| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1971 |
|
 Intel sukuria "4004" mikroprocesorių. Jis kainuoja 200 dolerių, atlieka 60000 operacijų per sekundę, susideda iš 2300
tranzistorių, dirba 108kHz taktiniu dažniu, turi 45 8-ių bitų instrukcijas. Procesorių sukūrė Ted Hoff, Federico Faggin,
Stan Mazor ir Masatoshi Shima. Nors pradžioje jis buvo skirtas tik nedidelei Japonijos firmai "'Busicom", gaminusiai kalkuliatorius, procesorius buvo plačiai pardavinėjamas visame pasaulyje ir tapo pagrindu pirmiesiems hakerių darytiems kompiuteriams. |
| 1971 |
|
"IBM" kompanija sukuria pirmąją kalbos atpažinimo sistemą. Ji gali atpažinti maždaug 5000 žodžių, į užklausas taip pat atsako balsu. Nors šis įrenginys buvo reklamuojamas, kaip leidžiantis jo vartotojams valdyti įvairias sistemas balsu bei, taip pat balsu, gauti įvairią informaciją, didelės praktinės reikšmės jis neturėjo. Bene vienintelė sritis, kur vėliau panašios sistemos buvo pradėtos taikyti masiškai, buvo naikintuvai - juose balsinės sistemos iš tikrųjų buvo labai naudingos. |
| 1971 |
|
Psichiatras Kennet Colby sukuria pirmąją programą, galinčią išlaikyti Turing testą. Programa buvo kurta, siekiant patikslinti paranojos atsiradimo priežastis bei eigą. "Parry" pavadinta programa sukurta "Eliza" boto pagrindu ir vaizduoja paranoja sergantį žmogų. Dauguma psichiatrų, bendraujančių su šia programa, nesugeba jos atskirti nuo tikrų paranoja sergančių ligonių, netgi žinodami, kad vienas iš tikrinamų pašnekovų iš tiesų yra robotas. |
| 1971 |
|
 John Blakenbaker sukuria "Kenbak 1" kompiuterį, itin primityvų asmeninį kompiuterį, turintį Intel 4004 procesorių ir 128 baitus atminties. Nepaisant primityvumo, tai visgi tikras kompiuteris, o ne koks nors kalkuliatorius. "Intel" inžinieriai nusprendžia, kad kopmpiuterio autorius kažką prisifantazavo ir dėl to neatsako į jo prašymus suteikti papildomos informacijos apie procesorių. |
| 1971 |
|
Niklaus Wirth sukuria "Pascal" programavimo kalbą. Tai griežtą sintaksę turinti procedūrinė kalba, skirta programavimo studentams mokyti. Kalba tokia vykusi, kad greitai išpopuliarėja tarp profesionalių programuotojų. Ilgainiui "Pascal" tapo viena iš populiariausių programavimo kalbų ir padarė milžinišką įtaką kitoms programavimo kalboms, pvz., "ADA" ir "C". |
| 1971 |
|
 SSRS išbandomas pirmasis "ES EVM" kompiuteris - Minske sukurta 8 bitų "ES 1020" mašina bei keliasdešimt skirtingų periferinių įrenginių, tarp jų - su "IBM 360" suderinamos magnetinių diskų bei juostų sistemos. Greitai baigiamas kurti ir galingesnis, 32 bitų kompiuteris "ES 1030". |
| 1971 |
|
Steven Wozniak ir Bill Fernandez sukuria primityvų asmeninį kompiuterį, turintį kažkiek jungiklių ir indikacinių lempučių. Pavadina jį "Cream Soda". Kompiuteris pagamintas iš detalių, kurias išmetė rimtos kompiuterių firmos, o jo pavadinimas kilęs nuo limonado, kurį mėgo šie du hakeriai. |
| 1971 |
|
Nacionalinis Radijo Institutas Amerikoje ima platinti pirmą kompiuterinį rinkinį. Rinkinys kainuoja 503 dolerius. |
