| |
|
| Metai |
|
Įvykis kompiuterių istorijoje |
| 1964 |
|
"IBM" sukuria "PL/I" programavimo kalbą. Tai buvo viena iš sudėtingiausių ir galingiausių to meto kalbų, pagal idėją, turinti pakeisti kitas kalbas. Deja, programuoti ja buvo sunku, o kompiliatorių generuojamas kodas buvo labai neefektvus. Nepaisant to, šios kalbos variantai "IBM" kompanijoje ribotai naudojami iki šiol. |
| 1964 |
|
"Control Data" kompanijos inžinierius Seymour Cray sukuria "CDC 6600" kompiuterį, keletą metų buvusį galingiausiu superkompiuteriu pasaulyje. Tai vienas iš pirmųjų paralelinių kompiuterių. Viena iš šio kompiuterio ypatybių buvo vektorinės instrukcijos, leidžiančios tą patį veiksmą atlikti ne su vienu, o su keliais rinkiniais operandų. Keisčiau atrodo kitas šio kompiuterio bruožas: 60 bitų žodžio ilgis bei 6 bitų ilgio baitai. Kai kuriais bruožais (mažu komandų rinkiniu bei bendros paskirties registrais) šis kompiuteris panašėjo į gerokai vėliau atsiradusias "RISC" tipo mašinas. |
| 1964 |
|
  "IBM" pradeda gaminti "System/360" kompiuterius. Tai didelės galios mašinos, pasižyminčios lengvai keičiama programine įranga bei labai lanksčia konstrukcija. Šioms sistemoms sukuriama ir nauja operacinė sistema - "OS/360", ilgainiui pripažinta viena iš labiausiai vykusių visų laikų operacinių sistemų. Pirkėjams siūlomi 5 skirtingi procesoriai bei didelis kitų dalių pasirinkimas. Iš viso pradedama gaminti 19 skirtingų "System/360" modelių, galingiausio ir silpniausio modelių našumas skiriasi maždaug 100 kartų, bet visi yra tarpusavyje suderinami programų lygyje. Tarp kitko, būtent šie kompiuteriai įtvirtino kompiuterijoje baitą, susidedantį iš 8 bitų. Iki tol (dalinai ir po to) kompiuteriai naudodavo baitus, susidedančius iš 6, 7, 12, 18, 36, 40, 48 ir t.t. bitų. Po "System/360" atsiradimo, baitu buvo pradėta vadinti 8 bitų seka, o kitokio ilgio sekos, pasitaikančios kompiuteriuose, pradėtos vadinti tiesiog "žodžiais" (angl. "word"). |
| 1964 |
|
 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti Maskvoje sukurtą "ATE-80" elektroninę skaičiavimo mašiną. Duomenys į ją įvedami perfokortomis. Iš esmės, tai pirmas universalios paskirties lietuviškas kompiuteris. Kartu pradedamas gaminti originalus lietuviškas kompiuteris "EVP 80-2 Rūta", sukurtas, remiantis "EV-80" konstrukcija. Pastarasis buvo gaminamas iki 1974-ųjų metų. |
| 1964 |
|
"IBM" sukuria pirmąsias elektronines spausdinimo mašinėles. Jos turi magnetinę juostą, į kurią įrašomas surinktas tekstas. Vėliau tą tekstą galima paredaguoti ir atspausdinti. |
| 1964 |
|
Vilniaus elektros skaitiklių gamykla ima gaminti stalinius kalkuliatorius "Vilnius" ir "Rasa". Tai buvo 6 aritmetikos veiksmus atliekantys skaičiavimo įrenginiai, dydžiu panašūs į stambias rašomąsias mašinėles. Tokie skaičiuotuvai buvo gaminami iki 1980-ųjų metų. |
| 1964 |
|
