1964

"IBM" sukuria "PL/I" programavimo kalbą. Tai buvo viena iš sudėtingiausių ir galingiausių to meto kalbų, pagal idėją, turinti pakeisti kitas kalbas. Deja, programuoti ja buvo sunku, o kompiliatorių generuojamas kodas buvo labai neefektvus. Nepaisant to, šios kalbos variantai "IBM" kompanijoje ribotai naudojami iki šiol.

"Control Data" kompanijos inžinierius Seymour Cray sukuria "CDC 6600" kompiuterį, keletą metų buvusį galingiausiu superkompiuteriu pasaulyje. Tai vienas iš pirmųjų paralelinių kompiuterių, susidedantis iš centrinio procesoriaus ir dešimties periferinių procesorių, vykdančių dalį duomenų apdirbimo operacijų bei IO funkcijas. Viena iš šio kompiuterio ypatybių buvo vektorinės instrukcijos, leidžiančios tą patį veiksmą atlikti ne su vienu, o su keliais rinkiniais operandų. Keisčiau atrodo kitas šio kompiuterio bruožas: 60 bitų žodžio ilgis bei 6 bitų ilgio baitai. Kai kuriais bruožais (mažu komandų rinkiniu bei bendros paskirties registrais) šis kompiuteris panašėjo į gerokai vėliau atsiradusias "RISC" tipo mašinas.

"IBM" pradeda gaminti "System/360" kompiuterius. Tai didelės galios mašinos, pasižyminčios lengvai keičiama programine įranga bei labai lanksčia konstrukcija. Šioms sistemoms sukuriama ir nauja operacinė sistema - "OS/360", ilgainiui pripažinta viena iš labiausiai vykusių visų laikų operacinių sistemų. Pirkėjams siūlomi 5 skirtingi procesoriai bei didelis kitų dalių pasirinkimas. Iš viso pradedama gaminti 19 skirtingų "System/360" modelių, galingiausio ir silpniausio modelių našumas skiriasi maždaug 100 kartų, bet visi yra tarpusavyje suderinami programų lygyje. Tarp kitko, būtent šie kompiuteriai įtvirtino kompiuterijoje baitą, susidedantį iš 8 bitų. Iki tol (dalinai ir po to) kompiuteriai naudodavo baitus, susidedančius iš 6, 7, 12, 18, 36, 40, 48 ir t.t. bitų. Po "System/360" atsiradimo, baitu buvo pradėta vadinti 8 bitų seka, o kitokio ilgio sekos, pasitaikančios kompiuteriuose, pradėtos vadinti tiesiog "žodžiais" (angl. "word").

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti Maskvoje sukurtą "ATE-80" elektroninę skaičiavimo mašiną. Duomenys į ją įvedami perfokortomis. Iš esmės, tai pirmas universalios paskirties lietuviškas kompiuteris. Kartu pradedamas gaminti originalus lietuviškas kompiuteris "EVP 80-2 Rūta", sukurtas, remiantis "EV-80" konstrukcija. Pastarasis buvo gaminamas iki 1974-ųjų metų.

"IBM" sukuria pirmąsias elektronines spausdinimo mašinėles. Jos turi magnetinę juostą, į kurią įrašomas surinktas tekstas. Vėliau tą tekstą galima paredaguoti ir atspausdinti.

Vilniaus elektros skaitiklių gamykla ima gaminti stalinius kalkuliatorius "Vilnius" ir "Rasa". Tai buvo 6 aritmetikos veiksmus atliekantys skaičiavimo įrenginiai, dydžiu panašūs į stambias rašomąsias mašinėles. Tokie skaičiuotuvai buvo gaminami iki 1980-ųjų metų.

John Kemeny ir Thomas Kurtz, dirbdami Dartmouth Universitete, sukuria "BASIC" programavimo kalbą - itin supaprastintą, interpretuojamą "Fortran" variantą. Nors hakeriai šią kalbą iš karto ėmė vadinti fašistine (ji labai ribojo programuotojų galimybes), jos dėka išmokti naudotis kompiuteriu galėjo kiekvienas norintis. "BASIC" pavadinimas kilęs iš žodžių "Beginners All-purpose Symbolic Instruction Code". Vėliau šią kalbą ėmė naudoti net ir hakeriai bei rimtos firmos - paprastą "BASIC" interpretatorių buvo galima taip optimizuoti, kad jis sutilptų vos į kelis kilobaitus atminties. Vėliau įvairios firmos sukūrė daugybę tarpusavyje gana panašių, bet visgi nesuderinamų "BASIC" kalbos versijų.