| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1969 |
|
 Jerry Sanders su 7 bendradarbiais išeina iš "Fairchild Semiconductor" kompanijos ir įkuria "Advanced Micro Devices" ("AMD") kompaniją, ilgainiui tapusią didžiausia "Intel" konkurente. |
| 1969 |
|
Sukuriamas pirmasis "RFC" - "RFC0001". Pirmieji "RFC" buvo tiesiog hakeriški (neoficialūs) "ARPANET" tinklo technologijų aprašymai. Vėliau tokie neoficialūs aprašymai, kuriuose nupasakojamos bet kokios kompiuterinės technologijos, tapo svarbesniais už valstybinius ar pramoninius standartus. Beje, dauguma standartų yra kuriami būtent remiantis įvairiais "RFC". Dauguma šiuolaikinių programuotojų remiasi ne tiek įvairiais standartais, kiek "RFC". Priežastis - "RFC" pasirodo iškart po naujos technologijos sukūrimo, o standartai bei oficialūs aprašymai dažnai pasirodo tik tada, kai technologija tampa pasenusia. Hakeriai reikalauja, kad RFC būtų laikomasi griežčiau, nei bet kokių kitų standartų. Šiuo metu "RFC" yra tapę bene geriausiu hakerių bendradarbiavimo pavyzdžiu. Pati "RFC" santrumpa yra kilusi iš žodžių "Request For Comments". |
| 1969 |
|
 "IBM" kompanija sukuria pirmąsias efektyviai veikiančias kalbos atpažinimo sistemas. |
| 1969 |
|
 Hakeriai Ken Thompson ir Dennis Ritchie iš "Bell Labs" laisvalaikiu kuria naują žaidimą - "Space Travel". Norėdami sukurti geresnes programavimo priemones, jie sukuria "PDP-7" kompiuteriui skirtą "UNICS" - didžiausią įtaką kompiuterių vystymuisi padariusią operacinę sistemą. Kadangi jie jau buvo spėję sudalyvauti keliuose operacinių sistemų bei programavimo kalbų kūrimo projektuose, iš kurių stambiausias buvo "MULTICS", jie gerai žino, ko nori. Pavadinimas "UNICS", priešpastatantis šią sistemą "MULTICS" sistemai, greitai pavirsta į "UNIX". Šiuo metu tur būt nėra tokios operacinės sistemos, kuriai "UNIX" nebūtų padariusi įtakos. Naujos, įvairiose firmose kuriamos "UNIX" versijos dabar yra populiariausios serverių, darbo stočių bei superkompiuterių operacinės sistemos. |
| 1969 |
|
 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla sukuria vieną iš labiausiai vykusių lietuviškų kompiuterių - "Rūta II" (dar žinomas, kaip "Rūta 110"). Šis kompiuteris turėjo nuo 8 iki 16 kilobaitų atmintis, dirbo ~9000 operacijų per sekundę greičiu. Nors šis tranzistorinis kompiuteris neišsiskyrė dideliu greičiu ar patikimumu, jis turėjo daug įvairių tipų periferinės įrangos (magnetinių diskų, juostų, perforatorių, spausdintuvų) ir buvo nebrangus, tad gana smarkiai išpopuliarėjo, buvo gaminamas iki 1972. Daug labiau pagarsėjo kitas tais pačiais metais sukurtas kompiuteris - "Rūta 701". Ši mašina buvo skirta rankraštinių skaitmenų įvedimui ir tapo vienu iš pirmųjų pasaulyje automatinio teksto atpažinimo įrenginių. "Rūta-701" buvo gaminama iki 1971 metų. |
| 1969 |
|
 Bill Gates ir Paul Allen įkuria "Lakeside Programing Group" - firmą, turėjusią ieškoti klaidų "PDP" programose. Jų darbdaviai net neįtaria, kad nei B. Gates, nei Pol Allen akyse nėra matę nei vieno "PDP" kompiuterio. Visos Polo Alleno žinios - tik teorinės, tuo tarpu B. Gatesas užsiima daugiau finansiniais reikalais. Nepaisant to, firma dirba sėkmingai, o atlyginimą ima ne pinigais, o kompiuteriniu laiku. |
