1953 - 1957

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
1953		SSRS sukuria pirmąjį savo serijinį kompiuterį "Strela". Buvo pagamintos 7 tokios mašinos, visos jos buvo naudotos termobranduoliniam ginklui kurti.
1953		"Unisys" kompanija sukuria pirmąjį kompiuteriams skirtą printerį. Pastarasis buvo tiekiamas kartu su tos pačios firmos "UNIVAC" kompiuteriais.
1953		Kompiuterių skaičius pasaulyje pasiekia 100.
1953		SSRS mokslininkas S. Lebedevas sukuria galingiausią tuometinėje Europoje kompiuterį "BESM". Šis kompiuteris galėjo vykdyti iki 10 tūkstančių operacijų per sekundę ir buvo skirtas matematiniam branduolinių sprogimų modeliavimui.
1953		"IBM" kompanija pradeda gaminti pirmą tikrai masinį (kaip tiems laikams) kompiuterį - "IBM 650". Jau pirmaisiais metais pagaminama 120 tokių mašinų. Šis kompiuteris buvo gaminamas iki 1962-ųjų ir per tą laiką pasaulyje buvo parduota beveik 2000 šių mašinų, kitaip tariant, daugiau nei bet kokių kitų šeštojo dešimtmečio kompiuterių.
1953		Sukuriama feritinė atmintis. Ji daug kartų pigesnė ir ekonomiškesnė už lempinę atmintį.
1954		"IBM" darbuotojas Jim Backus pradeda kurti "Fortran" kalbą - pirmąją aukšto lygio programavimo kalbą pasaulyje. Iki tol buvę bandymai likdavo neįgivendinti, tuo tarpu Fortran tapo tokia vykusia kalba, kad yra naudojama iki šiol. Pradžioje ši programavimo kalba buvo naudojama kaip algoritmiškai tiksli priemonė užrašyti matematiniams skaičiavimams. Į mašininius kodus "Fortran" programas versdavo specialiai apmokyti žmonės - koduotojai (angl coders). Pavadinimas "Fortran" yra kilęs iš santrumpos nuo žodžių "FORmula TRANslation".
1954		Gene Amdahl, viena iš nedaugelio moterų - programuotojų, sukuria pirmą pasaulyje operacinę sistemą, skirtą "IBM" "704" kompiuteriui.
1954		Būdamas 42 metų amžiaus, mirė Allan Turing - pirmasis kompiuterių teoretikas, Dirbtinio Intelekto teorijos kūrėjas, vienas iš matematikos genijų. Iki šiol tęsiasi ginčai, ar galima kompiuterijoje taikyti Turing protingumo apibrėžiną: "Kompiuterį galima laikyti protingu, jei su juo bendraudamas, žmogus jo negali atskirti nuo žmogaus". Kitas Turingo kūrinys, Turingo rekursyvinė mašina tapo klasikiniu kompiuterio pavyzdžiu.
1954		Jack Tramiel įkuria "Commodore Business Machines" kompaniją. Pradžioje ši mažytė firmelė tiesiog taiso rašomąsias mašinėles, bet ilgainiui ji taps viena iš stipriausių kompiuterių gamintojų.
1954		"IBM" pradeda gaminti "704" kompiuterį. Skirtingai, nei jo pradininkas "701", šis kompiuteris turi feritinę atmintį, kuri kainuoja keleriopai pigiau ir užima daug kartų mažiau vietos, nei lempinė.
1954		Rusų matematikas A. Markov sukuria algoritmų teoriją - vieną iš svarbiausių matematinių darbų, analizuojančių skaičiavimų metodus.
1954		"IBM" pagamina "NORC" ("Naval Ordnance Research Computer") kompiuterį. Šis, J.A.V. kariniam jūrų laivynui skirtas kompiuteris tapo greičiausia pasaulyje to meto mašina ir iki šiol yra greičiausias visų laikų lempinis kompiuteris. Viena iš jo ypatybių - tai nauja, asinchroninė duomenų įvedimo-išvedimo sistema, kuri leidžia procesoriui dirbti tuo metu, kai duomenys rašomi į atmintį arba skaitomi iš jos.
1954		"Texas Instruments" sukuria 2.50 dolerio vertės tranzistorių ir ima masiškai jį gaminti. Prasideda tranzistorinių kompiuterių era.
1954		"Bell Labs" pradeda kurti tranzistorinį kompiuterį "TRADIC", kurį ima gaminti 1955. Šis kompiuteris keleriopai mažesnis už kitas to laikotarpio mašinas.
1955		"Remington" kompanija susijungia su "Sperry" ir pervadinama į "Sperry Rand".
1955		Spalio antrąją, 11val .45min. "ENIAC" kompiuteris išjungiamas. Jis jau atitarnavo. Per nepilnus dešimt metų kompiuteriai tapo dešimtis kartų greitesni ir pigesni, o programuotojai senajį "ENIAC" nuo šiol prisimins tik kaip košmarą.
1955		SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje įsteigiama pirmoji Lietuvoje skaičiavimo stotis. Ji turi keletą perfokortinių skaičiuotuvų.
1955		"IBM" pradeda gaminti "608" kalkuliatorių. Ši spintos dydžio mašina tapo vienu iš pirmųjų pasaulyje tranzistorinių kompiuterių.
1955		"Shockley Semiconductor" kompanija įkurta Palo Alto mieste, Kalifornijoje. Po kiek laiko Palo Alto miestas taps vienu iš svarbiausių pasaulio kompiuterijos centrų.
