūlyti naujų, itin dideliu našumu pasižyminčių mikroprocesorių. "Intel" ir "IBM" darbai šioje srityje nesėkmingi, tuo tarpu "Sun" kompiuteriams procesorius gaminanti "Motorola" tik tobulina esamus "68000" serijos procesorius, tad "Sun Microsystems" kompanija pradeda kurti nuosavą "RISC" tipo mikroprocesorių. |
| 1985 |
|
"Aldus" kompanija pradeda gaminti teksto maketavimo programą "PageMaker", skirtą "Macintosh" kompiuteriams. Greitai ši programa tampa viena iš įprasčiausių programų leidybinėse firmose. Nuo to laiko leidybos kompanijos tampa neatsiejomos nuo "Macintosh" kompiuterių. |
| 1985 |
|
"Adobe" kompanija sukuria "PostScript" kalbą. Iš esmės, tai pilnavertė programavimo kalba, skirta tekstinių bei grafinių duomenų apdirbimui. Dėl labai gerų dokumentų atvaizdavimo galimybių ši kalba imama naudoti intelektualiuose "Apple Laserwriter" spausdintuvuose. |
| 1985 |
|
 "Commodore" pradeda gaminti "Commodore 128" kompiuterį. Tai daug tobulesnė mašina, pilnai suderinama ir su ankstesniais "Commodore" kompiuteriais. Firma bando sustabdyti "Commodore 64" kompiuterių gamybą, bet tai nepavyksta - jie vis dar tokie populiarūs, kad pirkėjai firmos vadovus užverčia laiškais. |
| 1985 |
|
Rusų programuotojas Alexey Pajitnov sukuria "Tetris" žaidimą. Šis žaidimas tapo populiariausiu visų laikų kompiuteriniu žaidimu, bet programuotojas iš jo negavo nei trupučio pelno. Visi uždirbti pinigai atiteko tarybiniam režimui. |
| 1985 |
|
 Steven Jobs kartu su 5 bendradarbiais išeina iš "Apple" ir įkuria naują kompaniją - "NeXT". Ši kompanija ima kurti naujos kartos asmeninį kompiuterį. |
| 1985 |
|
"Microsoft" sukuria ir ima platinti pirmąją "Windows" versiją. Nepaisant daugybės reklamų, pardavimai gana vangūs, nes "Windows" yra nepatogi, dirba nepriimtinai lėtai, o kimba vos ne kas minutę. Visi "Windows" kūrimo darbai panašesni į reklamas, nei į kažką praktiško. |
| 1985 |
|
"Nintendo" sukuria "Mario Brothers" žaidimą, vieną iš sėkmingiausių žaidimų kompiuterių istorijoje. |
| 1985 - 1986 |
|
Įkuriama "Legion of Doom" - pirmoji krakerių (kompiuterinių įsilaužėlių) organizacija. |
| 1986 |
|
"MIPS" kompanija sukuria ir ima pardavinėti "R2000" mikroschemą - pirmą serijinį "RISC" mikroprocesorių. Jis dirba 8 MHz taktiniu dažniu, per sekundę įvykdo maždaug 5 milijonus instrukcijų. Iki tol "RISC" architektūros procesoriai buvo naudojami tik superkompiuteriuose. |
| 1986 |
|
 "Oracle" pradeda platinti pirmąsias tinklines duomenų bazes. Tokia veikimo schema vadinama "client-server": duomenų bazę vykdantis serveris valdo visus duomenis, tuo tarpu užklausas vykdo vartotojų kompiuteriuose esančios klientinės programos. |
| 1986 |
|
Prie "ArpaNet" prijungti jau 2,308 kompiuteriai. |
| 1986 |
|
 "Apple" pradeda gaminti "Macintosh Plus" kompiuterį. Jis turi 4 megabaitus atminties ir "SCSI" adapterį. |
| 1986 |
|
"IBM" firma pradeda gaminti pirmąsias savo darbo stotis. Tai - "IBM RT Personal Computer" - mašinos, turinčios 1 megabaitą atminties, 40 megabaitų talpos diską bei prieš dešimtį metų projektuotą "ROMP" ("801") mikroprocesorių. Kompiuteris kainuoja daugiau, nei 11 tūkstančių dolerių, ir nuo pat pradžių pasmerktas nesėkmei. Konkurentų gaminami kompiuteriai, kainuodami porą kartų pigiau, turi keleriopai didesnius pajėgumus. "IBM" nutaria kurti naujos kartos darbo stotis bei specialiai joms skirtus mikroprocesorius. |
