| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1973 |
|
Pradedamas leisti žurnalas "Creative Computing" |
| 1973 |
|
"Xerox" Palo Alto mieste esančiame tyrimų centre sukuriamas pirmas didelės galios asmeninis kompiuteris "Alto". Jis tampa prototipu vėliau įvairiose firmose sukurtoms darbo stotims - itin didelių pajėgumų asmeninėms mašinoms, savo galia prilygstančiomis superkompiuteriams. |
| 1973 |
|
Alain Colmerauer ir Prancūzijos Luminy-Marseilles Universiteto sukuria "Prolog" kalbą. Tai loginio programavimo kalba, skirta dirbtinio intelekto kūrimui. |
| 1973 |
|
Prie "ArpaNet" tinklo (būsimojo ''Internet") prisijungia pirmos ne J.A.V. esančios įstaigos - Londono universitetinė kolegija ir Norvegijos Karališkoji radijo draugija. Maždaug tuo metu sukuriamas ir vienas iš pirmųjų "Interneto" protokolų - "FTP" ("File Transfer Protocol"), kuris plačiai naudojamas iki šiol. |
| 1973 |
|
SSRS, tęsdama "ES EVM" kompiuterių seriją, pradeda gaminti šiems kompiuteriams skirtą operacinę sistemą "OS ES", turinčią tiek programinės įrangos, kiek dar neturėjo nei vienas tarybinis kompiuteris. SSRS ir Rytų Vokietijoje sukuriami 64 bitų kompiuteriai "ES 1040" ir "ES 1050". Kartu šių kompiuterių kūrėjai susiduria su pirmosiomis rimtomis problemomis: modernių detalių trūkumu bei keblumais, bandant galingesnėse mašinose įgyvendinti kariškių reikalavimus. Be to, kopijuodami jau egzistuojančius kompiuterius, tarybiniai inžinieriai gauna tik gerokai pasenusią informaciją apie "IBM 360" tipo mašinas, tad norom nenorom jie priversti atsilikti. Pavyzdžiui, galingiausias "ES 1050" kompiuteris vykdė iki pusės milijono veiksmų per sekundę, kitaip tariant, mažiau, nei 1965-aisiais sukurtas tarybinis "BESM-6", nors pastarasis techniniu atžvilgiu buvo daug archaiškesnis. |
| 1973 |
|
Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti "M5000" kompiuterį. Tai buvo tranzistorinė "ES 1020" tipo mašina, turinti 32 kilobaitus operacinės atminties ir galinti vykdyti iki 14000 veiksmų per sekundę. Nors ir atitinkantis "ES EVM" specifikacijas, šis kompiuteris turėjo šiek tiek kitokią konstrukciją, buvo sukurtas Lietuvoje. "M5000" mašinos buvo gaminamos iki 1979-ųjų metų. |
| 1973 |
|
"Honeywell" firma paduoda į teismą "kompiuterio išradėją" Sperry, teigdama, kad kompiuterį išrado Atanasoff, o Sperry yra plagiatorius. Vėliau, teismo sprendimu, išradimo teisė iš Sperry buvo atimta. Dėl tuo pat metu J.A.V. vykusių politinių skandalų, į šį teismo procesą beveik niekas neatkreipia dėmesio. Tačiau pašalinti patentiniai apribojimai labai supaprastino darbą kompiuterius kūrusioms firmoms. |
| 1973 |
|
Garry Kildall sukuria pirmąją mikrokompiuterių operacinę sistemą - "CP/M" ("Control Program for Microcomputers"). Nors ši operacinė sistema tokia primityvi, kad beveik nieko nemoka daryti, visgi ji smarkiai palengvina programuotojų darbą, nes leidžia pakraudinėti programas, suteikia svarbiausias duomenų įvedimo ir išvedimo funkcijas ir pan.. |
| 1973 |
|
