proging pinigai istorija link04 paranoja apie    
    ...1946] [1947-1963] [1964-1970] [1971-1980] [1981-1990] [1991-2000] [2001...    
    <<] [1964] [1965] [1966] [1967] [1968] [1969] [1970] [>>    
       
   
1970
Gilbert Hyatt užpatentuoja mikroprocesorių.
Didžiąjai daliai žmonių kompiuteriai asocijuojasi su spec. tarnybomis ir kariuomene. Studentai, protestuojantys prieš Vietnamo karą, pradeda kompiuterinių centrų pogromus. Wisconsin Universitete per protestuotojų sukeltas riaušes sunaikinami 4 kompiuteriai ir nužudomas vienas programuotojas.
"JOVIAL" ir "ALGOL-60" kalbų pagrindu anglų programuotojas P.M. Woodward sukuria "Coral-66" kalbą. Skirtingai nuo daugumos kalbų, ši yra gerai pritaikyta realaus laiko sistemoms programuoti.
"IBM" pradeda kurti pirmąsias reliacines duomenų bazes. Tokiose duomenų bazėse informacija saugoma ne duomenų pobūdį atitinkančiose struktūrose, o paprastose dvimatėse lentelėse, kurios gali būti jungiamos tarpusavyje. Tokios duomenų bazės pasižymi nepaprastai dideliu universalumu ir kartu nesunkiai suprantamos patirties neturintiems kompiuterių vartotojams.
"Bolt Beranek and Newman" firma patobulina "ArpaNet" protokolus, įvesdama papildomą - "NCP" lygmenį, leidžiantį tarpusavyje bendrauti ne tik kompiuteriams, bet ir juose dirbančioms programoms. Tuo pačiu sukuriamas ir "FTP" protokolas, leidžiantis tarp kompiuterių persiuntinėti failus. Bendras kompiuterių skaičius "ArpaNet" tinkle pasiekia 23.
Ralph Baer, anksčiau kūręs karines simuliacijos sistemas, nutaria jų pagrindu sukurti kišeninį žaidimų kompiuterį. "Odyssey" pavadinta mašina turi du manipuliatorius, jungiama prie televizoriaus. Visas sukuriamas vaizdas - tai keli ekrane judantys taškeliai. Žaidimo aplinką sukuria prie ekrano tvirtinamos skaidrės, kurios vaizduoja labirintus, ledo ritulio aikštes ir pan.. Dauguma firmų, kurioms Ralph Baer siūlo gaminti savo žaidimą, galvoja, kad tai beviltiškas reikalas, tačiau viena iš jų, "Magnavox" firma, nutaria surizikuoti. Per pirmus metus parduodama apie 100 tūkstančių "Magnavox Odyssey" kompiuterių.
Charles H. Moore iš Arizonos Nacionalinės Observatorijos sukuria "Forth" progamavimo kalbą. Tai itin kompaktiška kalba, kuioje vartotojas gali apibrėžti net ir pačios kalbos savybes. Visas "Forth" kalba prašytos programos veikimas realizuojamas naudojant specialų stekinį interpretatorių, o pati kalba turi ir procedūrinių, ir objektinių, ir funkcinių kalbų savybių bei yra pritaikoma beveik visų rūšių uždaviniams. Dėl itin didelio lankstumo ši kalba gana plačiai naudojama iki šiol, daugiausia mikrokontroleriuose ir pan.. "Forth" kalbos pavadinimas kilo iš žodžio "Fourth", sutrumpėjusio viena raide dėl C. H. Moore naudotos operacinės sistemos apribojimų. Pats C. H. Moore manė, kad "Fourth" galima laikyti ketvirtosios kartos programavimo kalba, dėl ko ir suteikė tokį pavadinimą.
"IBM" pradeda gaminti gerokai patobulintą "System 360" kompiuterio variantą - "System 370". Šis kompiuteris pasižymi daug didesnio našumu ir naudoja virtualios atminties mechanizmus, suteikdamas programoms praktiškai neribotus resursus. Labai smarkiai patobulintos, šios architektūros mašinos yra gaminamos iki šiol.
Wayne Pickette, pirmojo mikroprocesoriaus kūrėjas, kreipiasi į "Intel" firmą, kuri iškarto pasiūlo jam darbą. Wayne Pickette sutinka ir greitai tampa pirmųjų "Intel" procesorių kūrėju.
"Data General" kompanija ima pardavinėti kompiuterį "SuperNova". Tai buvo vienas iš sėkmingiausių minikompiuterių, savo procesoriaus architektūra jis daug kuo priminė vėliau pasirodžiusius mikrokompiuterius.
"Xerox" įkuria Palo Alto kompiuterinių tyrimų laboratoriją - "PARC". Šiame tyrimų centre buvo sukurta daugybė perspektyvių, laiką aplenkusių technologijų, bet daugumos iš jų "Xerox" neįstengė panaudoti.
"DEC" sukuria ir ima gaminti "PDP-11" minikompiuterį - pirmąjį kompiuterį, kurio architektūra buvo panaši į vėliau sukurtų asmeninių kompiuterių. "PDP-11" architektūros kompiuteriai buvo labai lengvai programuojami, o įvairūs jų variantai, įskaitant ir vėliau sukurtus tos pačios architektūros mikrokompiuterius, buvo gaminami apie 15 metų.
"Intel" sukuria 1 kilobito (128 baitų) talpos DRAM atminties mikroschemą - pigiausią iki šiol žinomą operacinės atminties variantą. Tokio tipo atminties mikroschemos masiškai naudojamos iki šiol.
   
   

Burgzt Banner Exchange
   
         

Ričardas Savukynas © (C), Vilnius, 2002, Visos teisės išsaugotos, naudojant medžiagą, nuoroda būtina.