| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1975 |
|
Frederick P. Brooks, "OS/360" kūrėjas, išleidžia pagarsėjusią savo knygą - "The Mythical Man-Month", kurioje teigia, kad per artimiausius kelis dešimtmečius negali atsirasti jokių priemonių, kurios galėtų kardinaliai pagreitinti programavimą. Itin didelis dėmesys kreipiamas į didelius projektus, apie kuriuos F. P. Brooks teigia, kad jie iš viso sunkiai įmanomi: programuotojų skaičiaus padvigubinimas beveik nesutrumpina realizacijos laiko, o kai kada jį net padidina. Visi autoriaus teiginiai pagrindžiami beveik matematiniu tikslumu. Knyga ir jos autorius susilaukia didžiulės kritikos, bet vėliau ima aiškėti, kad F. Brooks teiginiai nepaneigiamai pasitvirtina. Ilgainiui jo knyga tampa tikra programuotojų evangelija. Šiais laikais daugelis programuotojų mano, kad F. Brooks netgi šiek tiek pervertino programavimo vystymosi galimybes. |
| 1975 |
|
Jungtinių Valstijų gynybos departamentas prisijungia prie "ArpaNet" tinklo. |
| 1975 |
|
 "Popular Electronics" žurnalo viršelyje pasirodo "MITS" "Altair 8800" reklamos. Tai pirmas populiarus serijinis asmeninis kompiuteris (tiksliau - jo ruošinių rinkinys). Šiame kompiuteryje naudojamas "Intel" 8080 procesorius, nuo 256 iki 4096 baitų atminties, jokių duomenų įvedimo ar išvedimo įrenginių, išskyrus kelis jungiklius ir lemputes. Pirmasis "Altair" skiriamas "Popular Electronics" redaktoriui Les Solomon. "Altair" kaina - 397 doleriai. Iki metų pabaigos "MITS" parduoda 2000 tokių kompiuterių. |
| 1975 |
|
 Masiškai plinta žaidimų automatai, netgi buitiniai, su "Pong" žaidimu. Atari firma plečiasi ir klesti. |
| 1975 |
|
 "Xerox" "PARC" tyrimų centre užbaigiama "Bravo" sistema ir "Gipsy" teksto erdaktorius. Sistema perduodama vartotojų bandymams. |
| 1975 |
|
 Benoit Mandelbrot, dirbantis "IBM" kompanijoje, sukuria paprastą matematinį metodą, skirtą kompleksinių funkcijų rezultatams pavaizduoti plokštumoje. Tokiu būdu gaunama kreivė gali pilnai užpildyti plotą, būdama trūkstančia visuose taškuose ir kartu visuose taškuose turėdama vienodą struktūrą. Tokio atvaizdavimo rezultatas dabar žinomas, kaip Mandelbroto aibė, ir yra pagarsėjęs, kaip viena iš pačių gražiausių matematinių kreivių. Kadangi kiekvienam tokios aibės taškui išskaičiuoti reikia gana daug veiksmų, ši kreivė galėjo būti atrasta, tik naudojant kompiuterius. |
| 1975 |
|
 Paul Allen ir 19-metis Bill Gates sukuria supaprastintą "BASIC" interpretatorių, skirtą "Altair" kompiuteriui. Paul Allen pasirašo sutartį su "MITS" kompanija - "Altair" kūrėja ir tampa pragramavimo skyriaus direktoriumi. |
| 1975 |
|
Sukuriamas "Telenet" - pirmasis komercinis kompiuterių tinklas, tapęs civiliniu "ArpaNet" tinklo analogu. |
| 1975 |
|
Pirmasis hakeriško "Homebrew Hobby" ("Savadarbių kompiuterių klubo") susitikimas. Organizatoriai - Frederick Moore ir Gordon French. Šis klubas tapo ta vieta, kur buvo keičiamasi svarbiausiais projektais, idejomis, etc.. Šio klubo deka buvo sukurti pirmieji populiarūs asmeniniai kompiuteriai. Jau pirmąjame susitikime dalyvavo tokios esamos ir būsimos garsenybės, kaip Bob Albrect, Steve Dompier, Lee Felsenstein, Bob Marsh, Tom Pittman, Marty Spergel, Alan Baum, ir Steven Wozniak. Būtent šiame klube buvo pirmą kartą pademonstruoti "Apple I" ir "Apple II" kompiuteriai. |
