1961 - 1963

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
1961		Masačūsetso Technologijos Institute (MIT) atsiranda pirmas "PDP-1" kompiuteris, be ypatingų apribojimų prieinamas studentams. Geležinkelio modeliuotojų klubo nariai, sukūrę milžinišką, labai sudėtingą, elektroninėmis schemomis valdomą geležinkelio modelį, ima naudoti žodį "hack", reiškiantį originalų techninį sprendimą. Dalis geležinkelio modeliuotojų susidomi kompiuteriais. Taip prasideda hakerių judėjimas.
1961		"IBM" darbuotojas Kenneth Iverson sukuria procedūrinę "APL" programavimo kalbą. Pavadinimas kilęs iš žodžių "Automated Programming Language". Tai viena iš nedaugelio "superaukšto" lygio programavimo kalbų, leidžianti itin mažu teksto kiekiu aprašyti labai sudėtingus algoritmus. Dėl itin didelio sudėtingumo pirmasis transliatorius šiai kalbai buvo sukurtas tik po 6 metų, o iki tol ji buvo naudojama tik kaip prototipams aprašyti skirta kalba. Dėl itin menko suprantamumo programuotojai "APL" kalbą ilgainiui ėmė vadinti "kinietišku beisiku" ("Chinese BASIC").
1961		Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos ir Matematikos Institute pradėjo veikti pirmasis pilnavertis kompiuteris - tuo metu dar gana galinga "BESM-2M" skaičiavimo mašina.
1961		"Algol-60" kalbos pagrindu SSRS sukuriama "Alfa" kalba. Ji pirmoji iš kalbų palaikė kintamųjų inicializaciją, daugiamačius masyvus ir nemažai kitų naujovių. Kuriant šios kalbos kompiliatorius, vėliau buvo įrodyta, kad "Algol" tipo kalbos leidžia generuoti objektinį kodą, kurio kokybė (kompaktiškumas ir greitis) gali susilyginti su asembleriu programuoto kodo kokybe.
1961		"General Motors" kompanijoje pradedami naudoti pirmieji pramoniniai robotai "UNIMATE". Jų kūrėjai - Joe Engelberger ir George Devol. Robotų programos saugomos magnetiniuose būgnuose, patys robotai naudojami kineskopams gaminti.
1961		"Fairchild Semiconductor" ima gaminti pirmąsias logines mikroschemas "RTL" ("Resistor-Transistor Logic"). Netgi būdamos labai primityviomis, šios mikroschemos leido keletą kartų sumažinti kompiuterių gabaritus ir kainą.
1962		Douglas Engelbart sukuria pirmąją kompiuterio pelę. Ji turi du statmenus vienas kitam ratukus, kurie leidžia nustatyti pelės judėjimo kryptį ir nueitą atstumą.
1962		Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla ima gaminti "EASP-S" analizatorius - specializuotas, itin dideliu našumu pasižyminčias analogines skaičiavimo mašinas. Tokių analizatorių paskirtis - koreliacinių, Furje, ir pan. funkcijų skaičiavimai. Skaitmeninių kompiuterių, galinčių vykdyti tokio tipo užduotis, pasaulyje tuo metu dar nebuvo. "EASP-S" tapo pirmąja Lietuvoje sukonstruota elektronine skaičiavimo mašina.
1962		Įkuriamas "Medlars" (angl. "the Medical Literature Analysis and Retrieval System") - pirmasis stambus kompiuterių tinklas pasaulyje. Įvairios medicininės įstaigos gali prisijungti prie "Medlars" kompiuterių per paprastas telefono linijas.
1962		MIT studentas Steve Rusell sukuria "SpaceWar", pirmąjį tikrą kompiuterinį žaidimą, skirtą "DEC" firmos "PDP-1" kompiuteriui. Ilgą laiką šis žaidimas buvo vienu iš mėgstamiausių hakerių žaislų, paslapčia jis buvo žaidžiamas daugumoje firmų ir įstaigų, kuri tik būdavo naudojami "PDP-1" kompiuteriai. Laikui einant, hakeriai sugebėjo šį žaidimą taip smarkiai optimizuoti, kad jį pamatę, daugelis kompiuterių kūrėjų negalėdavo patikėti, kad jis skirtas "PDP-1" kompiuteriui.
1963		Amerikietis Ivan Sutherland iš Lincoln laboratorijų, rašydamas daktarinę disertaciją, sukuria "Sketchpad" programą - pirmą piešimo programą bei jai skirtą periferinį įrenginį - šviesos pieštuką. Grafiškai valdoma programa buvo skirta "TX-2" kompiuteriui - vienai iš galingiausių to meto mašinų. Iki "Sketchpad" sukūrimo kompiuterinė grafika buvo naudojama tik įvairioms kreivėms ir pan.. atvaizduoti. "Sketchpad" išsiskyrė ir tiems laikams nebūdingu interaktyvumu, leidžiančiu vartotojui tiesiogiai dirbti su mašina.
1963		Douglas Engelbart užpatentuoja kompiuterinę pelę.
1963		Charles Tandy nusiperka "Radio Shack Corporation" firmą. Vėliau ši firma tapo viena š didžiausių asmeninių kompiuterių bei periferinių įrenginių gamintojų bei pardavėjų.
1963		Mančesterio Universitete, Anglijoje, sukuriamas pirmasis konvejerinį procesorių turintis kompiuteris "ATLAS". Šiame kompiuteryje komandos vykdomos keturiomis stadijomis: komanda išrenkama, išskaičiuojamas operando adresas, operandas išrenkamas, operacija įvykdoma. Visus šiuos veiksmus gali atlikti nepriklausomi įrenginiai, paraleliai dirbantys su keliomis komandomis. Dėl tokios architektūros kompiuterio greitis padidėjo beveik 4 kartus. Tokio tipo architektūra buvo pavadinta konvejerine. Šis kompiuteris turėjo ir keletą kitų išskirtinių savybių, pvz., pertraukimus ir operacinės atminties virtualizaciją. Tarp kitko, būtent šiam kompiuteriui buvo sukurta ir pirmoji pasaulyje multiprocesinė operacinė sistema.
1963		Sukuriamas ASCII standartas - 7 bitų simbolių rinkinys, kuriame aprašomi unikalūs dvejetainiai identifikatoriai, žymintys didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius ir pan.. Įvairios šio standarto modifikacijos yra naudojamos beveik visuose šiuolaikiniuose kompiuteriuose. Nors kuriant ASCII standartą nebuvo atsižvelgta į nacionalinėms abėcėlėms būdingas raides, ilgainiui ASCII nukonkuravo visas kitas raidžių koduotes. Šiuo metu plačiai naudojama patobulinta, 8-ių bitų ASCII koduotė, iš bėdos leidžianti panaudoti ir nacionalines raides. Vieninteliu alternatyviu raidžių kodavimo standartu tapo "IBM" sukurtas "EBCDIC", naudojamas "360", "370", "390" ir panašiuose mainframe klasės kompiuteriuose.