| 1971 |
|
"Wang" sukuria pirmą komercinę teksto redagavimo mašiną. Tai savotiškas itin paprasto kompiuterio ir rašomosios mašinėlės hibridas, leidžiantis ir spausdinti ir redaguoti tekstą. |
| 1971 |
|
 "Texas Instruments" sukuria pirmąjį pilnavertį mikroprocesorių. Jis sudarytas iš 15000 tranzistorių ir visas logines operacijas gali atlikti, nenaudodamas išorinių schemų. Deja, "Texas Instruments" susiduria su problemomis ir neįstengia gaminti šio procesoriaus masiškai. |
| 1971 |
|
"3M" firma pradeda gaminti 1/4 colio magnetinės juostos kasetes, skirtas duomenų saugojimui. Kasetės talpa - 30 megabaitų, o pati kasetė pakankamai patogi, kad ją būtų įmanoma panaudoti net asmeniniame kompiuteryje. |
| 1971 |
|
"ArpaNet" tinkle jau 23 kompiuteriai. |
| 1971 |
|
SSRS mokslininkas M. Karcevas sukuria pirmą pasaulyje masyviai paralelinį "RISC" architektūros kompiuterį. Išskirtiniai šio kompiuterios bruožai buvo lanksčią struktūrą turintys procesoriai: tas pats procesorius galėjo veikti kaip 1, 2, 4 arba 8 procesoriai, dirbantys, atitinkamai 128, 64, 32 arba 16 bitų režimais. Procesorius turėjo 16 registrų, kiekvienas jų buvo 32 bitų talpos. 512 bitų pločio duomenų magistralė leisdavo pakrauti registrus per vieną mašininį taktą. "M-10" kompiuterio našumas siekė daugiau, nei 5 milijonus operacijų per sekundę. |
| 1971 |
|
Įkuriama "People Computer Company" - viena iš pirmųjų hakeriškų kompanijų. Jos kūrėjai tikėjosi, kad šioje kompanijoje žmonės dirbs ne dėl pinigų, o dėl idėjos. Ši firma sukūrė daug išradimų, joje dirbo daugelis žymiausių to laiko hakerių, bet dėl blogo organizavimo ji galų gale sužlugo. |
| 1971 |
|
Nolan Bushnell sukuria "Computer Space", žaidimų automatams (arkadoms) skirtą "Space War" variantą. Tai buvo pirmas komercinis žaidimas. Deja, jis nepaplito, nes buvo per daug sudėtingas. |
| 1971 |
|
Hakeriai sukuria pirmą daugeliui vartotojų skirtą žaidimą "Netrek". Žaidimo siužetas padarytas fantastinio filmo "Startrek" tema, jame tarpusavyje kovoja dvi komandos, kiekviena iš jų siekia užvaldyti Galaktiką. |
| 1972 |
|
 Bushnell įkuria "Atari" kompaniją ir priimtiems į darbą programuotojams liepia sukurti žaidimą, kurį sugebėtų žaisti kiekvienas idiotas, netgi, jei jis tuo pat metu gertų alų. Programuotojai sukuria legendiniu tapusį žaidimą "Pong", o "Atari" ima gaminti šio žaidimo automatus. Klubai, kuriuose žmonės žaidžia tokius žaidimus, pradedami vadinti arkadomis. |
| 1972 |
|
 Donnald E. Knuth išleidžia pirmąjį knygos "The Art of Computer Programming" tomą - "Fundamental Algorithms". Tai fundamentalus veikalas, tapęs programuotojų šventraščiu. Vėliau išleisti buvo dar du tomai - "Seminumerical Algorithms" (antrasis) bei "Sorting and Searching" (trečiasis). Ketvirtasis tomas, "Combinatorial Algorithms", dar neišleistas iki šiol, o penktasis, "Syntactic Algorithms", dar tik planuojamas. Pats Donnald E. Knuth teigia, kad jis, jei tik nenumirs, parašys ir 6-ą ("The theory of context-free languages") bei 7-ą ("Compiler techniques") tomus... |
