| |
|
| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1967 |
|
 "Fairchild
Semiconductor" sukuria ir ima gaminti pirmąjį, beveik pilnavertį mikroprocesorių "MOS". Tai 8 bitų aritmetinis įrenginys, turintis vieną 8 bitų atminties ląstelę - akumuliatorių. |
| 1967 |
|
 SSRS pradeda gaminti "BESM-6" kompiuterius, kurių konstrukcija buvo tokia vykusi, jog jie buvo gaminami iki 1983-iųjų, o naudojami dar dešimčia metų ilgiau. Labai ilgą laiką tai buvo galingiausias serijinis kompiuteris, gaminamas SSRS, kurį laiką jis net pakliųdavo į pasaulinius galingiausių kompiuterių dešimtukus. Iki 1983-iųjų buvo pagaminta maždaug 500 tokių mašinų. |
| 1967 |
|
"IBM" sukuria pirmąjį diskelį. Jį naudoti daug paprasčiau, nei magnetines juostas ar perfokortas. |
| 1967 |
|
SSRS mokslininkas M. Karcevas sukuria "M-9" kompiuterio projektą. Toks kompiuteris turėtų turėti 32x32 (1024) procesorių matricą, į kurią paduodamas bendras komandų srautas kartu su atskirais duomenų srautais. Iš esmės, tai turėtų būti pirmas pasaulyje masyviai paralelinės architektūros kompiuteris, turintis ir daugelį "RISC" sistemų bruožų. Deja, dėl lėšų trūkumo projektas nebuvo baigtas iki galo, tačiau visgi padarė pradžią vienam iš galingiausių pasaulio superkompiuterių - "M-10". |
| 1967 |
|
Nikolaus Wirth pradeda kurti "Pascal" programavimo kalbą. Ši kalba yra paremta "ALGOL" kalbos idėjomis, bet gerokai supaprastinta, turinti daug nuoseklesnes sintaksės taisykles, yra pritaikyta efektyviam kompiliavimui. |
| 1967 |
|
SSRS vadovai, išanalizavę situaciją, susiduria su gana nemaloniais faktais: nors vidutinė tarybinių programuotojų kvalifikacija daug aukštesnė, nei vakarietiškų, jų yra dešimtis kartų mažiau, nei J.A.V.. Problemą dar labiau apsunkina daugybė tarpusavyje nesuderinamų kompiuterių modelių, kuriems programuotojai priversti kurti to paties tipo programas, dubliuodami vienas kito darbą. SSRS Radijo pramonės vadovai nusprendžia, kad reikia sukurti tipinę, tarpusavyje suderinamų kompiuterių seriją. Šios serijos mašinos, būdamos suderinamos programų lygyje, turėtų galingumą nuo 10 tūkstančių iki milijono operacijų per sekundę, galėtų lengvai keistis duomenimis ir t.t.. Norėdami panaudoti vakarietiškas programas, vadovai nutaria kopijuoti ~80% vakarų rinkos užimančią amerikietišką "IBM 360" kompiuterių seriją, pasižyminčią labai plačiu galingumo/kainos diapazonu. Tokios mašinos vėliau buvo pavadintos "ES EVM" (rus. "EC EBM"). |
| 1967 |
|
Seymour Papert sukuria "LOGO" programavimo kalbą. Pradžioje sukurta kaip vaikams skirta piešimo programa, kurioje reikia valdyti mechaninį, po popieriaus lapą vaikštantį vėžliuką, ši kalba buvo ištobulinta ir tapo gana universalia programavimo kalba. |
| 1968 |
|
San Franciske vykstančioje konferencijoje Douglas Engelbart iš Stanfordo Universiteto pademonstruoja klaviatūrą, pirmą kompiuterio pelę ir pirmą teksto redagavimo programą. Jo demonstruojamame kompiuteryje dirba langus turinti grafinė aplinka, hipertekstinė sistema ir netgi nuotolinių pokalbių programa. Douglas Engelbart duoda pradžią visos vėlesnėms grafinėms operacijų sistemoms, sukurtoms "Xerox", "Apple", "Amiga", "IBM", "Microsoft" ir kitose firmose. |
