1958 - 1960

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
1958		Jack Kilby dirbantis "Texas Instruments" kompanijoje, sukuria pirmąsias integruotas schemas (mikroschemas). Jack Kilby pagaminta mikroschema sudaryta iš penkių elementų, sukurtų germanio plokštelėje. Mikroschema yra poros centrimetrų dydžio ir mažiau, nei milimetro storio.
1958		"IBM" sukuria "709" kompiuterį. Iš tiesų, tai "704" kompiuteris, turintis 6 papildomus procesorius duomenų įvedimo ir išvedimo operacijoms. Iki tol buvusiuose kompiuteriuose su išoriniais (periferiniais) prietaisais bendraudavo tas pats procesorius, kuris vykdydavo skaičiavimus, bet net greičiausi periferiniai prietaisai dirbdavo šimtus ar net tūkstančius kartų lėčiau už procesorių, tad didžiąją dalį laiko procesorius nieko neveikdavo. Specialiai periferijos valdymui skirti procesoriai kompiuterio efektvumą padidino daugybę kartų. Iš viso buvo pagaminta maždaug 400 "709" kompiuterių, vienas iš jų buvo naudojamas net iki 1975-ųjų metų.
1958		Vilniaus kasos aparatų gamykla perorganizuojama ir pavadinama Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Ši įmonė vėliau tapo stambiausiu Lietuvoje ir vienu iš stambiausių SSRS kompiuterių gamintojų.
1958		William Higginbotham, "Manhattan Project" (branduolinės bombos kūrimo projektas) elektroninių įrenginių kūrėjas, prijungia kompiuterį prie osciloskopo ir sukuria pirmąjį videožaidimą - ping-pongą. Šis žaidimas nebuvo interaktyvus, kitaip tariant, nebuvo tikras žaidimas, bet būtent jis davė pradžią žaidimų programavimui.
1958		"IBM" įjungia pirmuosius ankstyvojo įspėjimo sistemos "SAGE" kompiuterius. "SAGE" buvo pradėta kurti dar 1950-aisiais, o pilnai pabaigta 1963-iaisiais metais, kai į ją buvo įjungti 23 skirtingose J.A.V. vietose esantys radariniai centrai. Ši priešlėktuvinės ginybos sistema tapo pirmąja pasaulyje kompiuterine sistema, kurios skirtingos dalys buvo nutolusios viena nuo kitos per tūkstančius kilometrų. "Whirlwind-II" ("AN/FSQ-7") kompiuteriai, dirbę šioje sistemoje, buvo naudojami iki 1984-ųjų metų, tad tai kartu buvo ir bene ilgiausiai pasaulyje naudoti lempiniai kompiuteriai. Šie kompiuteriai buvo sudaryti iš 55 tūkstančių radijo lempų, 175 diodų ir 13 tūkstančių tranzistorių, naudojo po megavatą (tiek pakanka mažam miesteliui) elektros energijos.
1958		SSRS Maskvos Universiteto mokslininkas N. Brusencov sukuria pirmąją ir iki šiol vienintelę trejetainę skaičiavimo mašiną "Setun". Kadangi kiekvienas bitas tokioje mašinoje turi ne dvi reikšmes (0 ir 1), o tris (-1, 0 ir +1), šis kompiuteris turėtų dirbti daug greičiau už įprastus, kartu būtų paprastesnis. Deja, dėl itin sudėtingos tokių kompiuterių logikos eksperimentas nepasiteisino ir, nors "Setun" kompiuteriai kurį laiką buvo gaminami serijiniu būdu, trejetainė architektūra vėliau buvo užmiršta. Vėliau, maždaug nuo 1990, "Intel" bandė sukurti trejetainėje sistemoje dirbančią operacinę atmintį, kuri turėtų būti talpesnė už įprastą, tačiau irgi nesėkmingai.
1958		"NEC" kompanija sukuria pirmąjį japonišką kompiuterį "NEAC-1101". Nors pirmoji mašina nebuvo labai galinga, ilgainiui "NEC" tapo viena iš superkompiuterių gamybos lyderių.
1958		Sukuriama "ALGOL" kalba. Pavadinimas kilęs iš žodžių "ALGOrithmisation Language". Tai pirmoji struktūrinė programavimo kalba, davusi pradžią absoliučiai daugumai vėlesnių programavimo kalbų. Nors dėl sudėtingumo praktikoje "ALGOL" neišpopuliarėjo, ši kalba buvo nepaprastai reikšminga.
1958		Seymour Cray iš "Control Data" sukuria tranzistorinį superkompiuterį "CDC 1604", po divejų metų pradėtą gaminti serijiniu būdu. Greitai šis inžinierius pagarsėja kaip didžiausias superkompiuterių genijus.
1959		Robert Noyce iš "Fairchild Semiconductor" sukuria būdą, leidžiantį tranzistorius ir kitus elementus tiesiog spausdinti ant silicio plokštelių. Laidūs elementai gaunami, nusodinant ant silicio plonus aliuminio sluoksnelius. Vietoje izoliacijos naudojamas silicio oksidas, susidarantis tiesiog kaitinant silicio plokštelę ore. Panaši, tik gerokai patobulinta, mikroschemų gamybos technologija technologija naudojama iki šiol.
