1982

"Intel" sukuria "80286" procesorių, susidedantį iš 134000 tranzistorių. Tai pirmas paralelinį programų darbą palaikantis "Intel" kompanijos procesorius, turintis 24 bitų adresų magistralę bei šiokius tokius virtualios atminties mechanizmus.

Anglijoje imamas gaminti "BBC Micro" kompiuteris. Tai pigus mikrokompiuteris, skirtas mokykloms ir turintis "6502" procesorių. Gana ilgai tai buvo vienintelis rimtas "Sinclair ZX80" kompiuterių konkurentas.

Rod Canion ir keli kiti buvę "Texas Instruments" darbuotojai įkuria "Compaq" kompaniją. Ši firma kuria "IBM" "PC" kompiuterio BIOS analogą, tikėdamasi įlysti į greit populiarėjančių "PC" tipo kompiuterių rinką. Ilgainiui "Compaq" vadovams pavyksta susitarti dėl "BIOS" licenzijavimo su "IBM", manančia, kad nešiojami kompiuteriai neperspektyvūs. Firma pradeda gaminti "Compaq portable" - pirmąjį su "IBM PC" suderinamą kompiuterį. Tai ne nešiojamas, o tik pernešamas kompiuteris, sveriantis keliolika kilogramų ir panašus į didelį plastmasinį lagaminą.

Antimonopolianiame teisme dėl "AT&T" kompanijos nusprendžiama šią firmą suskaidyti į kelias kompanijas, išskirstytas geografiniu principu. Kartu teismas nusprendžia, kad dauguma 1956-aisiais įvestų "AT&T" veiklos apribojimų tapo neaktualiais ir kad jie visiškai praras reikšmę po firmos išskaidymo, tad šie apribojimai pašalinami. Vietoje ankstesnio telefonijos giganto atsiranda technologijomis užsiimanti "AT&T" bei 7 regioninės telefono kompanijos.

"Cray" pradeda gaminti "Cray XMP" kompiuterį. Tai galingiausia to meto skaičiavimo mašina, turinti masyviai paralelinę architektūrą ir vykdanti apie pusę milijardo veiksmų per sekundę. Šiame superkompiuteryje Seymour Cray nusprendžia panaudoti "UNIX" operacinę sistemą, tad sukuriama speciali, įmultiprocesorinį darbą orientuota "UNIX" versija - "UNICOS".

Prie Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir Kibernetikos institute sukurtas komiputerių tinklas prijungiamas prie mokslinių Europos ir Amerikos kompiuterių tinklų. Tiesa, prijungimas tik dalinis - taip veikia tik Vilniuje esantys terminalai.

Scott E. Fahlman pasiūlo naudoti "šypsenėles" - "emotikonus", išreiškiančius tam tikras emocijas. Pirmosios šypsenėlės - tai džiaugsmą ir liūdesį reiškiančios simbolių sekos: ":-)" ir ":-(", bei jų sutrumpinti variantai: ":)" ir ":(". Tiesa, tokias šypsenėles kažkada jau naudojo teletaipų operatoriai, bet kompiuterijoje tai naujiena. Greitai įvairūs hakeriai sukuria dešimtis naujų, kitas emocijas reiškiančių šypsenėlių, pvz, ":-|", reiškiančią rimtą išraišką, ":-D", reiškiančią juoką, ":-E", reiškiančią pyktį (atkišti dantys) ir daugybę kitų, retesnių. Šiuo metu "šypsenėlės" yra tapusios tokiu įprastu dalyku, kad jos neretai naudojamos netgi rašant ranka bei leidiniuose, nieko bendra neturinčiuose su kompiuteriais (pvz., viename iš Andriaus Mamontovo albumų viršelių).

"AT&T" kompanija sukuria ir pradeda platinti "UNIX System III" operacinę sistemą. Ši "UNIX" versija tapo pagrindu daugeliui trečiųjų firmų sukurtų "UNIX" realizacijų.

