1980

Anglų firma "Sinclair" pradeda gaminti "ZX80" kompiuterį. Jis kainuoja 100 svarų sterlingų, vietoje monitoriaus naudoja televizorių, o vietoje duomenų saugojimo įrenginio - buitinį magnetofoną. Šis kompiuteris toks nebrangus ir patogus, kad tėvai jį perka savo vaikams, o šie rašo programas. Faktiškai, būtent ši mašina tapo pirmu namų kompiuteriu.

"Apple" sukuria "Apple ]I[" kompiuterį, kainuojantį 4500 dolerių. Jis daug kuo panašus į ankstesnį "Apple ][", bet, žinoma, daug galingesnis. Dėl didelės kainos šis kompiuteris neišpopuliarėja, tačiau išplinta šiam kompiuteriui sukurti diskasukiai (iki tol buvę diskasukiai paprastiems žmonėms buvo tiesiog neįperkami). "Apple" pradeda naują projektą - ima kurti itin suprantamą grafinę vartotojo darbo aplinką turintį kompiuterį "Lisa".

"IBM" kompanija sukuria "ROMP" mikroprocesorių. Jis pilnai paremtas John Cocke sukurta "801" kompiuterio architektūra. Tai pirmas pasaulyje "RISC" ("Reduced Instruction Set Computer") architektūros mikroprocesorius. Jo greitis nuo 5 iki 10 kartų didesnis, nei bet kurių kitų to meto mikroprocesorių.

"RadioShack" firma ima gaminti "TRS-80" kišeninius kompiuterius. Tai pirmieji tikri kišeniniai kompiuteriai. Jie turi "QWERTY" klaviatūrą, 24 simbolių ekraną ir beveik 2 kilobaitus atminties.

"Microsoft" kompanija nusiperka iš "AT&T" licenziją "UNIX" sistemoms gaminti. Supaprastintas "UNIX" variantas pavadinamas "Xenix". "Microsoft" tapo pirmąja oficialiai licenzijuota "UNIX" gamintoja, tačiau ilgainiui metė šį reikalą dėl daugelio stiprių konkurentų.

"Apollo" kompanija pradeda gaminti pirmąsias darbo stotis (angl. "workstation") "DN-100". Tai didžiulės galios mikrokompiuteriai, kainuojantys daugiau, nei 10 tūkstančių dolerių ir skirti inžinieriams bei mokslininkams. Šie kompiuteriai turi "Motorola 68000" mikroprocesorius ir, būdami nedidelės spintelės dydžio, savo galia prilygsta keleriopai brangesniems mini-kompiuteriams. Pagrindinia šių kompiuterių užsakovai buvo inžinieriai bei mokslininkai, kuriems neužtekdavo asmeninių kompiuterių galios.

Lietuvoje pradeda veikti pirmas respublikinis kompiuterių tinklas. Jį sudaro dvi "BESM-6" tipo mašinos ir Vilniuje, Kaune bei Palangoje esantys terminalai. Tinklo kūrėjas - Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir Kibernetikos institutas.

"Seagate" kompanija sukuria pirmąjį mikrokompiuteriams skirtą hard-diską. Diskas buvo 5 megabaitų talpos, kitaip tariant, apie keliasdešimt kartų talpesnis už tuometinius diskelius, dirbo irgi keliasdešimt kartų greičiau.

"Three Rivers Computer Corporation" ima gaminti pirmuosius pasaulyje serijinius kompiuterius, turinčius grafinę vartotojo aplinką. "Perq" pavadintos mašinos turi "Motorola 68000" procesorių ir pardavinėjamos, kaip pigesni ir kompaktiškesni minikompiuterųi variantai, skirti asmeniniam naudojimui. Skirtingai nuo "Apollo" kompiuterių, "Perq" turi pilnavertę grafinę darbo aplinką, dėl kurios yra tinkami ir inžinieriams, neišmanantiems kompiuterių.

John Shoch iš "Xerox" Palo Alto laboratorijų sukuria pirmą besidauginančią kompiuterinę programą - kirminą (angl. worm). Ši programa tinkle ieško neapkrautų kompiuterių ir jų procesorius panaudoja skaičiavimams. Ši, lyg ir gera, idėja nepasiteisino: jau pirmieji bandomieji kirminai sunaudodavo praktiškai visą kompiuterių darbo laiką, kartu sukeldami papildomas saugumo problemas. Pasakojama, kad John Shoch, paleidęs į Palo Alto kompiuterių tinklą savo kirminą, su juo įstengė susidoroti tik po to, kai sukūrė naują kitminą, specialiai skirtą pirmojo naikinimui. John Shoch sukurta programa buvo pirmoji gyvų organizmų bruožus turinti kompiuterinė programa, davusi pradžią vėlesniems kompiuterių kirminams bei virusams.