John Kemeny ir Thomas Kurtz, dirbdami Dartmouth Universitete, sukuria "BASIC" programavimo kalbą - itin supaprastintą, interpretuojamą "Fortran" variantą. Nors hakeriai šią kalbą iš karto ėmė vadinti fašistine (ji labai ribojo programuotojų galimybes), jos dėka išmokti naudotis kompiuteriu galėjo kiekvienas norintis. "BASIC" pavadinimas kilęs iš žodžių "Beginners All-purpose Symbolic Instruction Code". Vėliau šią kalbą ėmė naudoti net ir hakeriai bei rimtos firmos - paprastą "BASIC" interpretatorių buvo galima taip optimizuoti, kad jis sutilptų vos į kelis kilobaitus atminties. Vėliau įvairios firmos sukūrė daugybę tarpusavyje gana panašių, bet visgi nesuderinamų "BASIC" kalbos versijų. |
| 1965 |
|
 "Texas Instruments" užpatentuoja savo integrines schemas. Gana greitai ši firma taps stambiausia mikroschemų gamintoja pasaulyje. |
| 1965 |
|
MIT ir "AT&T Bell Labs" sukuria "MULTICS" operacinę sistemą. Tai viena iš pirmųjų į daugelio vartotojų aptarnavimą orientuotų operacinių sistemų, turinti daugybę įvairių naujovių. Nors ir ne iki galo užbaigta, ji buvo pakankamai vykusi, kad vėliau būtų naudojama daugiau, nei 30 metų. Nepaisant to, po kelerių metų "AT&T Bell Labs" nusprendžia išeiti iš šio projekto, kaip nepakankamai perspektyvaus. "MULTICS" tapo ilgiausiai žmonijos istorijoje naudota operacine sistema, bet labiausiai pagarsėjo, kaip hakeriškos "UNIX" sistemos prosenelė. |
| 1965 |
|
Kristen Nygaard ir Ole-John Dahl sukuria "Simula" kalbą, davusią pradžią objektinėms kalboms. Šioje kalboje duomenys ir procedūros buvo apjungiamos į bendrus blokus, vadinamus objektais. Objektai pasižymėjo ir įprastų kintamųjų, ir procedūrų bruožais. Vėliau sukurtas šios kalbos standartas buvo pavadintas "Simula-67". |
| 1965 |
|
  "DEC" sukuria "PDP-8", pirmąjį kompiuterį, sudarytą daugiausiai iš mikroschemų. Tai buvo pirmas kompiuteris, kuris buvo pakankamai mažas, jog jį būtų galima laikyti paprastame ofise. Jis pasižymėjo ir neįprastai maža, kaip tiems laikams, kaina - 18 tūkstančių dolerių. Greitai mikroschemas kompiuteriuose ėmė naudoti ir kitos firmos. |
| 1965 |
|
 Rusų mokslininkas S. Lebedevas sukuria "BESM-6" kompiuterį. Tai buvo pirmasis SSRS kompiuteris, galintis vykdyti daugiau, nei milijoną operacijų per sekundę. Šiuose kompiuteriuose pirmą kartą pasaulyje buvo panaudotas konvejerinis komandų vykdymas, kartu su paralelizacija mašininių komandų lygyje. Dėl itin pigios gamybos technologijos šis kompiuteris buvo gaminamas ir naudojamas beveik 20 metų. |
| 1965 |
|
 Vienas iš "Fairchild
Semiconductor" įkūrėjų - Gordon E. Moore, sukuria jo vardu pavadintą dėsnį: tranzistorių skaičius kompiuteriuose dvigubėja kas tris metus. Vėliau dėsnis buvo truputį pakeistas: Kas tris metus kompiuterų našumas didėja dvigubai. Nors tai buvo tiesiog praktinis pastebėjimas, jis pasitvirtino tiek tiksliai, kad kompiuterių pramonėje laikomas beveik beveik neginčijamu. Net ir dabar, mikroschemose priartėjus prie dydžių, vos keleriopai teviršijančių atomo skersmenį, šis dėsnis vis dar laikomas galiojančiu. |
| 1965 |
|
Ed Feigenbaum su grupe bendradarbių iš Stanfordo Universiteto sukuria pirmąją ekspertinę sistemą "DENDRAL" - automatizuotą molekulinės medžiagų struktūros atpažinimo programą. Ekspertinės sistemos naudoja dideles duomenų bazes, kuriose yra daugybė žmonių padarytu sprendimų, ir automatiškai bando sukurti analogiškus naujų uždavinių sprendimus. Tai labai palengvina specialistų darbą. |
