1968

San Franciske vykstančioje konferencijoje Douglas Engelbart iš Stanfordo Universiteto pademonstruoja klaviatūrą, pirmą kompiuterio pelę ir pirmą teksto redagavimo programą. Jo demonstruojamame kompiuteryje dirba langus turinti grafinė aplinka, hipertekstinė sistema ir netgi nuotolinių pokalbių programa. Douglas Engelbart duoda pradžią visos vėlesnėms grafinėms operacijų sistemoms, sukurtoms "Xerox", "Apple", "Amiga", "IBM", "Microsoft" ir kitose firmose.

"IBM" sukuria pirmuosius bandomuosius lazerinius diskus.

Hakeriai Ed Roberts ir Forest Mims įkuria "MITS" kompaniją (Micro Instrumentation Telemetry Systems). Pradžioje ši firma gamina matavimo prietaisus, bet vėliau ima gaminti kalkuliatorius ir pirmuosius pasaulyje asmeninius kompiuterius.

"NASA" sukuria "Apollo Guidance Computer" - "Apollo" kosminiams laivams skirtą kompiuterį, sudarytą iš mikroschemų ir neturintį nei vienos radijo lempos. Kompiteris buvo labai kompaktiškas, gana nesudėtingai naudojamas. Astronautai galėjo valdyti kompiuterį, įvesdami skaitmeninius kodus bei mygtukais išrenkamas komandas. Nors šie kompiuteriai buvo naudojami tik kosminiuose laivuose (įskaitant ir "Apllo 11", nusileidusį Mėnulyje), jų konstrukcija padarė milžinišką įtaką, kuriant vėlesnes skaičiavimo mašinas.

Edsger Dijkstra iš Olandijos Technikos Universiteto paskelbia viešą laišką "GOTO considered harmful", paskelbtą "Communications of the ACM" žurnale, taip pradėdamas procedūrinio programavimo "karus". Savo laiške Edsger Dijkstra teigia, kad "GOTO" tipo operatorių naudojimas tampa pagrindine klaidų programose priežastimi, kartu neduodamas jokios naudos. Edsger Dijkstra sukelti ginčai truko keletą metų ir baigėsi tuo, kad daugelyje programavimo kalbų "GOTO" tipo operatoriai buvo uždrausti. Straipsnio sukeltas ginčas taip pat žinomas, kaip piramasis didelis fleimas - neproduktyviai vykstantis kompiuterinis ginčas. Po šio fleimo "Communications of the ACM" žurnale buvo uždrausti kraštutines nuomones išreiškiantys straipsniai.

Pasaulyje esančių kompiuterių skaičius pasiekia 30,000. Dauguma iš šių kompiuterių - tai didelės galios mainfreimai, programuojami perforacinėmis kortomis. Dominuojanti kompiuterių kompanija - "IBM".

John Cocke iš "IBM" firmos sukuria "ACS" kompiuterį. Skirtingai nuo kitų kompiuterių, šios mašinos procesorius turi labai nedidelį komandų rinkinį ir yra optimizuotas taip, kad visos komandos būtų vienodo ilgio ir vykdomos kiek įmanoma greičiau. Kūrėjų manymu, ne kompiuterį reikia optimizuoti programoms, o atvirkščiai. Naujasis kompiuteris pasižymi itin dideliu našumu ir tampa vėlesnių "RISC" tipo kompiuterių prototipu, bet "IBM" vadovai projektą palaidoja, mat "ACS" visiškai nesuderinamas su "System/360" mašinomis.

"International Research Corporation" sukuria pirmąjį mikroprocesorinį kompiuterį. Tai supaprastintas "PDP-8" kompiuterio variantas, kurio procesorių įmanoma realizuoti vienoje mikroschemoje. Tokia kompiuterio realizacija leistų keleriopai padidinti našumą. Wayne Pickette, šio kompiuterio kūrėjas, kreipiasi į "Fairchild Semiconductor" firmą, siūlydamas bendradarbiauti. "Fairchild Semiconductor" atsisako.

Bob Noyce, pirmosios integrinės schemos kūrėjas, kartu su Gordon Moore išeina iš "Fairchild Semiconductor" ir įkuria nuosavą firmą - "Intel".

1968-aisiais Jungtinėse Valstijose pradedami kurti grynai hakeriški projektai: "Berkeley Community Memory" ("Berklio Bendrijos Atmintis" - kompiuterinė skelbimų lenta, skirta žmonių bendravimui), "People Computer Center" ("Liaudies kompiuterių centras" - organizacija, suteikianti galimybę naudotis kompiuteriu kiekvienam norinčiam). Daugybė hakerių (tarp jų - ir būsimi "Apple" įkūrėjai S. Wozniak ir S. Jobs) kuria įrenginius, skirtus telefoninių tinklų tyrimams (blue boxes).