1967

"Fairchild Semiconductor" sukuria ir ima gaminti pirmąjį, beveik pilnavertį mikroprocesorių "MOS". Tai 8 bitų aritmetinis įrenginys, turintis vieną 8 bitų atminties ląstelę - akumuliatorių. Ši mikroschema negalėjo atlikti visų skaičiavimo veiksmų, bet tapo pagrindu daugeliui kalkuliatorių ir mikrokontrolerių.

SSRS pradeda gaminti "BESM-6" kompiuterius, kurių konstrukcija buvo tokia vykusi, jog jie buvo gaminami iki 1983-iųjų, o naudojami dar dešimčia metų ilgiau. Labai ilgą laiką tai buvo galingiausias serijinis kompiuteris, gaminamas SSRS, kurį laiką jis net pakliųdavo į pasaulinius galingiausių kompiuterių dešimtukus. Iki 1983-iųjų buvo pagaminta maždaug 500 tokių mašinų.

"IBM" sukuria pirmąjį diskelį. Jį naudoti daug paprasčiau, nei magnetines juostas ar perfokortas.

SSRS mokslininkas M. Karcevas sukuria "M-9" kompiuterio projektą. Toks kompiuteris turėtų turėti 32x32 (1024) procesorių matricą, į kurią paduodamas bendras komandų srautas kartu su atskirais duomenų srautais. Iš esmės, tai turėtų būti pirmas pasaulyje masyviai paralelinės architektūros kompiuteris, turintis ir daugelį "RISC" sistemų bruožų. Deja, dėl lėšų trūkumo projektas nebuvo baigtas iki galo, tačiau visgi padarė pradžią vienam iš galingiausių pasaulio superkompiuterių - "M-10".

Nikolaus Wirth pradeda kurti "Pascal" programavimo kalbą. Ši kalba yra paremta "ALGOL" kalbos idėjomis, bet gerokai supaprastinta, turinti daug nuoseklesnes sintaksės taisykles, yra pritaikyta efektyviam kompiliavimui.

Panaudoję pirmąsias mikroschemas, "Medtronics" firmos inžinieriai sukuria širdies stimuliatorius. Vėliau pradėti gaminti masiškai, tokie, įsiuvami širdies stimuliatoriai tūkstančiams širdies ligomis sergančių žmonių išgelbėjo gyvybes ir dar daugiau - suteikė galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Iki tol mažiausi širdies stimuliatoriai būdavo nedidelio lagamino dydžio, tinkami naudojimui tik ligoninėse.

SSRS vadovai, išanalizavę situaciją, susiduria su gana nemaloniais faktais: nors vidutinė tarybinių programuotojų kvalifikacija daug aukštesnė, nei vakarietiškų, jų yra dešimtis kartų mažiau, nei J.A.V.. Problemą dar labiau apsunkina daugybė tarpusavyje nesuderinamų kompiuterių modelių, kuriems programuotojai priversti kurti to paties tipo programas, dubliuodami vienas kito darbą. SSRS Radijo pramonės vadovai nusprendžia, kad reikia sukurti tipinę, tarpusavyje suderinamų kompiuterių seriją. Šios serijos mašinos, būdamos suderinamos programų lygyje, turėtų galingumą nuo 10 tūkstančių iki milijono operacijų per sekundę, galėtų lengvai keistis duomenimis ir t.t.. Norėdami panaudoti vakarietiškas programas, vadovai nutaria kopijuoti ~80% vakarų rinkos užimančią amerikietišką "IBM 360" kompiuterių seriją, pasižyminčią labai plačiu galingumo/kainos diapazonu. Tokios mašinos vėliau buvo pavadintos "ES EVM" (rus. "EC EBM").

Seymour Papert sukuria "LOGO" programavimo kalbą. Pradžioje sukurta kaip vaikams skirta piešimo programa, kurioje reikia valdyti mechaninį, po popieriaus lapą vaikštantį vėžliuką, ši kalba buvo ištobulinta ir tapo gana universalia programavimo kalba. Programavimą dėstantys pedagogai "LOGO" kalbą plačiai naudoja iki šiol.