Nedidelė olandų firma "Holborn" sukuria naują originalų kompiuterį, turintį grafinį terminalą ir pieštukinį manipuliatorių (jo paskirtis buvo tokia pat, kaip dabartinių pelių). Kompiuteris turi "Z80A" procesorių, nuo 72 iki 220 kilobaitų atminties, gaminamas dviem variantais: supaprastintas turi "CP/M" operacinę sistemą, sudėtingesnis - originalią "HolbornOS". Deja, firmai tepavyksta parduoti kelis tūkstančius tokių kompiuterių ir po kelerių metų ji sužlunga.

Prancūzijos telekomas sukuria "Minitel" terminalų sistemą. Tai specialūs telefono aparatai, kurie gali automatiškai prisiskambinti į specialius serverius ir iš jų parsisiųsti įvairią informaciją - orų prognozes, bilietų kainas, sporto rungtynių rezultatus, telefonų numerius ir t.t.. 1982-aisiais tokie aparatai pradėti masiškai platinti vietoje nemokamų telefono knygų. Šiuo metu "Minitel" yra vienintelis stambus neinternetinis kompiuterių tinklas pasaulyje.

Įkuriama "Novell" kompanija, vėliau tapusi viena iš stambiausių programinės įrangos gamintojų.

"Matsushita Panasonic" pradeda gaminti kišeninį kompiuterį su "MOS 6502" procesoriumi.

Kalifornijos Berklio Universiteto profesorius David Patterson įvedą terminą "RISC". Tai santrumpa nuo žodžių "Reduced Instruction Set Computer" ("sumažinto komandų kiekio kompiuteriai"). David Patterson sukuria ir demonstracinį procesorių "RISC I", demonstruojantį naujos koncepcijos privalumus. "RISC" architektūra labiausiai pasiteisina didesnės galios, 32 ar daugiau bitų, procesoriuose. Deja, gana revoliucinaga kraštutinai optimizuotų procesorių idėja ne visiškai pasiteisino, tad dauguma šiuolaikinių procesorių turi ir "CISC" ("Complex Instruction Set Computer" - "sudėtingo komandų rinkinio kompiuteriai") bruožų, o pats "RISC" terminas dažnai verčiamas, kaip "Rational Instruction Set Computer" ("protingo komandų rinkinio kompiuteriai").

"IBM" nesusitaria su "CP/M" kūrėju Garry Kildall dėl "CP/M" licenzijavimo. Oficiali istorija teigia, kad "Digital Research" vadovas skrido į susitikimą savo lėktuvu, bet gerokai užsilaikė dėl oro sąlygų, neoficiali istorija teigia, kad Garry Kildall tiesiog apturėjo audringą romaną su vieno iš "IBM" vadovų žmona. "IBM" pradeda ieškoti kitų alternatyvų ir apie tai sužino "Microsoft" vadovas Bill Gates, kuris iškart pasiūlo "MS-DOS" operacinę sistemą, suderinamą su "CP/M". "IBM" net neįtaria, kad "Microsoft" šiuo momentu neturi jokios "MS-DOS" ir net nepradėjusi jokių šios srites darbų, tačiau sudaro su "Microsoft" sutartį. Pagal sutartį, Bill Gates, neįvykdęs įsipareigojimų, nieko neprarastų, kita vertus, jei pavyktų, gautų didelius pinigus. "Microsoft" greitai ima ieškoti išeities ir aptinka mažytę "Seatle Computers" firmelę, siūlančią "QDOS" sistemą. Paul Allen iš "Microsoft" susitinka su hakeriu Tim Patterson ir už 50 tūkstančių dolerių nusiperka iš jo "QDOS" - greitosiomis padarytą, su "CP/M" suderinamą operacinę sistemą. Apie sistemos darbingumą daug sako jau jos pavadinimas ("Quick and Dirty Operating System" - tai oficialus, o ne išgalvotas šios sistemos vardas), tačiau "Microsoft" tikisi greitai ištaisyti klaidas ir padaryti šią sistemą darbinga.