Prancūzas Philippe Kahn atvažiuoja į J.A.V. Santa Cruz miestą, kur įkuria "Borland" programavimo kompaniją. Pirmoji programa - tai "Turbo Pascal" kompiliatorius, skirtas "PC" tipo kompiuteriams. "Turbo Pascal" gana ilgą laiką buvo vienintelė pilnai kompiliuojama aukšto lygio kalba, tinkama "PC" kompiuterių programavimui, tad nepaprastai sparčiai išpopuliarėjo, o "Borland" netgi tapo trečia pagal dydį programinės įrangos kompanija pasaulyje (po "Lotus" ir "Microsoft").

"Commodore" ima gaminti savo "Commodore 64" kompiuterį, kuris labai greitai išpopuliarėja, o vėliau tampa viena iš legendinių mašinų. Jis turi "6510" procesorių, 64 kilobaitus operacinės atminties, vidinį "BASIC" interpretatorių, bei integruotą garso kortą. Be monitoriaus šis kompiuteris kainuoja 600 dolerių.

"Digital Research" paduoda "IBM" ir "Microsoft" kompanijas į teismą dėl neteisėto "Digital Research" programų naudojimo ir platinimo. Teismo procesas baigiasi labai greitai ir tyliai: Gary Kildall teisėjo akyse prisėda prie "IBM PC" kompiuterio, turinčio "MS-DOS" sistemą, įveda eilutę teksto ir ekrane pasirodo užrašas "Digital Research (C)". Pasirodo, "Microsoft" nespėjo pilnai sukurti "MS-DOS", tad nutarė tiesiog pasinaudoti konkurento programomis. Teismo procesas baigiasi tyliu susitarimu, pagal kurį "Digital Research" firmai kompensuojama žala ir leidžiama kurti bet kokius "MS-DOS" klonus.

Keli Stanfordo Universiteto studentai įkuria "Sun Microsystems" kompaniją, kuri greitai tampa serverių bei darbo stočių lydere. Pavadinimas kilęs iš žodžių "Stanford University Network". Greitai firma pradeda gaminti "Sun 1" darbo stotis. Šie kompiuteriai turi "Motorola 68000" procesorius bei originailą "SunOS" "UNIX" sistemą, sukurtą "BSD UNIX" pagrindu.

Įkuriamas "EUNET" (angl. "European Unix NETwork") - stambiausias Europos kompiuterių tinklas. Pradžioje skirtas "USENET" naujienoms ir elektroniniam paštui, ilgainiui "EUNET" tapo pagrindu Europos Interneto tinklams.

Mitch Kapor įkuria "Lotus" kompaniją, ilgainiui tapusią vie iš stambiausių programinės įrangos firmų pasaulyje.

Kanados firma "Quantum Software Systems" pradeda gaminti realaus laiko "UNIX" versiją, skirtą mikrokompiuteriams. "QNX" pavadinta operacinė sistema buvo tokia vykusi, kad firma ilgainiui pakeitė pavadinimą į "QNX Software Systems". Pagrindiniais "QNX" užsakovais tapo kariškiai.

"Sinclair" pradeda gaminti patobulintą "ZX80" kompiuterį - legendiniu tapusį "ZX Spectrum". Realiomis galimybėmis prilygdamas "IBM PC", o kai kada - net jį pralenkdamas, šis kompiuteris kainavo 5-10 kartų pigiau. Nepaisant silpno procesoriaus ir atminties trūkumo, kai kurių programų galimybėmis šis kompiuteris pora metų aplenkė "PC" tipo kompiuterius.

Viena po kitos įvairios firmos ima gaminti kišeninius kompiuterius. "RadioShack" išleidžia patobulintą "TRS-80" kišeninio kompiuterio variantą, galintį turėti iki 16 kilobaitų atminties. Gana panašius kompiuterius ima gaminti ir "Hewlett Packard", "Sanyo", "NEC", "Toshiba" ir "Sharp" firmos. Jų kaina svyruoja maždaug nuo 250 iki 1000 dolerių. Kai kurie modeliai turi "BASIC" interpretatorius, daugelis tiekiami su miniatiūriniais spausdintuvais. Dauguma šių kompiuterių skirti Japonijos rinkai, kur išpopuliarėja kaip brangūs darbui "reikalingi" žaislai.