| 1975 |
|
"Arrowhead Computer Company", įsikūrusi Los Angeles mieste, ima pardavinėti pilnai surinktus "Altair" kompiuterius. |
| 1975 |
|
 "IBM" sukuria "nešiojamą" "5100" kompiuterį, kainuojantį 9000 dolerių ir turintį 16 kilobaitų atminties. Šis "IBM" projektas toks nesėkmingas, kad beveik niekas apie jį net nesužino. "IBM" pavyko parduoti vos kelis tokius kompiuterius. Dėl šio kompiuterio nesėkmės "IBM" kuriam laikui buvo nusprendusi asmeniniais kompiuteriais daugiau neužsiimti. |
| 1975 |
|
"MOS Technologies" anonsuoja du naujus procesorius: "6501" ir "6502". Po poros mėnesių "Motorola" paduoda šią firmą į teismą, teigdama, kad "MOS Technologies" firma pažeidžia jos teises, kurdama procesorius, panašius į "Motorola 6800". Vėliau, teismo sprendimu, "6501" procesorių gamyba bus sustabdyta. |
| 1975 |
|
 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla sukuria "M5010" kompiuterį. Tai patobulintas "M5000" kompiuterio variantas, kuris buvo gaminamas iki 1981-iųjų metų. |
| 1975 |
|
 "AT&T" kompanija ima komerciškai platinti "UNIX" operacinę sistemą. Dėl antimonopolinių apribojimų "AT&T" negali per daug varžyti šią sistemą įsigijusių firmų bei universitetų, tad "UNIX" pradedama tobulinti už "AT&T" ribų. |
| 1975 |
|
"MITS" kompanija pradeda kurti patobulintą "Altair" kompiuterio modelį, kuriame vietoje "Intel 8080" naudojamas gerokai galingesnis ir patogesnis "Motorola 6800" procesorius. Šiek tiek vėliau "MITS" pradeda gaminti savo kompiuteriams skirtus diskasukius. |
| 1975 |
|
Harry Garland ir Roger Melen įkuria "Cromemco" kompaniją. |
| 1975 |
|
 "DEC" sukuria "LSI-11" mikrokompiuterį. Jis turi 8 kilobaitus atminties ir 16 bitų procesorių. Tai pirmas 16 bitų mikrokompiuteris pasaulyje. |
| 1975 |
|
 John Cocke iš "IBM" pradeda kurti "801" procesorių. Tai pirmasis "RISC" architektūros procesorius. Teoriškai jis turėtų būti tinkamas ir mikrokompiuteriams ir didelės galios mainframe mašinoms. |
| 1975 |
|
Pradedamas leisti legendiniu tapęs žurnalas "Byte". Tarp kitko, būtent šis žurnalas sugalvojo terminą "Asmeninis kompiuteris" ("Personal Computer"). |
| 1975 |
|
"Byte" žurnalas atidaro savo hakeriškų prietaisų parduotuvę Kalifornijoje. |
| 1975 |
|
Kalifornijos Berkeley Universitete pradedama kurti nuosava "UNIX" operacinės sistemos versija. |
| 1975 |
|
"PARC" tyrimų centre John Ellenby pradeda kurti "Alto II" kompiuterį. Tai galingesnė, bet kartu paprastesnė ir pigesnė "Alto" kompiuterio versija. "Xerox" vadovybė sutinka paremti šiuos darbus. |
| 1975 |
|
B. Gates savo projektus su Paul Allen ima vadinti žodžiu "Microsoft". Pavadinimas "Traf'O'Data" užmirštamas. |
| 1975 |
|
Dirbdami "Atari" firmoje, Wozniak ir Jobs sukuria paprasto asmeninio kompiuterio projektą. "Atari" vadovas Nolan Bushnell šį projektą atmeta, kaip neperspektyvų. Nepaisant to, Wozniak ir Jobs savo idėjas bando įgyvendinti garaže. |
| 1975 |
|
Hakeriai Lee Felsenstein ir Bob Marsh pradeda kurti supaprastintą asmeninį kompiuterį, turintį "Intel 8080" procesorių. Jų tikslas - sukurti pigų mikrokompiuterį, kuris būtų prijungiamas prie televizoriaus, galėtų rodyti spalvotą vaizdą ir pan.. |
