1976

Hakeriai namų salygomis ima kopijuoti B. Gates ir P. Allen sukurtą "BASIC" interpretatorių, nesiruošdami mokėti jo autoriams nei cento. B. Gates tiesiog įsiunta. Jis parašo hakerių bendruomenei piktą laišką, kuriame išvadina juos vagimis. Iki tol nei vienas hakeris net negalvojo, kad programos gali būti mokamos. Apstulbę hakeriai siūlo boikotuoti B. Gatesą. Vėliau šis incidentas baigiasi teismo procesu, kuriame nelegaliu programų kopijavimu apkaltinama "MITS". Galų gale, per teismus, "Microsoft" išsireikalavo piniginę kompensaciją, kuri tapo pirmuoju realiu "Microsoft" kompanijos pelnu bei galutine "MITS" žlugimo priežastimi. Paradoksas, bet Bill Gates visiškai neprisimena "BASIC" kalbą sukūrusių John Kemeny ir Thomas Kurtz, kuriems jis visai nesiruošia mokėti.

"AT&T" kompanijoje sukuriamas pirmasis pašto protokolas, skirtas "UNIX" operacinėms sistemoms - "UUCP" ("Unix to Unix Copy Protocol"). Nors iš tikro tai buvo pirmiausia failų persiuntimo priemonė, ji taip pat leido siųsti ir laiškus, netgi tuo atveju, kai siuntėjas ir gavėjas neturėdavo tiesioginio ryšio. Vėliau "UUCP" tapo pagrindu įprastiniam elektroniniam paštui. Pats "UUCP" buvo plačiai naudojamas maždaug iki 1990, kai jį galutinai ėmė išstumti modernesnės pašto priemonės, tačiau labai ribotai "UUCP" yra naudojamas net ir dabar.

"MITS" pradeda gaminti "Altair 680" kompiuterį, turintį "Motorola 6800" procesorių.

"IBM" ima gaminti pirmuosius lazerinius printerius - "IBM 3800".

Steven Wozniak kreipiasi į "Hewlett Packard" kompaniją, siūlydamas jiems gaminti jo sukurtą asmeninį kompiuterį. "Hewlett Packard" atmeta jo pasiūlymą, kaip neperspektyvų. Tuo pat metu "Hewlett Packard" kuria patobulintą kalkuliatorių "Capricorn", turintį kompiuterio savybes. "Capricorn" projektas baigiasi nesėkmingu "HP-85" mikrokompiuteriu.

Kompiuterių tinklai susilaukia pirmojo oficialaus pripažinimo - Anglijos karalienė Elžbieta Antroji (Elisabeth II) per "Prestel" tinklą ("British Telecom" ir anglijos pašto sukurtą kompiuterių tinklą) pasiunčia elektroninį laišką.

"Intel" pradeda gaminti "8085" mikroprocesorius.

"National Semiconductor" firma pradeda gaminti "SC/MP" mikroprocesorius. Šie mikroprocesoriai yra 8 bitų, bet išsiskiria iš kitų tuo, kad yra pritaikyti multiprocesoriniams kompiuteriams.

"Zilog" kompanija pradeda gaminti "Z80" mikroprocesorius. Šie procesoriai suderinami su "Intel 8080" procesoriais, bet turi daugiau galimybių, yra greitesni bei lengviau programuojami. Greitai šie procesoriai tampa populiariausiais mikrokompiuterių procesoriais. Įvairūs "Z80" variantai iki šiol naudojami televizoriuose, skalbimų mašinose bei kituose prietaisuose.

"Atari" sukuria sėkmingiausią to laiko žaidimų kompiuterį - "Atari VCS/2600". Kaip ir ankstesni, šis jungiamas prie paprasto buitinio televizoriaus. Išskirtinės savybės - grafikos akseleratorius bei garso palaikymas. Kadangi kompiuteris daug sudėtingesnis, nei ankstesni, "Atari" firmai pritrūksta pinigų, tad ji tiesiog parsiduoda "Warner" kompanijai, iki šiol užsiėmusiai filmais ir muzika. Pastaroji kompanija nutaria kompiuterius pardavinėti už savikainą - 200 dolerių, o pelnas gaunamas, parduodant žaidimų kasetes.

Japonų firma "NEC" pradeda gaminti superkompiuterius "System 800" ir "System 900", gana ilgą laiką konkuravusius su "IBM" mainframe klasės kompiuteriais.

Įkuriama "ComputerShack" kompanija. Ji pradeda prekiauti kompiuteių dalimis, bet susilaukia teisinių pretenzijų iš "RadioShack" firmos. Greitai "ComputerShack" pakeičia pavadinimą į "ComputerLand". Ilgainiui ši firma tapo vienu iš stambiausių pasaulio kompiuterių parduotuvių tinklų.

"Xerox" vadovybė sustabdo "Alto" kompiuterių projektus, teigdama, kad tokio tipo kompiuteriai yra neperspektyvūs.