Keli Floridos gydytojai sukaupia 7 milijonus dolerių ir nutaria įkurti nuosavą žaidimų kompiuterių firmą. Jie pasamdo keletą kompiuterių specialistų ir įkuria "Amiga Computers, Inc". Greitai sukuriamas pirmas "Amiga" žaidimų kompiuteris. Kompanijos darbuotojai turi daug gerų idėjų, kuria naują operacinę sistemą, bet firmos investuotojai patys nežino ko nori, be to, pritrūksta pinigų naujiems kompiuteriams pradėti gaminti. Vėliau viskas baigiasi tuo, kad "Amiga" parduodama "Commodore" firmai. Ilgainiui "Amiga" tampa tikra legenda - daugelis jų kompiuterių vos ne dešimtmečiu aplenkia laiką, tačiau firmai nesiseka labiau nei bet kokiai kitai kompanijai.

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti naują Lietuvoje sukurtą kompiuterį "SM1600". Tai "PDP-11" tipo mašina, turinti du procesorius, 256 kilobaitus atminties ir galinti vykdyti iki 80 tūkstančių operacijų per sekundę. Vėliau šie kompiuteriai ne kartą buvo tobulinti, pvz., operacinės atminties kiekis ~1986-aisiais buvo padidintas iki 4 megabaitų. "SM1600" kompiuteriai, skirtingai nuo ankstesnių, buvo daromi, naudojant mikroschemas. Kartu juose buvo panaudoti ir nauji, Lietuvoje sukurti, kietųjų diskų įrenginiai "SM5408".

"AMD" kompanija pradeda gaminti "Intel 80286" procesorių klonus. Šie procesoriai gaminami pagal "Intel" licenciją, bet yra patobulinti (neturi "EMS" klaidos, gali iš "apsaugoto" režimo pereidinėtį į "realų" ir pan.).

Disney kompanija sukuria pirmą kompiuterinį filmą "Tron". Animacijoms kurti buvo panaudoti du "Cray XMP" superkompiuteriai. Filmas buvo apie hakerį, išsisklaidžiusį į molekules ir keliavusį po kompiuterį. Filme iš viso buvo apie 30 minučių kompiuteriais kurtos grafikos.

Viena po kitos įvairios firmos ima gaminti didelės galios asmeninius kompiuterius, turinčius "UNIX" operacinę sistemą. "Victory Computer Systems" firma pradeda gaminti "Victory Factor" kompiuterį, turintį "Motorola 68000" procesorių ir "Unisoft Uniplus System 3 UNIX" operacinę sistemą. "Toshiba" irgi ima gaminti darbo stotis - "Tosbac UX-300", turinčias originalią "Toshiba" firmos "UNIX" sistemą.

Įkvėpta "IBM PC" ir "Sinclair ZX" kompiuterių populiarumo, "DEC" nutaria pradėti mikrokompiuterių gamybą. Firma sugalvoja "genialų" kompiuterį "DEC Rainbow", turintį du procesorius - "Intel 8086" ir "Zilog Z80". Toks kompiuteris turėtų vykdyti ir vieno ir kito procesoriaus programas. Realiai jis tampa nesuderinamu nei su "Sinclair", nei su "IBM" asmeniniais kompiuteriais.

Kovodamos su "RIAA", "Phillips" ir "Sony" kompanijos paskelbia visas lazerinių diskų specifikacijas ir leidžia jomis už dyką naudotis visiems norintiems. Lazeriniais diskais iškart susidomi visi "Phillips" ir "Sony" konkurentai. Pirmuosius lazerinių diskų grotuvus perka didžiausi melomanai, o pirmuosius diskus jiems išleidžia mažos, nuo "RIAA" nepriklausomos firmelės. Visi pirmieji įrašai - tai klasikinė muzika, kurios leidėjų "RIAA" negali kontroliuoti.

"Lotus" sukuria "123" skaičiuoklę. Ilgainiui ši skaičiuoklė nukonkuravo tuo metu populiarią "Visi-Calc" programą.

"Apple" metiniai pardavimai viršija milijardą dolerių. Dėl savo sėkmės "Apple" įkūrėjai Jobs ir Woz tampa populiarūs, kaip aktoriai. Atsitiktiniai žmonės juos atpažįsta gatvėse.