1959		Grace Murray Hopper sukuria "COBOL" kalbą. Šios kalbos pavadinimas kilęs iš žodžių "COmmon Business-Orientated Language" santrumpos. 7-ajame ir, dalinai, 8-ąjame dešimtmetyje tai buvo populiariausia pasaulyje programavimo kalba, naudota maždaug 70-80% atvejų. "COBOL" kalba buvo vertinama labai prieštaringai - ji labai tinka duomenų apdirbimui, bet yra nepatogi, norint aprašyti algoritmus. Nors šiek tiek naudojama iki šiol, "COBOL" ilgainiui tapo bendriniu hakerių žargono žodžiu, turinčiu labai neigiamą prasmę.
1959		Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla ima gaminti perfokortinę skaičiavimo techniką: perforacinius reproduktorius "PR-80" ir "PR-45", suminius perforatorius "PI-80" ir "PI-45", skaičiavimo perforatorius "PS-80" ir "PS-45". Skaičiai šių mašinų pavadinimuose reiškia perfokortų tipą - vienos mašinos skirtos 45, o kitos - 80 stulpelių perfokortoms.
1959		"ERMA" organizacija sukuria pirmą universalų, ir žmonėms, ir kompiuteriams tinkamą šriftą, kurį, atspausdintą magnetiniais dažais, gali skaityti paprasti elektroniniai įrenginiai. Šrifto simboliai yra tokie, kad kiekvienas iš jų, leidžiant jį per magnetinę galvutę, sukuria unikalią signalų seką, pagal kurią simbolius lengvai galima identifikuoti.
1960		AT&T sukuria pirmąjį "Dataphone" modemą - įrenginį, perduodantį skaitmeninius duomenis telefono linijomis. Būtent tokio tipo įrenginiai vėliau davė pradžią pasauliniams kompiuterių tinklams. Įrenginio pavadinimas kilęs iš angliškų žodžių "MODulator - DEModulator".
1960		Kompiuterių skaičius J.A.V. pasiekia maždaug 2000.
1960		John McCarthy sukuria "LISP" kalbą, pirmąją funkcinę kalbą, skirtą dirbtinio intelekto kūrimui. Ši kalba gana plačiai naudojama iki šiol. Pažymėtina, kad maždaug dešimtmetį nebuvo kompiuterio, kuris galėtų efektyviai vykdyti sudėtingas "LISP" programas. Pati "LISP" kalba orientuota ne į tai, kaip aprašyti kompiuterio vykdomas operacijas, o į duomenų, su kuriais dirbama, savybes. Pavadinimas "LISP" yra kilęs iš žodžių "LISt Processing" santrumops, nors daug kas teigia, kad tai santrumpa nuo "'Lots of Irritating and Stupid Parenthesis".
1960		Jules I. Schwartz iš "System Development" kompanijos sukuria "JOVIAL" kalbą. Kalbos pavadinimas kilęs iš žodžių "Jule's Own Version of International Algorithmic Language" ir yra vienas iš pirmųjų hakeriškų pavadinimų kompiuterijoje. "JOVIAL" ilgą laiką buvo viena iš plačiausiai naudojamų programavimo kalbų, kuriant karines realaus laiko sistemas.
1960		Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradeda gaminti pirmuosius Lietuvoje elektroninius kompiuterius - tai lempiniai, Maskvoje sukurti "EV-80" kalkuliatoriai, galintys atlikti aritmetikos veiksmus bei logines operacijas. Būdami spintos dydžio, "EV-80" turėjo 48 baitus operacinės atminties ir galėjo vykdyti 2000 operacijų per sekundę. Duomenys buvo įvedami ir išvedami per perforatorių. Šie kalkuliatoriai buvo patobulinti 1961 ir gaminami iki 1964-ųjų, kai juos pakeitė didesnes galimybes turintys kompiuteriai "Rūta".
1960		Charles Tandy įkuria "Tandy Corporation". Vėliau ši firma tapo viena iš svarbiausių kompiuterių kūrėjų.
1960		"IBM" sukuria kompiuterį "Stretch", skirtą Los Alamos branduolinei laboratorijai. Tai buvo pats greičiausias to laiko kompiuteris ir pirma "IBM" sukurta tranzistorinė mašina. Jis turi dvi išskirtines ypatybes: išankstinį komandų skaitymą bei sudvejintą atminties banką - atmintis suskirstyta į pagrindinę bei į kešuojančiąją. Dėl tokios konstrukcijos operacijos su atmintimi pagreitėja dvigubai.
1960		Harvardo Universitete Theodor Nielsen pradeda kurti pirmąją hipertekstinę sistemą. Ji paremta kelių dešimtmečių senumo idėja apie visuotinę duomenų bazę "Memex". Idėjos autorius - prezidento Roosvelto mokslinis konsultantas Vannevar Bush.
1960		"Digital Equipment Corporation" sukuria "PDP-1" ("Programmed Data Processor"), pirmąjį pasaulyje minikompiuterį, bei pirmąjį serijinį kompiuterį, turintį videoekraną bei klaviatūrą. "PDP-1" kainavo 120 000 dolerių. Tai buvo patys pigiausi kompiuteriai pasaulyje. Šių kompiuterių pavadinimas kilęs iš žodžių "Programmable Data Processor" santrumpos. Daugelyje firmų, įsigijusių tokius kompiuterius, vadovybė nežinodavo, ką su jais daryti, tad jie tapdavo hakerių žaislu.