| 1972 |
|
Sukuriami pirmieji 5 1/2 colio diskelių įrenginiai. |
| 1972 |
|
Brian Kernighan ir Dennis Ritchie sukuria "C" programavimo kalbą, skirtą "UNIX" operacinei sistemai. Ši kalba sukurta "B" kalbos pagrindu, o pastaroji - "BCPL", vienos iš konceptualių struktūrinio programavimo kalbų, pagrindu. Skirtingai nuo kitų struktūrinių kalbų, "C" buvo kurta, kaip tiesioginis pakaitalas asembleriui - paprastoms mašininių kodų mnemonikoms, tad "C" galima rašyti programas, kurios efektyvumu prilygtų asemblerinėms. "C" kalba ir jos variantai ("Objective C", "ANSI C", "C++") ilgainiui ėmė dominuoti komercinėse firmose. |
| 1972 |
|
 "Hewlett Packard" ima gaminti "HP-35" kalkuliatorių. Tai pirmas pasaulyje kišeninis mokslinis kalkuliatorius. |
| 1972 |
|
 "Xerox" "PARC" tyrimų centre, Alan Kay pradeda kurti nešiojamą, bloknoto dydžio kompiuterį "Dynabook". Į projektą įsitraukia inžinieriai Chuck Thacker ir Butler Lampson. "PARC" vadovybė sustabdo šį projektą. "Xerox" vadovybė nusprendžia, kad reikia sukurti moksliniams tyrimams skirtą asmeninį kompiuterį. Inžinieriai ima kurti stalinį minikompiuterį "Alto", tapusį pirmąja pasaulyje darbo stotimi - itin galingu asmeniniu kompiuteriu. |
| 1972 |
|
 Hakeris Steve Wozniak pradeda gaminti "Blue Box" įtaisus - nesudėtingus telefoninių tonų generavimo įrenginius, skirtus daugiausia nemokamiems telefono pokalbiams. Policija gaudo phreakerius, kurie naudoja tokius aparatus, o šie policininkams pasakoja, kad tai tik muzikinės dėžutės. |
| 1972 |
|
  "Intel" sukuria 8008 mikroprocesorių, turintį 3500 tranzistorių. Nors šis procesorius pradžioje buvo skirtas "Computer Terminal Corporation" gaminamiems terminalams, hakeris Don
Lancaster jo pagrindu sukūrė "Typewriter" kompiuterį - pirmą asmeninį kompiuterį, kažkiek panašų į šiuolaikinius. "Intel" inžinieriai manė, kad tai neįmanoma, tačiau greitai šis procesorius tapo pagrindu primiesiems asmeniniams kompiuteriams bei vienu iš mėgstamiausių hakerių žaislų. |
| 1972 |
|
Washington mieste vykstančioje kompiuterių konferencijoje pirmą kartą pademonstruojamas "ArpaNet" tinklas. |
| 1972 |
|
Seymour Cray išeina iš "Control Data" kompanijos ir įkuria nuosavą firmą "Cray Research". Pagal legendą, ši firma darbą pradėjo garaže, tačiau jau nuo pirmųjų dienų dalis užsisakinėjo brangiausiose firmose. Vėliau ši firma tapo absoliučia lydere tarp vektorinių superkompiuterių gamintojų. |
| 1972 |
|
"Microcomputers Applications Associates" firmoje dirbantis hakeris Garry Kildall sukuria pirmąją mikrokompiuteriams skirtą kompiliuojamą kalbą "PL/M" (itin supaprastintą "PL/I" kalbos variantą). Gana ilgai ši kalba buvo naudojama vietoje asemblerio, bet ilgainiui ją išstūmė sudėtingesnė ir galingesnė "C" kalba. |
| 1972 |
|
"Wang Laboratories" pradeda gaminti "2200" kompiuterį - itin supaprastintą ir sumažintą minikompiuterį, skirtą nedidelių kompanijų ofisams. |
| 1972 |
|
 B. Gates ir P. Allen įkuria "Traf O'Data" firmą, ieškojusią klaidų 8008 procesoriui skirtoje programinėje įrangoje. |