"Texas Instruments" pradeda gaminti kišeninius "SR-50" kalkuliatorius. Viena iš jų ypatybių - į korpusą įtaisyta logaritminė liniuotė - daugelį šimtmečių naudojamas analoginis kompiuteris. Kalkuliatoriai, kurie leido atsisakyti tokio paprasto ir efektyvaus mechaninio kompiuterio, kaip logaritminė liniuotė, atsirado tik po kelerių metų. |
| 1973 |
|
"IBM" pradeda gaminti 8 colių, 400 kilobaitų talpos diskelius. |
| 1973 |
|
Prancūzų firma "R2E" sukuria "Micral" kompiuterį, turintį "Intel 8008" procesorių. Tai pirmas pasaulyje tikras serijinis mikrokompiuteris. Tarp kitko, net ir žodis "mikrokompiuteris" kilo nuo šio kompiuterio. Deja, jis neišpopuliarėja, o Amerikoje apie jį niekas net nesužino. |
| 1973 |
|
SSRS pradeda gaminti M. Karcevo kompiuterius "M-10". Tai pirmieji "RISC" tipo kompiuteriai pasaulyje. Visi jie buvo skirti kariškiams, ankstyvojo antiraketinio įspėjimo sistemoms. Iš viso buvo pagaminta maždaug 50 tokių kompiuterių. |
| 1973 |
|
"IBM" pradeda gaminti pirmuosius sąlyginai nebrangius kietuosius diskus. Kūrimo metu jie buvo pavadinti "Winchester", ir šis vardas jiems prigijo, juolabiau, kad darbo metu tokie diskai skleisdavo garsą, panašų į užtaisomo šautuvo. Šiame įrenginyje buvo keletas 8 colių skersmens diskų, bendra talpa siekė 70 megabaitų. Ilgainiui pavadinimas "Winchester" tapo bendriniu hakerių žargonizmu, reiškiančiu bet kokį kietąjį diską. |
| 1973 |
|
Pradedamas leisti žurnalas "Computer Hobbyist". |
| 1973 |
|
Robert Metcalf iš "Xerox" sukuria "Ethernet" tinklo technologiją, vėliau tapusią dominuojančia pasaulyje tinkline technologija. Skirtingai nuo tada įprastų tinklų, "Ethernet" pasižymėjo labai intelektualiais duomenų siuntimo/priėmimo įrenginiais. Kažkiek patobulinti, "Ethernet" tipo tinklai plačiai naudojami iki šiol. |
| 1974 |
|
"Intel" sukuria šviesoforų mikrokontroleriams skirtą "8080" procesorių, sudarytą iš 6000 tranzistorių. Nors "Intel" inžinieriai eilinį kartą manė, kad tai neįmanoma, vėliau aparatūros hakeriai šio procesoriaus pagrindu sukūrė pirmus pasaulyje mikrokompiuterius, tinkamus normaliam darbui. Dėl gana neblogų charakteristikų šis procesorius labai išpopuliarėjo, masiškai buvo naudojamas pirmuose mikrokompiuteriuose. Primityvi šio procesoriaus architektūra vėliau buvo patobulinta "8086" procesoriuose, ir įtakoja "Intel" procesorius iki šiol. |
| 1974 |
|
SSRS pasikartoja "ES EVM" istorija: matydama mažos galios kompiuterių trūkumą, SSRS nutaria kopijuoti "DEC PDP-11" kompiuterius. Taip sukuriama nauja pamėgdžiotų ir atsilikusių kompiuterių serija "SM EVM" (rus. "CM EBM" - "Sistema Malyh Elektronnyh Vyčislitelnyh Mašin"). |
| 1974 |
|
Garry Kildall sukuria "CP/M" sistemos versiją, skirtą "Intel 8080" mikroprocesoriams. |
| 1974 |
|
Amerikiečių žurnalas "Radio-Electronics" atspausdiną "Intel 8008" procesoriaus pagrindu sukurto mikrokompiuterio schemą. Kompiuteris pavainamas "Mark-8". Radijo mėgėjai greitai susidomi šia mašina ir pradeda surinkinėti jos kopijas patys. |
| 1974 |
|
