1981

Sukuriamas "MDA" vaizdo adapteris. Pirmą kartą jis plačiai panaudojamas tų pačių metų "IBM PC" kompiuteriuose. Tai nespalvotas tekstinis vaizdo adapteris, nepritaikytas grafikai.

"IBM" paskelbia apie "IBM PC" kompiuterio sukūrimą bei užsako iš "Microsoft" operacinę sistemą šiam kompiuteriui. "IBM PC" kompiuteris turi "Intel 8088" procesorių, beveik visos jame panaudotos dalys yra gamintos ne "IBM" kompanijoje. Vienintelis originalus "IBM" kūrinys šiame kompiuteryje - tai "BIOS" - kompiuteryje esančių sisteminių programų rinkinys, gerokai palengvinantis programavimą. Nors kompiuteris turi vos 16 kilobaitų operacinės atminties, o kainuoja apie 5000 dolerių, jis greitai išpopuliarėja. Tur būt, viską lemia didžiulė "IBM" įtaka. Dabar dažnai stebimasi, kodėl "IBM" pasirinko "Intel 8088" procesorių, kuris tuo metu buvo vienas iš prastesnių. Priežastys, matyt, būtų dvi: skirtingai nuo "Motorola 68000", "Intel 8086" ar "Zilog 8000", procesorių, "Intel 8088" turėjo 8 bitų duomenų magistralę, tad galėjo dirbti su pačia pigiausia ir populiariausia periferine įranga, apsieidamas be papildomų kontrolerių. Aišku, tokia schema dar labiau sumažino "PC" tipo kompiuterių našumą, tačiau kompiuterių savikainą ji sumažino dar labiau. Kita pasirinkimo priežastimi tapo anksčiau sudaryta "IBM" ir "Intel" sutartis, pagal kurią "IBM" gavo pilnas teises "8086/8088" procesorių gamybai mainais į technologijas, perduotas "Intel" kompanijai. Turint omeny, kad iki tol "IBM" mikroprocesorių negamino (laikė juos nerimtu verslu), tai tur būt ir nulėmė "IBM" pasirinkimą. Tarp kitko, "IBM" iki šiol gamina "Intel" procesorių (įskaitant "Pentium" ir vėlesnių) klonus, tiesa, dėl licencinių sutarčių, tik savo kompiuteriams.

"PARC" tyrimų centre sukuriama "Xerox 8010 Star" grafinė operacinė sistema. Tai pirmoji pilnavertė grafinė vartotojo sistema, turinti ir langus, ir ikonytes, ir meniu, pilnai valdoma pele. Ši operacinė sistema tapo netiesioginiu prototipu "Lisa" ir "MacOS" operacinėms sistemoms, sukurtoms "Apple" firmoje. "Xerox" bando platinti kompiuterius (patobulintus "Alto"), turinčius šią operacinę sistemą, tačiau nesėkmingai, daugiausiai dėl didelės, beveik 17 tūkstančių dolerių kainos.

"Microsoft" vadovas Bill Gates pareiškia: "640 kilobaitų pakaks bet kam" ("640k ought to be enough for anybody"). Beje, tai jau ne pirmas panašus "Microsoft" atstovų pareiškimas.

"Osborne Computer" firma pradeda gaminti pirmuosius pasaulyje nešiojamus asmeninius kompiuterius "Osborne 1", turinčius "Digital Research CP/M" operacinę sistemą. Tiesa, šie kompiuteriai buvo pakankamai sunkūs ir dideli, tad nešiojamais juos buvo galima pavadinti tik labai sąlyginai.

Profesorius James Clark įkuria kompaniją, vėliau tapusią didelės galios grafinių kompiuterių lydere. Po metų kompanija pavadinama "Silicon Graphics" ir ima gaminti aukštos kokybės grafinius terminalus, o truputį vėliau - didelės galios grafines darbo stotis.

Japonų kompanija "Sony" ima gaminti pirmus 3.5 colio diskelių įrenginius. Šį diskelių standartą pirmiausiai palaiko "Hewlett Packard", o paskui - ir "Apple".

"Namco" firma sukuria populiarų "Pacman" žaidimą. Pirminis jo pavadinimas buvo "Puckman", bet kažkas susiprotėjo, kad reklaminiuose plakatuose vaikai raidę "P" perpiešinės į "F", taigi, pavadinimą teko pakeisti. Ilgainiui "Pacman" tapo vienu iš populiariausųi žaidimų kompiuterių istorijoje.

Nedidelė "Ashton Tate" firmelė nusiperka teises į hakerio Wayne Ratliff sukurtą "Vulcan" duomenų bazę, skirtą "PC" tipo kompiuteriams, pervadina ją į "dBASE II" ir pradeda platinti. Naujoji duomenų bazė susilaukia milžiniško populiarumo, nes yra labai lanksti, greita ir lengvai programuojama. "Ashton Tate" greitai tampa stambiausia nebrangių duomenų bazių gamintoja, visi vėlesni jos konkurentai tiesiog pamėgdžioja "dBASE II", pvz., "Nantucket" firma ima gaminti "Clipper", "Fox Software" - "FoxPro" ir pan..

"ArpaNet" tinkle jau 213 kompiuterių. Daugelis kitų kompiuterių, esančių įvairiuose universitetuose, irgi jungiami į panašius, tik lokalios paskirties tinklus.

Japonijoje esanti "Nintendo" kompanija sukuria "Donkey Kong" elektroninį žaidimą.