| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1983 |
|
Seniausias Amerikos mokslinis žurnalas "Scientific American" sugalvoja naują, visiškai hakerišką žaidimą: virtualiame kompiuteryje tarpusavyje kovojančias programas. Nors žaidimas niekam net teoriškai negali pakenkti, po pirmųjų virusų epidemijų žurnalas bus apkaltintas nelegalia veikla ir krakerių skatinimu nusikalstamiems veiksmams. Kai kurie iš kaltintojų vėliau netgi reikalavo uždaryti žurnalą. |
| 1983 |
|
Sukuriamas "MIDI" ("Music Instrument Digital Interface") standartas. Jis nusako elektroninių muzikos prietaisų sujungimo priemones bei jų valdymo signalus. Vėliau nepilnos "MIDI" standarto realizacijos tampa įprastomis įvairiausiuose mikrokompiuteriuose. |
| 1983 |
|
"IBM" pradeda gaminti naujos kartos asmeninį kompiuterį "IBM XT". Šis kompiuteris turi "8086" procesorių, matematinį "8087" koprocesorių, "CGA" grafinį adapterį, 128 kilobaitus atminties bei 10 megabaitų kietąjį diską. Šio kompiuterio kaina - 5000 dolerių. |
| 1983 |
|
Į kišeninių kompiuterių gamybą įsijungia naujos firmos: "Casio", "Commodore", "National", "Canon", "Texas Instruments". Dauguma šių kompiuterių skirti Japonijos rinkai. Per paskutinius metus kišeninių kompiuterių galimybės padidėja keleriopai, o pigiausių modelių kaina nukrinta iki 100 dolerių. Nepaisant to, tokie kompiuteriai ir toliau lieka brangiais žaislais. |
| 1983 |
|
 "Oracle" firma pradeda platinti pirmąsias pilnai "C" kalba parašytas duomenų bazių sistemas. Kadangi "C" yra gana aukšto lygio kalba, pasižyminti dideliu tarpplatforminiu perkeliamumu, naujosios duomenų bazės tinkamos įvairių tipų kompiuteriams bei operacinėms sistemoms. Viena iš pirmų naujų platformų, kurioje ima dirbti "Oracle" duomenų bazės - tai "Digital VAX". |
| 1983 |
|
"Apple" byla prieš Franklin duoda pradžią autorinių teisių apsaugai programinės įrangos srityje. |
| 1983 |
|
  "Apple" ima gaminti "Apple Lisa" kompiuterį. Šis kompiuteris turi pilnavertę, į šiuolaikinę panašią, grafinę aplinką. Jis reklamuojamas kaip galingas kompiuteris, su kuriuo galėtų dirbti bet kas, tačiau kainuoja apie 10 tūkstančių dolerių, todėl pirkėjų atsiranda labai mažai. Negana to, "Apple" iškyla problemų su detalėmis, kai kurių dalių nepavyksta gauti pakankamai daug, tenka jas keisti kitomis, dėl to daugelis "Apple Lisa" kompiuterių pagaminami nekokybiškai. Visi sutinka, kad tai ateities kompiuteris, bet jis niekam nereikalingas... |
| 1983 |
|
Philippe Kahn įkuria "Borland" programavimo kompaniją. Pirmoji programa - tai "Turbo Pascal" kompiliatorius. |
| 1983 |
|
 "AT&T" sukuria "UNIX System V" operacinę sistemą. Joje įvedama daug naujovių darbui su tinklais, ji perima gana daug "BSD" "UNIX" sistemų ypatybių. |
| 1983 |
|
 Microsoft paskelbia apie tai, kad ji kuria naujo tipo operacinę sistemą. Vėliau tas "Microsoft" kūrinys pavadinamas "Windows". Realūs "Windows" kūrimo darbai pradedami maždaug metais vėliau. Reklama yra reklama. |
| 1983 |
|