| 1969 |
|
Toliau tęsiasi antimonopolistiniai teismai su "IBM". Jungtinių Valstijų teisėjas Ramsey Clark nusprendžia, kad "IBM" monopolizavo rinką, naudodama neteisėtas priemones. Tai daug pavojingesnis kaltinimas, nei ankstesni. |
| 1969 |
|
"Honeywell" kompanija pradeda gaminti "H316 Kitchen Computer", kainuojantį 10600 dolerių. Tai turėtų būti namų kompiuteris, skirtas pasiturintiems žmonėms. Aišku, jis kainuoja per daug, kad jį pirktų studentai, o kitiems jis neįdomus, tad projektas iš karto žlunga. |
| 1969 |
|
 Prie SSRS sukurto "ES EVM" kūrimo plano prisijungia socialistinės šalys - Vengrija, Čekoslovakija, Lenkija, Rytų Vokietija ir Bulgarija. Vėliau pasirašomas susitarimas, po kurio šie, "IBM 360" pamėgdžiojantys kompiuteriai pradedami oficialiai vadinti "ES EVM" (rus. "Edinaja Sistema Elektronnyh Vyčislitelnyh Mašin"). Pagrindinis tokio kopijavimo akstinas buvo kraštutinis programuotojų trūkumas Rytų šalyse bei daugybė "IBM 360" kompiuteriams skirtų programų. Tarptautiniame pasitarime nusprendžiama, kad galutines specifikacijas šiems kompiuteriams pateiks SSRS gynybos ministerija. Pradžioje tikėtasi kad, dėl tokio susitarimo su kariškiais, labai pagerės kompiuterių kokybė bei sumažės kaina. Deja, vėliau paaiškėjo, kad kariški užsakymai tesudaro apie 20%, tuo pat metu jų keliami reikalavimai praktiškai nepriimtini civiliams. Pvz., vienas iš kariškių reikalavimų buvo toks: kompiuteris turi atlaikyti daugkartines 15g perkrovas pagal visas 3 ašis (esant 15g perkrovai, daiktas elgiasi taip, lyg jo svoris būtų 15 kartų didesnis už normalų, o žmogus nuo tokių apkrovų gali numirti). |
| 1969 |
|
Edson deCastro išina iš "DEC" kompanijos ir įkuria "Data General Corp." firmą. Firma ima kurti 16 bitų minikompiuterį "Nova". |
| 1969 |
|
Sukuriamas "RS-232" standartas, nusakantis nuoseklaus duomenų perdavimo metodus tarp periferinių įrenginių ir kompiuterių. Šis standartas naudojamas iki šiol. |
| 1969 |
|
"IBM" sukuria "SCAMP" kompiuterį, kuris faktiškai galėtų būti pirmuoju asmeniniu kompiuterių pasaulyje. Projektas uždaromas, kaip neperspektyvus. |
| 1969 |
|
"ARPA" finansuoja "ArpaNet" tinklą, norėdama apjungti Stanfordo, Santa Barbaros, UCLA ir Jutos universitetų kompiuterius. |
| 1969 |
|
9/2/69 "ArpaNet" tinklas įjungiamas, pradedamas keitimasis duomenimis. |
| 1969 |
|
SSRS sukuria pirmąją antiraketinę išankstinio įspėjimo sistemą, sudarytą iš daugybės radarinių kompleksų bei 50 kompiuterių. Duomenų perdavimo linijų ilgis šioje sistemoje sudaro dešimtis tūkstančių kilometrų. |
| 1969 |
|
 Gary Starkweather iš "Xerox" firmos pademonstruoja, kaip galima panaudoti lazerio spindulį, išvedant kompiuterio duomenis per elektrostatinį kopijavimo aparatą. Faktiškai, tai pirmasis lazerinis printeris. |
| 1970 |
|
Gilbert Hyatt užpatentuoja mikroprocesorių. |
| 1970 |
|
