1965

"Texas Instruments" užpatentuoja savo integrines schemas. Gana greitai ši firma taps stambiausia mikroschemų gamintoja pasaulyje.

MIT ir "AT&T Bell Labs" sukuria "MULTICS" operacinę sistemą. Tai viena iš pirmųjų į daugelio vartotojų aptarnavimą orientuotų operacinių sistemų, turinti daugybę įvairių naujovių. Nors ir ne iki galo užbaigta, ji buvo pakankamai vykusi, kad vėliau būtų naudojama daugiau, nei 30 metų. Nepaisant to, po kelerių metų "AT&T Bell Labs" nusprendžia išeiti iš šio projekto, kaip nepakankamai perspektyvaus. "MULTICS" tapo ilgiausiai žmonijos istorijoje naudota operacine sistema, bet labiausiai pagarsėjo, kaip hakeriškos "UNIX" sistemos prosenelė.

Kristen Nygaard ir Ole-John Dahl sukuria "Simula" kalbą, davusią pradžią objektinėms kalboms. Šioje kalboje duomenys ir procedūros buvo apjungiamos į bendrus blokus, vadinamus objektais. Objektai pasižymėjo ir įprastų kintamųjų, ir procedūrų bruožais. Vėliau sukurtas šios kalbos standartas buvo pavadintas "Simula-67".

"DEC" sukuria "PDP-8", pirmąjį kompiuterį, sudarytą daugiausiai iš mikroschemų. Tai buvo pirmas kompiuteris, kuris buvo pakankamai mažas, jog jį būtų galima laikyti paprastame ofise. Jis pasižymėjo ir neįprastai maža, kaip tiems laikams, kaina - 18 tūkstančių dolerių. Greitai mikroschemas kompiuteriuose ėmė naudoti ir kitos firmos.

Pradedamas superslaptas J.A.V. ginybos ministerijos projektas, kurio metu bandoma sukurti kompiuterinę mūšio simuliacijos sistemą. Dirbdami su tokia sistema, kareiviai galėtų išmokti taktikos, pagerinti savo refleksus, įgauti patirties, kokios negalėtų gauti paprastuose apmokymuose. Projektui vadovauja Ralph Baer, sistemą kuria ~500 inžinierių ir programuotojų. Deja, kariškių reikalavimai dideli (visa sistema turi būti pernešama, sverti ne daugiau kelių kilogramų), o techninės galimybės gana ribotos. Ilgainiui projektas užmirštamas.

Aviacijos kompanija "Lockheed" įkuria stambią duomenų bazių sistemą "Dialog". Skirtingai nuo kitų duomenų bazių, ši paslaugas teikia ir per nuotolį, o už užmokestį - ir kitoms kompanijoms. iki 1982-ųjų "Dialog" sistema išaugo iki 200 skirtingų duomenų bazių, turinčių virš 70 milijonų įrašų. Daugelį metų "Dialog" buvo stambiausia duomenų bazių sistema pasaulyje.

Rusų mokslininkas S. Lebedevas sukuria "BESM-6" kompiuterį. Tai buvo pirmasis SSRS kompiuteris, galintis vykdyti daugiau, nei milijoną operacijų per sekundę. Šiuose kompiuteriuose pirmą kartą pasaulyje buvo panaudotas konvejerinis komandų vykdymas, kartu su paralelizacija mašininių komandų lygyje. Dėl itin pigios gamybos technologijos šis kompiuteris buvo gaminamas ir naudojamas beveik 20 metų.

Vienas iš "Fairchild Semiconductor" įkūrėjų - Gordon E. Moore, sukuria jo vardu pavadintą dėsnį: tranzistorių skaičius kompiuteriuose dvigubėja kas tris metus. Vėliau dėsnis buvo truputį pakeistas: Kas tris metus kompiuterų našumas didėja dvigubai. Nors tai buvo tiesiog praktinis pastebėjimas, jis pasitvirtino tiek tiksliai, kad kompiuterių pramonėje laikomas beveik beveik neginčijamu. Net ir dabar, mikroschemose priartėjus prie dydžių, vos keleriopai teviršijančių atomo skersmenį, šis dėsnis vis dar laikomas galiojančiu.

Ed Feigenbaum su grupe bendradarbių iš Stanfordo Universiteto sukuria pirmąją ekspertinę sistemą "DENDRAL" - automatizuotą molekulinės medžiagų struktūros atpažinimo programą. Ekspertinės sistemos naudoja dideles duomenų bazes, kuriose yra daugybė žmonių padarytu sprendimų, ir automatiškai bando sukurti analogiškus naujų uždavinių sprendimus. Tai labai palengvina specialistų darbą.