1984

Imamas leisti krakeriškas žurnalas "PHRACK". Jo redaktoriai - krakeris Knight Lightning (Craig Neudorf) ir Taran King.

"Silicon Graphics" ima pardavinėti pirmąsias trimačio modeliavimo darbo stotis "IRIS". Tai asmeniniai kompiuteriai, kurių galia panašesnė į superkompiuterių, nei į įprastinių mašinų. Kompiuteriuose naudojama specialiai "Silicon Graphics" sukurta UNIX versija - "Irix" operacinė sistema. "IRIS" mašinomis greitai susidomi aviacijos, chemijos bei kitos firmos, kurioms reikalingos greitos vizualizacijos sistemos.

Stanfordo Universiteto studentai Len Bosack su savo drauge Sandra Lerner iš nebrangių detailų surinkinėja didesnėms kompanijoms skirtus maršrutizatorius. Jų namudiniai gaminiai pakankamai geri ir kokybiški, tad užsakymų daugėja. Jie nusprendžia įkurti savo kompaniją - "Cisco systems". Per mažiau, nei 10 metų ši kompanija tampa stambiausia pasaulyje maršrutizatorių ir kitos tinklo aparatūros gamintoja. Iki šiol apie keturi penktadaliai Interneto veikia "Cisco" maršrutizatorių dėka.

SSRS pradeda gaminti pirmąsias "ES EVM-3" mašinas. Tai 16 bitų "ES 1016" ir "ES 1026", 32 bitų "ES 1036" ir "ES 1046" bei 64 bitų "ES1066". Pastaroji, greičiausia mašina, galėjo vykdyti apie 5 milijonus operacijų per sekundę ir pajėgumais buvo artima vakarietiškoms stalinėms darbo stotims.

Internete imama naudoti Viskonsino Universitete sukurta domeninių vardų sistema "DNS". Nuo šiol vietoje IP adresų galima naudoti žodžius. Pirmoji šakninė domenų sritis - J.A.V. ginybos ministerijai priklausanti ".ARPA". Nors 1990 metais, perorganizavus "ArpaNet" tinklą, ši domenų sritis buvo panaikinta, realiai šios srities domenų pasitaiko iki šiol.

"Hi-Fi" klasės audioaparatūros gamintoja - škotų firma "Linn", bando pilnai automatizuoti aparatūros gamybą. Firma turi robotizuotą surinkimo cechą, valdomą kelių galingų "VAX" kompiuterių, bet šie neįstengia valdyti visko. Hakeriškai nusiteikęs firmos vadovas pasamdo kelis programavimo ekspertus, kurie pradeda kurti naują valdymo sistemą. Per keletą metų programuotojai ir inžinieriai sukuria bene labiausiai futuristinį kompiuterį, koks tik galėtų būti. Nors aritmetiniams veiksmams ši mašina naudoja "AMD 29000" serijos procesorių, bet faktiškai yra paremta originaliu objektiniu "Rekursiv" procesoriumi. "Rekursiv" turėjo keletą išskirtinių bruožų: jame nebuvo jokios adresacijos, vietoje adresų buvo naudojami objektų tegai (specialūs identifikatoriai), kurie leisdavo vieniems objektams skaidriai kreiptis į kitus, nepriklausomai nuo to, kur šie bebūtų (atmintyje, diske ar net kitame kompiuteryje), pati procesoriaus architektūra realizavo aukšto lygio "LINGO" kalbą (pastaroji buvo pagrįsta "Smalltalk" kalba). Procesoriaus komandų rinkinys galėjo būti perprogramuojamas jo darbo metu. Nors šis kompiuteris, būdamas sąlyginai nebrangus, vykdant objektines programas, greičiu prilygo superkompiuteriais, "Linn" kompanijai pritrūko lėšų jam išpopuliarinti. Firmai pavyko parduoti tik 30 tokių mašinų. Projektas galutinai sužlugo 1988-aisiais, kai "Linn" firmos autobusiukas įsirėžė į projekto vadovo David Harland mašiną, ir "Linn" atsisakė apmokėti nuostolius. Po šio įvykio David Harland nutraukė darbus. Tiesa, "LINGO" kalba ilgainiui išpopuliarėjo ir yra naudojama iki šiol.

