| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1979 |
|
 "Atari" sukuria žaidimą "Asteroids", tapusį vienu iš populiariausių to meto kompiuterinių žaidimų. |
| 1979 |
|
Jungtinių Valstijų Gynybos Departamentas, po tyrimų, parodžiusių, kad pasaulyje nėra jokių programavimo priemonių, skirtų dideliems programavimo projektams, nutaria kurti naują, į "Pascal" panašią kalbą, skirtą visų tipų uždaviniams spręsti. Konkursą laimi "Honeywell" programuotojo Jean Ichbiah sukurta kalba. Ji pavadinama pirmosios pasaulio programuotojos, grafienės Augustos Ados Lovelace vardu. Nors dėl sudėtingos realizacijos ši kalba ne itin išpopuliarėjo, "Ada" iki šiol yra vienintelė visų dydžių, projektams, įskaitant itin didelius (milijonai programos teksto eilučių) pritaikyta kalba. Tarp kitko, iki "ADA" kalbos atsiradimo, J.A.V. kariškiai savo įrenginiuose naudojo maždaug 400 skirtingų programavimo kalbų. Vien dėl "ADA" atsiradimo, naudojamų kalbų skaičių pavyko sumažinti dvigubai. |
| 1979 |
|
"Intel" sukuria "8088" procesorių, supaprastintą "8086" variantą, turintį 8 bitų magistralę. Kadangi šis procesorius galėjo bendrauti su pigiais 8 bitų prietaisais, vėliau "IBM" jį pasirinko savo "PC" kompiuteriui. |
| 1979 |
|
 "Motorola" sukuria "68000" procesorių. Tai pirmas pasaulyje 32 bitų mikroprocesorius, keleriais metais aplenkęs laiką. Jis sudarytas iš 68000 tranzistorių, buvo panaudotas kai kuriose "UNIX" darbinėse stotyse, "Apple" "Lisa" kompiuteryje, pirmuosiuose "Apple" "Macintosh" kompiuteriuose bei daugelyje kitų galingiausių asmeninių kompiuterių modelių. Įvairios jo modifikacijos asmeniniuose kompiuteriuose buvo naudojamos beveik 15 metų. |
| 1979 |
|
"Microsoft" sukuria 16 bitų "BASIC" kalbos interpretatorių. |
| 1979 |
|
"Sony" ir "Phillips" firmose sukuriami pirmieji masinei gamybai pritaikyti lazerinių diskų įrenginiai. Dėl "RIAA" ("Recording Industry Association of America") spaudimo, nei kompaktinių diskų, nei jų grotuvų niekas nepradeda gaminti. |
| 1979 |
|
  "IBM" sukuria ir pradeda diegti "UPC" ("Universal Product Code") standartą, leidžiantį štrichiniu kodu žymint prekes, užrašyti informaciją apie prekės rūšį, kainą ir pan.. Ilgainiui šis standartas išplinta po visą pasaulį. |
| 1979 |
|
 "Apple" sukuria "Silentype" spausdintuvą. Tai buvo pirmas tikrai masinis spausdintuvas. |
| 1979 |
|
"Compuserve" įkuria BBS "Micronet" tinklą. |
| 1979 |
|
Dan Bricklin sukuria ir ima platinti "Visi-Calc", pirmąją asmeniniams kompiuteriams skirtą skaičiavimų lentelę (angl. spreadsheet). Ilgą laiką tai buvo populiariausia pasaulyje lentelių programa, kol vėliau jos nenukonkuravo "Lotus 1-2-3". |
| 1979 |
|
"USENET" - kompiuterių tinkle veikianti skelbimų lenta pradeda veikti Duke ir UNC universitetuose. Ją sukuria krepšiniu besidomintys hakeriai, norėję operatyviau keistis naujienomis, bet labai greitai šią skelbimų lentą įvertina ir kiti studentai, kurie ima keistis kursiniais darbais, referatais ir pan.. |
| 1979 |
|
 "Oracle" sukuria pirmąją, komerciškai platinamą, reliacinę "SQL" duomenų bazių sistemą. Tokio tipo duomenų bazėse duomenys saugomi paprastose dvimatėse lentelėse, kurios tarpusavyje gali būti logiškai susietos. Duomenims pasiekti naudojama speciali "SQL" kalba. Nors tokių duomenų bazių našumas mažesnis, nei specializuotų, sumažėję programavimo išlaidos bei laikas trūkumus atperka su kaupu. |
| 1979 |
|
Sukuriamas pirmas kompiuterių tinklo žaidimas "MUD". Skirtingai nuo kitų populiarių žaidimų, šis yra tekstinis. |
| 1979 |
|
 Pirmą kartą Lietuvoje du kompiuteriai sujungiami per nuotolį. Vilniaus Matematikos ir Kibernetikos institute buvęs kompiuteris per telefono linijas sujungiamas su Palangos Širdies ir Kraujagyslių instituto filialo terminalu. |
| 1979 |
|