| 1968 |
|
"IBM" sukuria pirmuosius bandomuosius lazerinius diskus. |
| 1968 |
|
Hakeriai Ed Roberts ir Forest Mims įkuria "MITS" kompaniją (Micro Instrumentation Telemetry Systems). Pradžioje ši firma gamina matavimo prietaisus, bet vėliau ima gaminti kalkuliatorius ir pirmuosius pasaulyje asmeninius kompiuterius. |
| 1968 |
|
Edsger Dijkstra iš Olandijos Technikos Universiteto paskelbia viešą laišką "GOTO considered harmful", paskelbtą "Communications of the ACM" žurnale, taip pradėdamas procedūrinio programavimo "karus". Savo laiške Edsger Dijkstra teigia, kad "GOTO" tipo operatorių naudojimas tampa pagrindine klaidų programose priežastimi, kartu neduodamas jokios naudos. Edsger Dijkstra sukelti ginčai truko keletą metų ir baigėsi tuo, kad daugelyje programavimo kalbų "GOTO" tipo operatoriai buvo uždrausti. Straipsnio sukeltas ginčas taip pat žinomas, kaip piramasis didelis fleimas - neproduktyviai vykstantis kompiuterinis ginčas. Po šio fleimo "Communications of the ACM" žurnale buvo uždrausti kraštutines nuomones išreiškiantys straipsniai. |
| 1968 |
|
Pasaulyje esančių kompiuterių skaičius pasiekia 30,000. Dauguma iš šių kompiuterių - tai didelės galios mainfreimai, programuojami perforacinėmis kortomis. Dominuojanti kompiuterių kompanija - "IBM". |
| 1968 |
|
John Cocke iš "IBM" firmos sukuria "ACS" kompiuterį. Skirtingai nuo kitų kompiuterių, šios mašinos procesorius turi labai nedidelį komandų rinkinį ir yra optimizuotas taip, kad visos komandos būtų vienodo ilgio ir vykdomos kiek įmanoma greičiau. Kūrėjų manymu, ne kompiuterį reikia optimizuoti programoms, o atvirkščiai. Naujasis kompiuteris pasižymi itin dideliu našumu ir tampa vėlesnių "RISC" tipo kompiuterių prototipu, bet "IBM" vadovai projektą palaidoja, mat "ACS" visiškai nesuderinamas su "System/360" mašinomis. |
| 1968 |
|
"International Research Corporation" sukuria pirmąjį mikroprocesorinį kompiuterį. Tai supaprastintas "PDP-8" kompiuterio variantas, kurio procesorių įmanoma realizuoti vienoje mikroschemoje. Tokia kompiuterio realizacija leistų keleriopai padidinti našumą. Wayne Pickette, šio kompiuterio kūrėjas, kreipiasi į "Fairchild
Semiconductor" firmą, siūlydamas bendradarbiauti. "Fairchild
Semiconductor" atsisako. |
| 1968 |
|
Bob Noyce, pirmosios integrinės schemos kūrėjas, kartu su Gordon Moore išeina iš "Fairchild
Semiconductor" ir įkuria nuosavą firmą - "Intel". |
| 1968 - 1970 |
|
Jungtinėse Valstijose vienas po kito kuriami hakeriški projektai: "Berkeley Community Memory" ("Berklio Bendrijos Atmintis" - kompiuterinė skelbimų lenta, skirta žmonių bendravimui), "People Computer Center" ("Liaudies kompiuterių centras" - organizacija, suteikianti galimybę naudotis kompiuteriu kiekvienam norinčiam). Daugybė hakerių kuria įrenginius, skirtus telefoninių tinklų tyrimams (blue boxes). |
|
|
|