Sukuriamas pirmas pasaulyje masyviai paralelinės architektūros kompiuteris "ILLIAC IV". Šis kompiuteris buvo pradėtas kurti dar 1967 metais, turėjo 256 procesorius, kurių kiekvienas turėjo po nedidelį kiekį nuosavos atminties. Visi procesoriai dirbdavo sinchroniškai, tuo pat momentu vykdydami vieną ir tą pačią komandą, bet kiekvienas su savais duomenimis. Teorinis šios sistemos našumas turėjo siekti milijardą operacijų per sekundę, nors praktiškai buvo 20 kartų mažesnis. Nors "ILLIAC IV" neturėjo didelės praktinės reikšmės, jo architektūra padarė milžinišką įtaką vėlesnių paralelinių kompiuterių kūrėjams. |
| 1974 |
|
Pradedamas naujas antimonopolinis procesas dėl "AT&T" kompanijos veiklos. Kaltintojai teigia, kad "AT&T" nepilnai laikosi ankstesnių veiklą ribojančių susitarimų, o taip pat stabdo ryšių technologijų progresą, trukdydama tokiomis technologijomis užsiimti konkurentams. |
| 1974 |
|
Iš "Intel" kompanijos išeina grupė inžinierių, kurie įkuria "Zilog" firmą. Ji pradeda kurti mikrokompiuteriams labiau pritaikytą "Intel 8080" procesoriaus variantą. |
| 1974 |
|
SSRS pradeda gaminti pirmąsias modernizuotas "ES EVM" mašinas. Tai susiję su tuo, kad pagaliau pradėta masinė įvairių rūšių skaitmeninių mikroschemų gamyba. Pirmąja modernizuota mašina, kurioje didelė tranzistorių dalis pakeičiama mikroschemomis, tampa "ES 1034" (modernizuota "ES 1030"), sukurta Lenkijoje. Tarybų sąjungoje kyle nedidelis skandalas, mat lenkai nesilaiko kelių "ES EVM" susitarimų: jie naudoja amerikiečių firmos "Texas Instruments" detales, daug mažesnį dėmesį skiria mechaniniam ir šiluminiam kompiuterio atsparumui. Po šiokių tokių svarstymųnusprendžiama į lenkų "nukrypimus" pažiūrėti pro pirštus, nes "ES 1034" pranašumai akivaizdūs. Socialistinės šalys nusprendžia, kad itin svarbiu dalyku vertėtų laikyti "ES EVM" elementų modernizavimą. Rezultate per kelerius ateinančius metus sukuriamos kelios gerokai patobulintos modifikacijos: "ES 1022", "ES 1033" ir "ES 1052". Kartu, vakarų šalyse išplitus "IBM 370" serijos mašinoms, SSRS nusprendžia kurti naują "ES EVM" variantą - "ES EVM-2". |
| 1974 |
|
John Cocke iš "IBM" sukuria bandomąjį "ServiceFree" kompiuterį, vykdantį 80 milijonų operacijų per sekundę. Tai pirmasis tikras "RISC" architektūros kompiuteris. Nors jis nėra ypatingai sudėtingas, šis kompiuteris dirba maždaug 50 kartų greičiau už pačias greičiausias "IBM" mašinas. Visgi naujasis kompiuteris yra nesuderinamas su kitais ir, taupydama lėšas, "IBM" vadovybė projektą uždaro. |
| 1974 |
|
"PARC" tyrimų centre "Xerox" programuotojai įgyvendina "Bravo" projektą. Tai grafinė sistema, abstrahuojanti duomenų išvedimą. Šios sistemos dėka galima kurti programas, kurios ekrane rodo tai, kas bus atspausdinta printeryje. Pavyzdžiui, jau pirmame "Bravo" sistemos "Gipsy" teksto redaktoriuje, tekstas jau redagavimo momentu atrodė taip, kaip bus atspausdintas. Tai buvo pirmoji "WYSIWYG" programa. "WYSIWYG" yra santrumpa nuo "What You See Is What You Get". |
| 1974 |
|
Atsirado pirmieji bankomatai. |
| 1974 |
|
"MITS" kompanija sukuria pirmąjį "Altair 8800" kompiuterį, turintį "Intel 8080" procesorių. Firmos vadovas Ed Roberts nusprendžia, kad reiktų sukurti ir šiam kompiuteriui skirtą "BASIC" intepretatorių. |
| 1974 |
|
"Motorola" pradeda gaminti "6800" mikroprocesorių, sudarytą iš 4000 tranzistorių. Šis procesorius bei jo modifikacijos tapo vienomis iš populiariausių tarp mikrokompiuterių kūrėjų. |