Didžiąjai daliai žmonių kompiuteriai asocijuojasi su spec. tarnybomis ir kariuomene. Studentai, protestuojantys prieš Vietnamo karą, pradeda kompiuterinių centrų pogromus. Wisconsin Universitete per protestuotojų sukeltas riaušes sunaikinami 4 kompiuteriai ir nužudomas vienas programuotojas. |
| 1970 |
|
"JOVIAL" ir "ALGOL-60" kalbų pagrindu anglų programuotojas P.M. Woodward sukuria "Coral-66" kalbą. Skirtingai nuo daugumos kalbų, ši yra gerai pritaikyta realaus laiko sistemoms programuoti. |
| 1970 |
|
"IBM" pradeda kurti pirmąsias reliacines duomenų bazes. Tokiose duomenų bazėse informacija saugoma ne duomenų pobūdį atitinkančiose struktūrose, o paprastose dvimatėse lentelėse, kurios gali būti jungiamos tarpusavyje. Tokios duomenų bazės pasižymi nepaprastai dideliu universalumu ir kartu nesunkiai suprantamos patirties neturintiems kompiuterių vartotojams. |
| 1970 |
|
Charles H. Moore iš Arizonos Nacionalinės Observatorijos sukuria "Forth" progamavimo kalbą. Tai itin kompaktiška kalba, kuioje vartotojas gali apibrėžti net ir pačios kalbos savybes. Visas "Forth" kalba prašytos programos veikimas realizuojamas naudojant specialų stekinį interpretatorių, o pati kalba turi ir procedūrinių, ir objektinių, ir funkcinių kalbų savybių bei yra pritaikoma beveik visų rūšių uždaviniams. Dėl itin didelio lankstumo ši kalba gana plačiai naudojama iki šiol, daugiausia mikrokontroleriuose ir pan.. "Forth" kalbos pavadinimas kilo iš žodžio "Fourth", sutrumpėjusio viena raide dėl C. H. Moore naudotos operacinės sistemos apribojimų. Pats C. H. Moore manė, kad "Fourth" galima laikyti ketvirtosios kartos programavimo kalba, dėl ko ir suteikė tokį pavadinimą. |
| 1970 |
|
"IBM" pradeda gaminti gerokai patobulintą "System 360" kompiuterio variantą - "System 370". Šis kompiuteris pasižymi daug didesnio našumu ir naudoja virtualios atminties mechanizmus, suteikdamas programoms praktiškai neribotus resursus. Labai smarkiai patobulintos, šios architektūros mašinos yra gaminamos iki šiol. |
| 1970 |
|
Wayne Pickette, pirmojo mikroprocesoriaus kūrėjas, kreipiasi į "Intel" firmą, kuri iškarto pasiūlo jam darbą. Wayne Pickette sutinka ir greitai tampa pirmųjų "Intel" procesorių kūrėju. |
| 1970 |
|
"Data General" kompanija ima pardavinėti kompiuterį "SuperNova". Tai buvo vienas iš sėkmingiausių minikompiuterių, savo procesoriaus architektūra jis daug kuo priminė vėliau pasirodžiusius mikrokompiuterius. |
| 1970 |
|
"Xerox" įkuria Palo Alto kompiuterinių tyrimų laboratoriją - "PARC". Šiame tyrimų centre buvo sukurta daugybė perspektyvių, laiką aplenkusių technologijų, bet daugumos iš jų "Xerox" neįstengė panaudoti. |
| 1970 |
|
 "DEC" sukuria ir ima gaminti "PDP-11" minikompiuterį - pirmąjį kompiuterį, kurio architektūra buvo panaši į vėliau sukurtų asmeninių kompiuterių. "PDP-11" architektūros kompiuteriai buvo labai lengvai programuojami, o įvairūs jų variantai, įskaitant ir vėliau sukurtus tos pačios architektūros mikrokompiuterius, buvo gaminami apie 15 metų. |
| 1970 |
|
"Intel" sukuria 1 kilobito (128 baitų) talpos DRAM atminties mikroschemą - pigiausią iki šiol žinomą operacinės atminties variantą. Tokio tipo atminties mikroschemos masiškai naudojamos iki šiol. |