"IBM" kompanija pradeda naują projektą - "Olympiad". Jo metu firma bando sukurti naują darbo stotį, turinčią didelės galios "ROMP" ("801") mikroprocesorių. Projektas ilgainiui baigėsi nesėkme. |
| 1983 |
|
 "IBM" pradeda gaminti naują kompiuterį - "PC Junior". Tai gerokai supaprastintas "IBM PC" variantas, skirtas namams. Paprasčiausias variantas, be monitoriaus kainuoti turėjo maždaug 700 dolerių. Diegimas į gamybą užsitesia, tad masinė gamyba prasideda tik 1984, o kaina padidėja beveik du kartus. Kompiuteris turi nemažai trūkumų, net nekalbant apie didelę kainą. 1985 "IBM" nustoja gaminti šiuos kompiuterius. Ko gero, vienintelė įdomi šių kompiuterių savybė buvo bevielė klaviatūra. |
| 1983 |
|
Įvairių kompiuterių skaičius Jungtinėse Valstijose viršija milijoną. Kompiuterius neretai perka žmonės, nežinantys, ką su jais veikti. Daugelis gana brangių mašinų tampa vaikų - būsimų hakerių žaislais. |
| 1983 |
|
 "Commodore" pradeda gaminti keletą naujų kompiuterių: "Commodore Executive 64" (patobulintas "Commodore 64") bei nešiojamus "Commodore SX-100" ir "SX-64" kompiuterius. Pastarasis, nors ir sveria maždaug 10 kilogramų, yra pirmas pasaulyje pernešamas kompiuteris, turintis spalvotą ekraną. Kartu "Commodore" bando užsiimti ir aukštos klasės kompiuteriais: jie anonsuoja nuosavą "Coherent UNIX" operacinę sistemą bei pradeda gaminti darbo stotis, turinčias "Zilog Z8000" procesorius. |
| 1983 |
|
 Japonų kompanija "NEC" sukuria superkompiuterius "SX-1" ir "SX-2". |
| 1983 |
|
"Sony" ir "Phillips" pradeda masiškai gaminti kompaktinių diskų grotuvus. Nors pirmieji lazerinių diskų įrenginiai buvo sukurti dar 1978-79, jų gamybą pristabdė "RIAA" - Amerikos muzikos įrašų asociacija, nusprendusi, kad muzikos industrijai labiau apsimoka gaminti vinilines plokšteles, nei investuoti pinigus į kardinaliai naujus įrenginius. |
| 1983 |
|
"ArpaNet" tinklo protokolai pilnai modernizuojami. Naujasis variantas pavadinamas "TCP/IP" - "Transmission Control Protocol / Internet Protocol". Tais pačiais metais nuo "ArpaNet" administraciškai atskiriama kariškiams priklausanti tinklo dalis, kuri pavadinama "MilNet". |
| 1983 |
|
"Microsoft" sukuria pirmą "PC" tipo kompiuteriams skirtą pelę. |
| 1984 |
|
Imamas leisti krakeriškas žurnalas "PHRACK". Jo redaktoriai - krakeris Knight Lightning (Craig Neudorf) ir Taran King. |
| 1984 |
|
 "Silicon Graphics" ima pardavinėti pirmąsias trimačio modeliavimo darbo stotis "IRIS". Tai asmeniniai kompiuteriai, kurių galia panašesnė į superkompiuterių, nei į įprastinių mašinų. Kompiuteriuose naudojama specialiai "Silicon Graphics" sukurta UNIX versija - "Irix" operacinė sistema. "IRIS" mašinomis greitai susidomi aviacijos, chemijos bei kitos firmos, kurioms reikalingos greitos vizualizacijos sistemos. |
| 1984 |
|
 Stanfordo Universiteto studentai Len Bosack su savo drauge Sandra Lerner iš nebrangių detailų surinkinėja didesnėms kompanijoms skirtus maršrutizatorius. Jų namudiniai gaminiai pakankamai geri ir kokybiški, tad užsakymų daugėja. Jie nusprendžia įkurti savo kompaniją - "Cisco systems". Per mažiau, nei 10 metų ši kompanija tampa stambiausia pasaulyje maršrutizatorių ir kitos tinklo aparatūros gamintoja. Iki šiol apie keturi penktadaliai Interneto veikia "Cisco" maršrutizatorių dėka. |