"Amiga" firma pademonstruoja pirmąjį savo kompiuterį - "Lorraine". Praėjus porai mėnesių, investuotojai "Amiga" kompaniją parduoda "Commodore" firmai.

"Motorola" pradeda gaminti "68020" procesorius. Jie daug kuo panašūs į "68000" procesorius, bet turi papildytą komandų rinkinį, kešą, 32 bitų duomenų magistralę ir dirba 16 MHz taktiniu dažniu.

"Epson" firma nutaria pradėti gaminti asmeninius kompiuterius. Ši firma sukuria "QX-16" mikrokompiuterį, kuris stebėtinai primena "DEC Rainbow". Jis irgi turi du procesorius - "Z80" ir "Intel 8088", bei gali dirbti dviem režimais - kaip "Sinclair ZX" arba kaip "IBM PC". Nors šis kompiuteris daug labiau suderinamas, nei ankstesnis "Digital" kūrinys, visgi jis neišpopuliarėja.

Michael Dell įkuria "Dell Computer Corporation". Pradžioje firma tik surinkinėja kompiuterius iš dalių, tačiau ilgainiui, daugiausia dėl tiesioginio kompiuterių pardavimo vartotojams (apeinant tarpininkus), ji taps viena iš stambiausių pasaulyje kompiuterių gamintojų.

Masačūsetso Technologijos Institutas sukuria "X-Window" grafinę aplinką. Pirmosios šios aplinkos versijos buvo kuriamos kaip studentų projektas, kuriame turėjo būti apjungti tinkle dirbantys "Digital VAX" kompiuteriai. Bandydami ištobulinti kuriamą aplinką, studentai ją pritaikė ir kitoms mašinoms, perkėlė į "TCP/IP" tinklus. Visas projektas truko kelerius metus, programos buvo perrašomos iš pagrindų. Pirmos 6 versijos buvo skirtos darbui su nespalvotais videoterminalais, vėlesnės įgijo ir spalvas. Metais vėliau sukurta 10-oji "X-Window" versija tapo industriniu standartu, naudojamu superkompiuteriuose bei darbo stotyse, o 11-oji versija, sukurta 1986-aisiais buvo tokia sėkminga, kad patobulinti jos variantai plačiai naudojami iki šiol. Skirtingai nuo kitų grafinių aplinkų, "X-Window" nesukuria darbo aplinkos vartotojui, o tik suteikia programoms abstrakčias galimybes, leidžiančias ekrane piešti vaizdą bei gauti duomenis iš pelės ir klaviatūros. Dėl to, kad "X-Window" yra nepririšta nei prie konkrečios aparatinės įrangos, nei prie programų, ji tinka visų rūšių kompiuteriams, o per "X-Window" dirbanti vartotojo aplinka gali būti tobulinama nepriklausomai.

Richard Stallman įkuria "FSF" ("Free Software Foundation") - organizaciją, kuriančią ir platinančią nemokamas programas. Mintis įkurti šią organizaciją kilo po to, kai paaiškėjo, kad daugelis nemokamai platintų programų pakliūna į firmas, kurios šias programas ima platinti savo vardu ir už pinigus. Vienas iš pirmųjų dalykų, sukurtų "FSF", buvo "GNU" licenzija, leidžianti programas laisvai modifikuoti ir platinti, bet draudžianti imti už jas mokestį. Ši licenzija tapo svarbiausia teisine apsauga daugybei nemokamų programų, pvz., R. Stallman sukurtam "Emacs" teksto redaktoriui ir gerokai vėliau sukurtai "Linux" operacinei sistemai.