1956		John Bardeen, Walter Brattain, ir William Shockley už tranzistoriaus sukūrimą apdovanojami Nobelio premija.
1956		Doug Ross iš Masačūsetso Technologijos Instituto sukuria pirmą kompiuteriams skirtą klaviatūrą. Ji pirmiausia buvo išbandyta su keleriais metais anksčiau ten pat sukurtu "WhirlWind" kompiuteriu. Iki tol visi duomenys į kompiuterius buvo įvedami netiesiogiai, per klaviatūras, jungiamas prie perforavimo aparatų ir pan..
1956		Allen Newell, J.C. Shaw ir Herbert Simon iš Carnegie Technologijos Instituto sukuria pirmąją dirbtinio intelekto programą "Logic Theorist". Ši programa buvo skirta teoremų įrodymams rasti, ir veikė pakankamai efektyviai. Kai kurie iš jos įrodymų buvo trumpesni ir aiškesni, nei tie, kuriuos įstengdavo rasti matematikai. "Logic Theorist" buvo pagrįsta paprasta idėja - matematines aksiomas galima panaudoti kaip žodžius, iš kurių susidedantys sakiniai aprašo žinomus dalykus. Sakiniai kuriami, naudojant leidžiamos sąveikos (semmų aprašymo sintaksės) taisykles. Rezultate įmanomi tik tokie sakiniai, kurie yra teisingi, o patys sakiniai gali būti laikomi teoremomis.
1956		Antimonopolinėje "AT&T" byloje pasiekiamas susitarimas, apribojantis "AT&T" veiklos sritis. Nuo šiol ši firma turi teisę užsiimti tik telefonijos verslu bei specialiais vyriausybiniais užsakymais. Visa kita komercinė veikla apribojama.
1956		Oliver Selfridge sukuria pirmą pasaulyje neuroninį kompiuterį "Pandemonium". Šis masyviai paralelinis kompiuteris turejo keturis duomenų apdirbimo sluoksnius, pavadintus demonais. Skirtingai nuo skaitmeninių kompiuterių, "Pandemonium" galėjo efektyviai spręsti neformalizuojamus uždavinius (tokius uždavinius, kurių neišeina tiksliai aprašyti). Nepaisant primityvumo, ši mašina galėjo atpažinti 10 skirtingų ranka užrašytų raidžių, arba pilnai atpažinti žmogaus perduodamą (netikslius intervalus turintį) Morzės kodą. Skaitmeniniai kompiuteriai tokias galimybes įgijo dešimtmečiu vėliau.
1956		Edsger Dijkstra, demonstruodamas "ARMAC" kompiuterio galimybes, sukuria trumpiausių grafų kelių algoritmą. Šis algoritmas vėliau buvo pripažintas vienu iš svarbiausių taikomosios matematikos pasiekimų.
1956		"IBM" sukuria pirmąjį kietąjį diską, pavadintą "RAMAC 305". Jis sudarytas iš 50 dviejų pėdų skersmens diskų ir talpina maždaug 5 megabaitus duomenų.
1956		MIT (Masačūsetso technologijos Institute) sukuriamas pirmasis pilnai tranzistorinis kompiuteris.
1956		Teismas antimonopolinėje "IBM" byloje nusprendžia, kad "IBM" pažeidė įstatymą. Teismo sprendimas - apriboti "IBM" veiklą, gaminant bet kokius elektroninius duomenų apdirbimo prietaisus. Tuo metu teisėjai galėjo įsivaizduoti tik didžiules skaičiavimo mašinas, tad dėl įvestų apribojimų "IBM" vėliau negalėjo be specialaus leidimo gaminti net kalkuliatorių.
1957		Harlan Anderson ir Ken Olsen įkuria "Digital Equipment Corp." ("DEC"), vieną iš labiausiai kompiuterijoje pasireiškusių kompanijų. Ilgą laiką ši kompanija garsėjo, kaip hakeriška firma, kurioje negalioja formalūs darbuotojų santykiai, o vertinamos tik žinios ir sugebėjimai.
1957		"IBM" programuotojai, vadovaujami Jim Backus, sukuria pirmąjį aukšto lygio programavimo kalbos - "Fortran", kompiliatorių. Ši kalba atrodo tokia paprasta, kad ja gali programuoti minimalias kompiuterijos žinias turintys specialistai. Fortran kalba parašytas programas speciali programa, transliatorius, automatiškai verčia į kompiuteriui suprantamas instrukcijas.
1957		8 inžinieriai palieka "Shockley Semiconductor" ir įkuria "Fairchild Semiconductor" firmą.
1957		Įkuriama Vilniaus kasos aparatų gamykla ("VKAG"). Pirmieji gaminiai - tai daugiasekciniai kasos aparatai, kurių per pirmus metus buvo pagaminta maždaug 500.
1957		Pradedamas leisti pirmasis pasaulyje kompiuterijos žurnalas "Datamation".
1957		"IBM" sukuria matricinius printerius, kuriuose raidės formuojamos iš spausdinimo matricos taškų. Ilgą laiką tai buvo populiariausia spausdintuvų rūšis.
1957		Įkuriama "Control Data" kompanija.
1957		Atsakydamos į SSRS palydovo "Sputnik" paleidimą į kosmosą, Jungtinės Valstijos įkuria Advanced Research Projects Agency (ARPA) - specialią mokslinių tyrymų instituciją, turėjusią padėti Amerikai neatsilikti nuo SSRS. Ši įstaiga padarė itin didelę įtaką kompiuterijos vystymuisi.