| 1984 |
|
 SSRS pradeda gaminti pirmąsias "ES EVM-3" mašinas. Tai 16 bitų "ES 1016" ir "ES 1026", 32 bitų "ES 1036" ir "ES 1046" bei 64 bitų "ES1066". Pastaroji, greičiausia mašina, galėjo vykdyti apie 5 milijonus operacijų per sekundę ir pajėgumais buvo artima vakarietiškoms stalinėms darbo stotims. |
| 1984 |
|
Internete imama naudoti Viskonsino Universitete sukurta domeninių vardų sistema "DNS". Nuo šiol vietoje IP adresų galima naudoti žodžius. Pirmoji šakninė domenų sritis - J.A.V. ginybos ministerijai priklausanti ".ARPA". Nors 1990 metais, perorganizavus "ArpaNet" tinklą, ši domenų sritis buvo panaikinta, realiai šios srities domenų pasitaiko iki šiol. |
| 1984 |
|
"Hi-Fi" klasės audioaparatūros gamintoja - škotų firma "Linn", bando pilnai automatizuoti aparatūros gamybą. Firma turi robotizuotą surinkimo cechą, valdomą kelių galingų "VAX" kompiuterių, bet šie neįstengia valdyti visko. Hakeriškai nusiteikęs firmos vadovas pasamdo kelis programavimo ekspertus, kurie pradeda kurti naują valdymo sistemą. Per keletą metų programuotojai ir inžinieriai sukuria bene labiausiai futuristinį kompiuterį, koks tik galėtų būti. Nors aritmetiniams veiksmams ši mašina naudoja "AMD 29000" serijos procesorių, bet faktiškai yra paremta originaliu objektiniu "Rekursiv" procesoriumi. "Rekursiv" turėjo keletą išskirtinių bruožų: jame nebuvo jokios adresacijos, vietoje adresų buvo naudojami objektų tegai (specialūs identifikatoriai), kurie leisdavo vieniems objektams skaidriai kreiptis į kitus, nepriklausomai nuo to, kur šie bebūtų (atmintyje, diske ar net kitame kompiuteryje), pati procesoriaus architektūra realizavo aukšto lygio "LINGO" kalbą (pastaroji buvo pagrįsta "Smalltalk" kalba). Procesoriaus komandų rinkinys galėjo būti perprogramuojamas jo darbo metu. Nors šis kompiuteris, būdamas sąlyginai nebrangus, vykdant objektines programas, greičiu prilygo superkompiuteriais, "Linn" kompanijai pritrūko lėšų jam išpopuliarinti. Firmai pavyko parduoti tik 30 tokių mašinų. Projektas galutinai sužlugo 1988-aisiais, kai "Linn" firmos autobusiukas įsirėžė į projekto vadovo David Harland mašiną, ir "Linn" atsisakė apmokėti nuostolius. Po šio įvykio David Harland nutraukė darbus. Tiesa, "LINGO" kalba ilgainiui išpopuliarėjo ir yra naudojama iki šiol. |
| 1984 |
|
 "Amiga" firma pademonstruoja pirmąjį savo kompiuterį - "Lorraine". Praėjus porai mėnesių, investuotojai "Amiga" kompaniją parduoda "Commodore" firmai. |
| 1984 |
|
 "Motorola" pradeda gaminti "68020" procesorius. Jie daug kuo panašūs į "68000" procesorius, bet turi papildytą komandų rinkinį, kešą, 32 bitų duomenų magistralę ir dirba 16 MHz taktiniu dažniu. |
| 1984 |
|
"Epson" firma nutaria pradėti gaminti asmeninius kompiuterius. Ši firma sukuria "QX-16" mikrokompiuterį, kuris stebėtinai primena "DEC Rainbow". Jis irgi turi du procesorius - "Z80" ir "Intel 8088", bei gali dirbti dviem režimais - kaip "Sinclair ZX" arba kaip "IBM PC". Nors šis kompiuteris daug labiau suderinamas, nei ankstesnis "Digital" kūrinys, visgi jis neišpopuliarėja. |