"Micropro International" firma pradeda platinti pirmąjį patogų ekraninį redaktorių, skirtą mikrokompiuteriams. "Wordstar" pavadintas teksto redaktorius buvo lengvai valdomas klavišų kombinacijomis ir suteikė mikrokompiuterių vartotojams galimybes, kurios iki tol buvo pasiekiamos tik daug kartų galingesnėse mašinose. "Wordstar" redaktorius taip išpopuliarėjo, kad jo įtaka daugelyje teksto redaktorių jaučiama iki šiol. |
| 1979 |
|
"Apple" sugeba parduoti jau 50 tūkstančių "Apple ][" kompiuterių. |
| 1979 |
|
"Hayes" kompanija ima gaminti "Apple ][" kompiuteriui skirtus modemus. Praėjus vos kelioms savaitėms, sučiumpamas hakeris pravarde Captain Crunch, kuris, naudodamas šį modemą, bando tyrinėti telefonų tinklus (topologiją bei telefonų stočių galimybes). Įtarimą sukelia didžiuliai skambučių kiekiai iš hakerio buto. Nors telefonų kompanijoms žala nepadaryta, visi mokesčiai mokami tvarkingai, hakeris apkaltinamas nelegalia veikla ir pasodinamas į kalėjimą. |
| 1980 |
|
Anglų firma "Sinclair" pradeda gaminti "ZX80" kompiuterį. Jis kainuoja 100 svarų sterlingų, vietoje monitoriaus naudoja televizorių, o vietoje duomenų įrenginio - buitinį magnetofoną. Šis kompiuteris toks nebrangus ir patogus, kad tėvai jį perka savo vaikams, o šie rašo programas. Faktiškai, būtent šis kompiuteris tapo pirmu namų kompiuteriu. |
| 1980 |
|
 "Apple" sukuria "Apple ]I[" kompiuterį, kainuojantį 4500 dolerių. Jis daug kuo panašus į ankstesnį "Apple ][", bet, žinoma, daug galingesnis. Dėl didelės kainos šis kompiuteris neišpopuliarėja. "Apple" pradeda naują projektą - ima kurti itin suprantamą grafinę vartotojo darbo aplinką turintį kompiuterį "Lisa". |
| 1980 |
|
"IBM" kompanija sukuria "ROMP" mikroprocesorių. Jis pilnai paremtas John Cocke sukurta "801" kompiuterio architektūra. Tai pirmas pasaulyje "RISC" ("Reduced Instruction Set Computer") architektūros mikroprocesorius. Jo greitis nuo 5 iki 10 kartų didesnis, nei bet kurių kitų to meto mikroprocesorių. |
| 1980 |
|
"RadioShack" firma ima gaminti "TRS-80" kišeninius kompiuterius. Tai pirmieji tikri kišeniniai kompiuteriai. Jie turi "QWERTY" klaviatūrą, 24 simbolių ekraną ir beveik 2 kilobaitus atminties. |
| 1980 |
|
"Apollo" kompanija pradeda gaminti pirmąsias darbo stotis ("workstation"). Tai didžiulės galios mikrokompiuteriai, kainuojantys daugiau, nei 10 tūkstančių dolerių ir skirti inžinieriams bei mokslininkams. Šie kompiuteriai turi "Motorola 68000" mikroprocesorius. |
| 1980 |
|
Lietuvoje pradeda veikti pirmas respublikinis kompiuterių tinklas. Jį sudaro dvi "BESM-6" tipo mašinos ir Vilniuje, Kaune bei Palangoje esantys terminalai. Tinklo kūrėjas - Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir Kibernetikos institutas. |
| 1980 |
|
"Seagate" kompanija sukuria pirmąjį mikrokompiuteriams skirtą hard-diską. Diskas buvo 5 megabaitų talpos, kitaip tariant, apie keliasdešimt kartų talpesnis už tuometinius diskelius, dirbo irgi keliasdešimt kartų greičiau. |
| 1980 |
|
Paul Allen iš "Microsoft" susitinka su hakeriu Tim Patterson ir už 50 tūkstančių dolerių nusiperka iš jo "QDOS" operacinę sistemą - greitosiomis padarytą, su "CP/M" suderinamą operacinę sistemą. Apie sistemos darbingumą daug sako jau jos pavadinimas (Quick and Dirty Operating System), tačiau "Microsoft" tikisi greitai ištaisyti klaidas ir padaryti šią sistemą darbinga. |
| 1980 |
|
"Matsushita Panasonic" pradeda gaminti kišeninį kompiuterį su "MOS 6502" procesoriumi. |
| 1980 |
|
Kalifornijos Berklio Universiteto profesorius David Patterson įvedą terminą "RISC". Tai santrumpa nuo žodžių "Reduced Instruction Set Computer" ("sumažinto komandų kiekio kompiuteriai"). David Patterson sukuria ir demonstracinį procesorių "RISC I", demonstruojantį naujos koncepcijos privalumus. |
| 1980 |
|
"IBM" nesusitaria su "CP/M" kūrėju Garry Kildall dėl "CP/M" licenzijavimo. Microsoft vadovas Bill Gates pasiūlo "IBM" kompanijai "MS-DOS" operacinę sistemą, suderinamą su "CP/M". "IBM" net neįtaria, kad "Microsoft" turi tik pilną klaidų, lėtą "QDOS" sistemą, visiškai netinkamą praktiniam panaudojimui. |
| 1980 |
|
"Apple" ima gaminti pigius diskasukius. |