| 1975 |
|
Wozniak ir Jobs sukuria žaidimą "Breakout" - pirmą kortų žaidimą "Atari" žaidimų automatams. |
| 1976 |
|
Hakeriai namų salygomis ima kopijuoti B. Gates ir P. Allen sukurtą "BASIC" interpretatorių, nesiruošdami mokėti jo autoriams nei cento. B. Gates tiesiog įsiunta. Jis parašo hakerių bendruomenei piktą laišką, kuriame išvadina juos vagimis. Iki tol nei vienas hakeris net negalvojo, kad programos gali būti mokamos. Apstulbę hakeriai siūlo boikotuoti B. Gatesą. Vėliau šis incidentas baigiasi teismo procesu, kuriame nelegaliu programų kopijavimu apkaltinama "MITS". Galų gale, per teismus, "Microsoft" išsireikalauja piniginę kompensaciją, kuri tampa pirmuoju "Microsoft" kompanijos pelnu bei galutine "MITS" žlugimo priežastimi. |
| 1976 |
|
"AT&T" kompanijoje sukuriamas pirmasis pašto protokolas, skirtas "UNIX" operacinėms sistemoms - "UUCP" ("Unix to Unix Copy Protocol"). Nors iš tikro tai buvo pirmiausia failų persiuntimo priemonė, ji taip pat leido siųsti ir laiškus, netgi tuo atveju, kai siuntėjas ir gavėjas neturėdavo tiesioginio ryšio. Vėliau "UUCP" tapo pagrindu įprastiniam elektroniniam paštui. Pats "UUCP" buvo plačiai naudojamas maždaug iki 1990, kai jį galutinai ėmė išstumti modernesnės pašto priemonės, tačiau labai ribotai "UUCP" yra naudojamas net ir dabar. |
| 1976 |
|
"MITS" pradeda gaminti "Altair 680" kompiuterį, turintį "Motorola 6800" procesorių. |
| 1976 |
|
"IBM" ima gaminti pirmuosius lazerinius printerius - "IBM 3800". |
| 1976 |
|
 Steven Wozniak kreipiasi į "Hewlett Packard" kompaniją, siūlydamas jiems gaminti jo sukurtą asmeninį kompiuterį. "Hewlett Packard" atmeta jo pasiūlymą, kaip neperspektyvų. Tuo pat metu "Hewlett Packard" kuria patobulintą kalkuliatorių "Capricorn", turintį kompiuterio savybes. "Capricorn" projektas baigiasi nesėkmingu "HP-85" mikrokompiuteriu. |
| 1976 |
|
"Intel" pradeda gaminti "8085" mikroprocesorius. |
| 1976 |
|
"National Semiconductor" firma pradeda gaminti "SC/MP" mikroprocesorius. Šie mikroprocesoriai yra 8 bitų, bet išsiskiria iš kitų tuo, kad yra pritaikyti multiprocesoriniams kompiuteriams. |
| 1976 |
|
"Zilog" kompanija pradeda gaminti "Z80" mikroprocesorius. Šie procesoriai suderinami su "Intel 8080" procesoriais, bet turi daugiau galimybių, yra greitesni bei lengviau programuojami. Greitai šie procesoriai tampa populiariausiais mikrokompiuterių procesoriais. Įvairūs "Z80" variantai iki šiol naudojami televizoriuose, skalbimų mašinose bei kituose prietaisuose. |
| 1976 |
|
 Japonų firma "NEC" pradeda gaminti superkompiuterius "System 800" ir "System 900", gana ilgą laiką konkuravusius su "IBM" mainframe klasės kompiuteriais. |
| 1976 |
|
Įkuriama "ComputerShack" kompanija. Ji pradeda prekiauti kompiuteių dalimis, bet susilaukia teisinių pretenzijų iš "RadioShack" firmos. Greitai "ComputerShack" pakeičia pavadinimą į "ComputerLand". Ilgainiui ši firma tapo vienu iš stambiausių pasaulio kompiuterių parduotuvių tinklų. |
| 1976 |
|
"Xerox" vadovybė sustabdo "Alto" kompiuterių projektus, teigdama, kad tokio tipo kompiuteriai yra neperspektyvūs. |
| 1976 |
|