| 1986 |
|
 Daniel Hillis iš "Thinking Machine Corp." sukuria "Connecting Machine" kompiuterį, dar vadinamą komutatoriumi. Šis kompiuteris turi 16 tūkstančių nepriklausomai dirbančių procesorių, apjungtų į perprogramuojamą tinklą. Dėl savo lanksčios architektūros jis tampa nepralenkiamu, sprendžiant paralelizuojamus uždavinius. |
| 1986 |
|
"Microsoft" paskelbia metinę ataskaitą. B. Gates tampa jauniausiu pasaulio milijardieriumi. |
| 1986 |
|
 "Silicon Graphics" kompanija sudaro sutartį su "MIPS" ir nutaria nuo "Motorola 68000" serijos procesorių pereiti prie "MIPS R2000". |
| 1986 |
|
  SSRS, vis labiau atsilikdama nuo vakarų šalių, bando įdiegti mikrokompiuterius. Eilinį kartą viskas baigiasi kopijavimu. Pirmosios tokios mašinos - tai su "IBM PC" suderinami "ES 1840" kompiuteriai, turintys tarybinį "Intel 8088" procesoriaus analogą "KM1810BM86". Iki SSRS suirimo 1991-aisiais, buvo pagaminta šiek tiek daugiau, nei 100 tūkstančių panašių kompiuterių. Gaminti ir kitų modelių asmeniniai kompiuteriai, pvz "Agat". Pastarasis kompiuteris buvo "Apple ][" kompiuterio klonas, gamintas nuo 1983-iųjų, be viso kito pasižymėjęs sugebėjimu užsidegti po ilgesnio, nei kelių valandų darbo. |
| 1986 |
|
 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti "SM1700" kompiuterį. Tai smarkiai modernizuotas "SM1600" variantas, skirtas dideliems skaičiavimo kompleksams. Šiais pačiais metais Šiaulių gamykla "Nuklonas" ima gaminti asmeninius kompiuterius, skirtus mokykloms. |
| 1986 |
|
"Amstrad" ima gaminti "Amstrad PC 1512" kompiuterį. Nors tai tipiškas "PC" tipo kompiuteris, jis turi "Digital Research" firmos grafinę vartotojo aplinką "GEM". Ši vartotojo aplinka buvo pirma darbinga "PC" kompiuterių grafinė aplinka. Tik po 4 metų ją įstengė nukonkuruoti "Microsoft" gaminama "Windows 3.0" aplinka. |
| 1986 |
|
Kompiuterių skaičius Jungtinėse valstijose pasiekia 30 milijonų. Kompiuteriai tampa jau gana įprastu namų prietaisu. |
| 1986 |
|
"Intel" sukuria "80386" procesorių, sudarytą iš 275000 tranzistorių. Šis procesorius teoriškai gali adresuoti iki 4 gigabaitų operacinės atminties. Skirtingai nuo ankstesnių "Intel" gaminių, tai 32 bitų procesorius, pilnai tinkamas tikroms multiprocesinėms operacinėms sistemoms. Nors šis procesorius buvo kurtas kaip greitai "8086" procesorių emuliacijai skirtas procesorius, kuris būtų naudojamas galingose darbo stotyse, jis greitai susilaukė populiarumo tarp įprastų kompiuterių gamintojų. Pirmąja tokių kompiuterių gamintoja tampa "Compaq" firma. |
| 1986 |
|
Amerikoje išleidžiamas "Computer Fraud and Abuse Act" - pirmas prieš krakerius nukreiptas įstatymas. |
| 1986 |
|
"Berkeley Softworks" pradeda gaminti "GEOS" grafinę aplinką, skirtą "Commodore 64" kompiuteriams. Greitai šie kompiuteriai pradedami platinti jau su naująja grafine aplinka. Viena po kitos įvairios firmos ima leisti šiai aplinkai skirtas programas. Iš esmės, tai panašu į stebuklą - vos 64 kilobaitus atminties teturintis kompiuteris tampa tinkamu pilnaverčiam darbui ofise. Iki metų pabaigos, "Commodore" sugeba parduoti daugiau nei ketvirtį milijono "Commodore 64" kompiuterių. |
| 1986 |
|
Amerikoje išleidžiamas "Electronic Communication Privacy Act" - pirmas vartotojų elektroninės informacijos apsaugos įstatymas. |