SSRS sukuria "Elbrus 2" superkompiuterį. Savo architektūra jis primena ankstesnius "Elbrus" kompiuterius, turi komandų sistemą, aparatiškai realizuojančią daugelį aukšto lygio kalbų funkcijų, tačiau yra galingesnis, labiau optimizuotas, turi 10 procesorių. "Elbrus" galėjo vykdyti daugiau, nei 100 milijonų operacijų per sekundę. Tai vienas iš nedaugelio rusiškų superkompiuterių, kada nors pasiekusių pasaulinius rekordus. Deja, dėl didelio sudėtingumo tebuvo pagaminti keli tokie kompiuteriai, bet net ir jie neįstengė bent kiek ilgiau stabiliai veikti.

Įkuriama "MIPS Computer Systems" kompanija, kuri pradeda kurti naujus "RISC" tipo mikroprocesorius.

"Apple" nusprendžia sukurti itin atpigintą "Lisa" kompiuterio variantą. Naujas kompiuteris pavadinamas "Macintosh" - vienos iš obuolių veislių vardu. Tai 32 bitų kompiuteris, turintis įspūdingą grafinę vartotojo darbo aplinką. Juo naudotis per kelioliką minučių gali išmokti žmogus, kuris kompiuterio net nėra matęs. Nors kompiuteris nėra labai pigus, kainuoja 2,495 dolerius, per pusantro mėnesio "Apple" parduoda 50 tūkstančių šių mašinų. Beje, "Macintosh" reklaminė kampanija buvo labai originali ir sėkminga, surengta Orwell knygos "1984" motyvais, buvo sukurtas ir originalus filmukas, kuriame vaizduojama, kaip "Macintosh" kompiuteriai padeda nugalėti "Didįjį Brolį". Dėl originalumo šis filmukas pakliuvo ir į kino meno istoriją.

Steven Levy parašo knygą "HACKERS: Heroes of the Computer Revolution". Knygoje pasakojama apie mažai kam žinomą, su korporacijomis nesusijusią kompiuterių istoriją, žmones, kurie kūrė asmeninius kompiuterius ir pan.. Ši knyga iš karto tampa viena iš hakerių kultūros dalių.

"IBM" kompanija pradeda gaminti "IBM PC/AT" kompiuterius. Tai buvo kompiuteriai, daug kuo panašūs į ankstesnius "PC/XT", tačiau turintys greitesnius "Intel 80286" procesorius bei daugiau atminties.

"DEC" pradeda gaminti "ULTRIX" operacinę sistemą. Tai 32 bitų "VAX" kompiuteriams skirta "UNIX" versija. Greitai "DEC" tampa viena iš įtakingiausių "UNIX" gamintojų. Paradoksalu, bet firmos vadovai įsitikinę, kad "UNIX" yra niekam tikusi sistema. Vienas iš "DEC" vadovų, Ken Olson, net išvadina "UNIX" šalininkus šarlatanais, prekiaujančiais "vaistais nuo visko".

"Digital Research" firma sukuria "GEM" grafinę aplinką, skirtą "PC" tipo kompiuteriams. Nors ir turėdama mažiau galimybių, nei "MacOS", ši aplinka buvo tokia panaši, kad "Apple" padavė firmą į teismą, kaltindama plagijavimu. Būtent "GEM" aplinka daugeliui kompiuterių vartotojų padarė tokį įspūdį, kad šie daugeliu atvejų "PC" kompiuterių pasirinkdavo vietoje brangesnių "Macintosh". Nors sukurti "PC" kompiuteriams skirtą grafinę aplinką jau bandė "Visi Corp" firma, "Digital Research" sukurta "GEM" aplinka buvo pirmoji sėkminga.

"Hewlett Packard" pradeda gaminti lazerinius spausdintuvus. "LaserJet" pavadinti printeriai yra daug pigesni, nei konkurentų, tad greitai tampa labai populiariais.

San Franciske prasideda pirmoji hakerių konferencija. Jos oragnizatorius - Stewart Brand, rėmėjas - "POINT" fondas.

William Gibson išleidžia savo fantastinį romaną "Neuromancer", per kelerius metus tapusį viena iš legendinių hakeriškų knygų. Kibernetinė erdvė (angl. "cyberspace", beje, būtent W. Gibson sugalvotas terminas) šiame romane pavadinta "Matrica". Gerokai vėliau šios knygos motyvais bus sukurtas kultinis filmas "Matrix".