| 1966 |
|
Robert Dennard iš "IBM" kompanijos sukuria ir užpatentuoja dinaminės tranzistorinės atminties ląstelę. Tai pati paprasčiausia tranzistorinė atmintis, vienai ląstelei tereikia trijų tranzistorių. Tais pačiais metais Robert Dennard užpatentuoja ir supaprastintą dinaminės atminties ląstelę, turinčią vos vieną tranzistorių. Ilgainiui tokio tipo atmintis (DRAM) taps dominuojančia. |
| 1966 |
|
"ALPAC" komitetas ("Automatic Language Processing Advisory Committee") paskelbia raportą apie automatizuoto vertimo tyrimus, darytus per paskutinius porą metų. Pagal raportą, sukurti pilnai automatizuotą vertimo sistemą yra praktiškai neįmanoma, tačiau galima sukurti techninių tekstų vertimo programas. "ALPAC" savo tyrimų metu susidūrė su keliomis natūralių kalbų problemomis - gyvosios kalbos pasižymi žodžių daugiaprasmiškumu, nereguliaria sintakse, bei tuo, kad dalimi atvejų frazių tikrosios prasmės būna kitokios, nei įmanoma prognozuoti. Viena iš išaiškintų problemų yra semiotinė - daugeliu atvejų sakonio prasmę galima nustatyti tik atsižvelgiant į teksto, kuriame sakinys naudotas, prasmę. Būtent po šio tyrimo atsirado legenda apie tai, kaip Amerikos prezidentas J. Kennedy paprašė kompiuterio išversti biblinę frazę "The spirit is willing but the flesh is
weak" ("Dvasia stipri, bet kūnas silpnas") į rusų kalbą ir atgal: mašina po atgalinio vertimo išdavė frazę "The vodka is strong but the meat is rotten" ("Degtinė stipri, bet mėsa sugedusi"). |
| 1966 |
|
Joseph Weizenbaum iš Masačūsetso Technologijos Instituto sukuria "Eliza" programą. Tai bendravimo robotas, skirtas psichoterapijai. Neturėdamas jokių ypatingų sugebėjimų, šis botas bendrauja su žmonėmis panašiai, kaip psichoterapeutas, perfrazuodamas žmonių pasakytas frazes į klausimus. Daugelis žmonių, bendraujančių su šiuo botu, neatskirdavo jo nuo žmogaus. Nepaisant paprastumo, "Eliza" tapo pirmąja programa, priartėjusia prie Turing testo išlaikymo, ir vėliau, dėl savo paprastumo, ši programa sukėlė daug ginčų apie tai, ar galima Turing dirbtinio intelekto testą laikyti korektišku. Tarp kitko, "Eliza" programa labai greitai išpopuliarėjo, atsirasdavo nemažai žmonių, kurie, norėdami išsipasakoti savo jausmus ar paslaptis, bendraudavo būtent su šia programa. |
| 1966 |
|
AT&T Bell Labs sukuria mikroschemoms pritaikytą feritinę atmintį ("magnetic bubble memory"). Tokioje atmintyje vietoje feritinių žiedų naudojama magnetinė plėvelė, ant kurios atspausdinami laidininkai. Gana ilgą laiką šio technologija buvo laikoma perspektyvia, labai pigia tranzistorinės atminties alternatyva, bet praktiškai tebuvo naudojama keletą metų, maždaug 1980-1985. Tyrimai, bandant tokią atmintį pritaikyti praktiniams tikslams, tęsiami iki šiol. |
| 1966 |
|
Hakeriai įkuria mėgėjiškų kompiuterių asociaciją (Amateur Computer Society), padariusią itin didelę įtaką tolimesniam kompiuterijos vystymuisi. Daugelis šios asociacijos įkūrimo datą laiko asmeninių kompiuterių gimimo data. |
|
|
|