Steven Wozniak ir Steven Jobs įkuria "Apple Computer" kompaniją, tapusią paprastiems žmonėms skirtų kompiuterių kūrėja.

Seymour Cray sukuria "Cray-1" superkompiuterį. Jis sudarytas iš 200 tūkstančių mikroschemų, aušinamas freonu. "Cray-1" galėjo atlikti apie 150 milijonų slankaus kablelio matematinių operacijų per sekundę. Tai buvo pirmasis vektorinis kompiuteris: pagrindinės procesoriaus komandos buvo skirtos darbui ne su pavieniais operandais, o su operandų masyvais, todėl būdavo galima išvengti daugelio komandų atpažinimo veiksmų bei itin smarkiai optimizuoti darbą su atmintimi. Tokio tipo komandos taip pat leido ir efektyviai panaudoti konvejerinį vykdymo mechanizmą. Gana ilgą laiką tai buvo pats greičiausias kompiuteris pasaulyje. Vardan didesnio našumo, šiame kompiteryje buvo stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti atstumus tarp skirtingų dalių, o kad taip kompaktiškai sukonstruota mašina būtų pakankamai šaldoma, teko panaudoti freonines vėsinimo sistemas, panašias į tas, kurios yra šaldytuvuose. Dauguma šių kompiuterių atiteko kariškiams, o dėl savo savotiškos išvaizdos "Cray-1" greitai buvo pradėtas vadinti brangiausia pasaulio sofa.

Gary Kildall su savo žmona Dorothy McEwen įkuria "Intergalactic Digital Research" kompaniją. Ši kompanija toliau tobulina Gary Kildall sukurtą "CP/M" operacinę sistemą.

"MOS Technologies" ima gaminti "6502" mikroprocesorių - 8 bitų procesorių, turintį 16 bitų adresaciją ir kainuojantį 25 dolerius. Tai buvo vienas iš populiariausių to meto procesorių.

"Commodore International" nuperka "MOS Technologies" firmą.

"Texas Instruments" kompanija sukuria pirmą pasaulyje serijinį 16 bitų mikroprocesorių "TMS9900". Šio procesoriaus architektūra labai panaši į dešimtmečiu anksčiau gamintų "TI-900" kompiuterių architektūrą, tad jiems netrūksta ir programų. Nors šie procesoriai labai savotiški (jie neturi nei registrų, nei akumuliatorių ir net steko rodyklės), jie gana greitai išpopuliarėja. Deja, dėl didelės kainos hakeriams jie lieka beveik neprieinami. Originali šių procesorių architektūra vėliau įkvėpė "Sparc" procesorių kūrėjus.

"AMD" ir "Intel" pasirašo susitarimą, leidžiantį abiem firmom kopijuoti vienai iš kitos procesorių architektūrą, komandų rinkinius ir pan..

Hakeriai sukuria vieną iš pirmųjų paprastiems žmonėms pritaikytų kompiuterių - "SOL". Jis turėjo klaviatūrą, vietoje monitoriaus naudojo paprastą televizorių. Būtent šis kompiuteris tapo įprastų asmeninių kompiuterių prototipu.

Woz (tai Steven Wozniak pravardė) ir Steven Jobs sukuria pirmąjį "Apple" kompiuterį ir įkuria taip pat besivadinančią kompaniją. Pavadinimą pasirenka iš meilės "The Beatles" muzikai - šios grupės plokšteles leido "The Apple Corps Ltd." kompanija. Pirmieji "Apple" kompiuteriai gaminami Jobs'o garaže, net nesurinkti jie parduodami po 666 dolerius 66 centus. Nors šie kompiuteriai neturi nei klavitūros, nei monitoriaus, "Byte Shop" parduotuvė iškart užsako 50 kompiuterių partiją. Greitai juos aplanko Mike Markkula - buvęs "Intel" pardavimų skyriaus vadovas. Šis milijonierius nutaria prisidėti prie jaunųjų hakerių biznio.

Užregistruojamas "Microsoft" prekinis ženklas. Paul Allen ir Bill Gates po truputį plečia savo veiklą. Per ateinančuis porą metų firma priima į darbą naujų žmonių, pradeda kurti programavimo priemones, daugiausia kompiliatorius. Bill Gates mano, kad reikia orientuotis į sisteminį programavimą - tai leistų lengvai kontroliuoti dideles rinkas. Čia pateikta nuotruka yra iš vėlesnių laikų - 1978-ųjų.

"Xerox" vadovybė persigalvoja ir nutaria, kad "Alto" kompiuteris visgi reikalingas. Tačiau tai turi būti ne didelės galios darbo stotis, o nebrangus ir patogus kompiuteris, pritaikytas teksto surinkinėjimui ir maketavimui. "PARC" centre pradedamas naujas projektas - "Janus".

"MITS" sugeba parduoti jau 10-tūkstantąjį kompiuterį.