| 1984 |
|
 Michael Dell įkuria "Dell Computer Corporation". Pradžioje firma tik surinkinėja kompiuterius iš dalių, tačiau ilgainiui, daugiausia dėl tiesioginio kompiuterių pardavimo vartotojams (apeinant tarpininkus), ji taps viena iš stambiausių pasaulyje kompiuterių gamintojų. |
| 1984 |
|
SSRS sukuria "Elbrus 2" superkompiuterį. Savo architektūra jis primena ankstesnius "Elbrus" kompiuterius, turi komandų sistemą, aparatiškai realizuojančią daugelį aukšto lygio kalbų funkcijų, tačiau yra galingesnis, labiau optimizuotas, turi 10 procesorių. "Elbrus" galėjo vykdyti daugiau, nei 100 milijonų operacijų per sekundę. Tai vienas iš nedaugelio rusiškų superkompiuterių, kada nors pasiekusių pasaulinius rekordus. Deja, dėl didelio sudėtingumo tebuvo pagaminti keli tokie kompiuteriai, bet net ir jie neįstengė bent kiek ilgiau stabiliai veikti. |
| 1984 |
|
Įkuriama "MIPS Computer Systems" kompanija, kuri pradeda kurti naujus "RISC" tipo mikroprocesorius. |
| 1984 |
|
 "Apple" nusprendžia sukurti itin atpigintą "Lisa" kompiuterio variantą. Naujas kompiuteris pavadinamas "Macintosh" - vienos iš obuolių veislių vardu. Tai 32 bitų kompiuteris, turintis įspūdingą grafinę vartotojo darbo aplinką. Juo naudotis per kelioliką minučių gali išmokti žmogus, kuris kompiuterio net nėra matęs. Nors kompiuteris nėra labai pigus, kainuoja 2,495 dolerius, per pusantro mėnesio "Apple" parduoda 50 tūkstančių šių mašinų.
|
| 1984 |
|
 Steven Levy parašo knygą "HACKERS: Heroes of the Computer Revolution". Knygoje pasakojama apie mažai kam žinomą, su korporacijomis nesusijusią kompiuterių istoriją, žmones, kurie kūrė asmeninius kompiuterius ir pan.. Ši knyga iš karto tampa viena iš hakerių kultūros dalių. |
| 1984 |
|
"IBM" kompanija pradeda gaminti "IBM PC/AT" kompiuterius. Tai buvo kompiuteriai, daug kuo panašūs į ankstesnius "PC/XT", tačiau turintys "Intel 80286" procesorius bei daugiau atminties. |
| 1984 |
|
 "DEC" pradeda gaminti "ULTRIX" operacinę sistemą. Tai 32 bitų "VAX" kompiuteriams skirta "UNIX" versija. Greitai "DEC" tampa viena iš įtakingiausių "UNIX" gamintojų. Paradoksalu, bet firmos vadovai įsitikinę, kad "UNIX" yra niekam tikusi sistema. Vienas iš "DEC" vadovų, Ken Olson, net išvadina "UNIX" šalininkus šarlatanais, prekiaujančiais "vaistais nuo visko". |
| 1984 |
|
 "Hewlett Packard" pradeda gaminti lazerinius spausdintuvus. "LaserJet" pavadinti printeriai yra daug pigesni, nei konkurentų, tad greitai tampa labai populiariais. |
| 1984 |
|
San Franciske prasideda pirmoji hakerių konferencija. Jos oragnizatorius - Stewart Brand, rėmėjas - "POINT" fondas. |
| 1984 |
|
 William Gibson išleidžia savo fantastinį romaną "Neuromancer", per kelerius metus tapusį viena iš legendinių hakeriškų knygų. Kibernetinė erdvė šiame romane pavadinta "Matrica". Gerokai vėliau šios knygos motyvais bus sukurtas kultinis filmas "Matrix". |