 Steven Wozniak ir Steven Jobs įkuria "Apple Computer" kompaniją, tapusią paprastiems žmonėms skirtų kompiuterių kūrėja. |
| 1976 |
|
Seymour Cray sukuria "Cray-1" superkompiuterį. Jis sudarytas iš 200 tūkstančių mikroschemų, aušinamas freonu. "Cray-1" galėjo atlikti apie 150 milijonų slankaus kablelio matematinių operacijų per sekundę. Tai buvo pirmasis vektorinis kompiuteris: pagrindinės procesoriaus komandos buvo skirtos darbui ne su pavieniais operandais, o su operandų masyvais, todėl būdavo galima išvengti daugelio komandų atpažinimo veiksmų bei itin smarkiai optimizuoti darbą su atmintimi. Tokio tipo komandos taip pat leido ir efektyviai panaudoti konvejerinį vykdymo mechanizmą. Gana ilgą laiką tai buvo pats greičiausias kompiuteris pasaulyje. |
| 1976 |
|
Gary Kildall su savo žmona Dorothy McEwen įkuria "Intergalactic Digital Research" kompaniją. Ši kompanija toliau tobulina Gary Kildall sukurtą "CP/M" operacinę sistemą. |
| 1976 |
|
"MOS Technologies" ima gaminti "6502" mikroprocesorių - 8 bitų procesorių, turintį 16 bitų adresaciją ir kainuojantį 25 dolerius. Tai buvo vienas iš populiariausių procesorių. |
| 1976 |
|
"Commodore International" nuperka "MOS Technologies" firmą. |
| 1976 |
|
 "Texas Instruments" kompanija sukuria pirmą pasaulyje serijinį 16 bitų mikroprocesorių "TMS9900". Šio procesoriaus architektūra labai panaši į dešimtmečiu anksčiau gamintų "TI-900" kompiuterių architektūrą, tad jiems netrūksta ir programų. Nors šie procesoriai labai savotiški (jie neturi nei registrų, nei akumuliatorių ir net steko rodyklės), jie gana greitai išpopuliarėja. Deja, dėl didelės kainos hakeriams jie lieka beveik neprieinami. Originali šių procesorių architektūra vėliau įkvėpė "Sparc" procesorių kūrėjus. |
| 1976 |
|
"AMD" ir "Intel" pasirašo susitarimą, leidžiantį abiem firmom kopijuoti vienai iš kitos procesorių architektūrą, komandų rinkinius ir pan.. |
| 1976 |
|
Hakeriai sukuria vieną iš pirmųjų paprastiems žmonėms pritaikytų kompiuterių - "SOL". Jis turėjo klaviatūrą, vietoje monitoriaus naudojo paprastą televizorių. Būtent šis kompiuteris tapo įprastų asmeninių kompiuterių prototipu. |
| 1976 |
|
 Woz (tai Steven Wozniak pravardė) ir Steven Jobs sukuria pirmąjį "Apple" kompiuterį ir įkuria taip pat besivadinančią kompaniją. Pavadinimą pasirenka iš meilės "The Beatles" muzikai - šios grupės plokšteles leido "The Apple Corps Ltd." kompanija. Pirmieji "Apple" kompiuteriai gaminami Jobs'o garaže, net nesurinkti jie parduodami po 666 dolerius 66 centus. Nors šie kompiuteriai neturi nei klavitūros, nei monitoriaus, "Byte Shop" parduotuvė iškart užsako 50 kompiuterių partiją. Greitai juos aplanko Mike Markkula - buvęs "Intel" pardavimų skyriaus vadovas. Šis milijonierius nutaria prisidėti prie jaunųjų hakerių biznio. |
| 1976 |
|
Užregistruojamas "Microsoft" prekinis ženklas. Paul Allen ir Bill Gates po truputį plečia savo veiklą. |
| 1976 |
|
"Xerox" vadovybė persigalvoja ir nutaria, kad "Alto" kompiuteris visgi reikalingas. Tačiau tai turi būti ne didelės galios darbo stotis, o nebrangus ir patogus kompiuteris, pritaikytas teksto surinkinėjimui ir maketavimui. "PARC" centre pradedamas naujas projektas - "Janus". |
| 1976 |
|
"MITS" sugeba parduoti jau 10-tūkstantąjį kompiuterį. |