1947 - 1952

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
1947		William Shockley iš "Bell Labs", kartu su bendradarbiais Walter Brattain, John Bardeen, sukuria pirmąjį tranzistorių ir pademonstruoja paprastą tranzistorinį striprintuvą. Tranzistoriui suteiktas pavadinimas - tai santrumpa nuo angl. žodžių "TRANSfer reSISTance". Nors kurį laiką tranzistoriai buvo laikomi neperspektyviais, nes, lyginant su lempomis, turėjo labai prastas dažnines charakteristikas, būtent jų dėka pavyko pakankamai ištobulinti kompiuterius. Tranzistoriai buvo mažesni už mažiausias lempas, o šilumos skleidė tūkstančius kartų mažiau. Todėl buvo galima surinkinėti labai kompaktiškas skaičiavimo mašinas.
1947		Presper Eckert ir John Mauchly ("ENIAC" kompiuterio kūrėjai) įkuria "Eckert-Mauchly Computer Corp." firmą, tapusią pagrindu "UNISYS" kompiuterių padaliniams. Iš tiesų, naujai sukurtą kompaniją greitai nupirko "Remington Rand" kompanija, gaminusi spausdinimo mašinėles, kalkuliatorius ir pan. įrangą, o "UNISYS" ilgainiui pagarsėjo kaip didelė ir gana nesėkminga firma, kūrusi sudėtingus kompiuterius, supirkinėjusi išskirtinių sistemų kūrėjus, bet nesugebėjusi išlikti rinkos lydere.
1947		Frederick Williams iš Manchester Universiteto sukuria naują, pilnai elektroninį atminties įrenginį - Williams lempą. Tai speciali radijo lempa, panaši į kineskopą. Kaip ir kineskope, elektronų spindulys piešia vaizdą ant tam tikro paviršiaus, kuris nuo to įsielektrina. Informacija tokioje lempoje užrašoma įelektrintais brūkšniais (vienetai) ir taškais (nuliai). Įrašyta informacija gali būti nuskaitoma tuo pačių elektronų spinduliu. Tiesa, kas kelias sekundes visą informaciją reikia atnaujinti. Apie dešimtmetį tai buvo tobuliausia operacinės atminties rūšis: ji buvo sąlyginai nebrangi, greita ir labai kompaktiška. Viena iš išskirtinių tokios atminties savybių buvo tai, kad įrašyta informacija matėsi vizualiai, kaip ir paprastame kineskope.
1947		Rusų mokslininkas S. Lebedevas pradeda kurti pirmąjį rusišką kompiuterį "MESM". SSRS tuo metu susidariusi labai savotiška situacija: oficialūs mokslininkai kritikuoja vakarų šalių kompiuterijos tyrimus, tyčiojasi iš G. Boole algebros ir pan.. Situacija tapo dar sunkesne, kai Norbert Wiener paskelbė kibernetikos teoriją. Kita vertus, kompiuterių tyrimais labai suinteresuoti kariškiai, kuriems reikia kurti raketų valdymo, radarų ir pan. sistemas.
1948		Claude Shannon sukuria matematinę komunikacijos teoriją, tapusią pagrindu tolimesniems kompiuterių kūrimo bei duomenų perdavimo darbams. Savo darbuose jis įrodo, kad bitas yra fundamentalus informacijos vienetas. Nuo to laiko informacijos teorija tampa atskira matematikos sritimi.
1948		Manchester Universitete, Anglijoje, sukuriamas "SSEM" kompiuteris ("Small Scale Experimental Machine"), dar žinomas kaip "Baby". Jis paremtas vengrų matematiko John von Neumann idėjomis. Skirtingai nuo kitų kompiuterių, šiame kompiuteryje ir programos, ir duomenys laikomi kartu, viename operacinės atminties įrenginyje. Maždaug po metų šis kompiuteris buvo patobulintas - prie jo buvo prijungtas magnetinis būgnas, skirtas duomenų ir programų saugojimui. Patobulintas variantas buvo pavadintas "Manchester Mark I". Dar šiek tiek patobulinę, anglai ėmė gaminti šį kompiuterį serijiniu būdu. Pagrindiniai šio kompiuterio architektūros bruožai buvo tokie, kaip ir šiuolaikinių skaičiavimo mašinų, o kompiuterių architektūra, kurioje ta pati operacinė atmintis naudojama ir programoms, ir duomenims dabar vadinama von Neumann architektūra.
1948		SSRS, Stalino įsakymu, sukuriama pirmoji kompiuterijos gamykla "SKB-245". Tai buvo ypatingai slapta įmonė, kurioje vėliau buvo sukurti pirmieji rusiški kompiuteriai, skirti visų pirma karo tikslams - radiolokatorių, naikintuvų, raketų valdymui ir t.t..
1948		Norbert Wiener paskelbia stripsnį "Cybernetics", tapusį visų skaitmeninių teorijų apibendrinimu bei filosofiniu darbu, apibrėžiančiu kompiuterių, žmogaus smegenų bei Visatos panašumus. Norbert Wiener remiasi ankstesniais smegenų elektrinio aktyvumo darbais bei automatinių radarinių sekimo sistemų sandara. Rorbert Wiener darbai laikomi vienais iš svarbiausių teorinių kompiuterijos darbų, padariusių didžiulę įtaką ne tik kompiuterijos vystymuisi, bet ir filosofijai. Pagrindinė kibernetikos idėja - tai informacija. Ir kompiuteris, ir žmogus, ir Visata - tai, visų pirma, informacinės sistemos. Bet koks fizikinis, cheminis ar biologinis reiškinys gali būti nagrinėjamas informaciniu požiūriu. Dėl filosofinio Norbert Wiener teorijos pobūdžio vėliau buvo atsiradę daugybė pseudomokslinių spekuliacijų šia tema ir todėl kibernetikos teorijos prestižas buvo gerokai sugadintas.
1948		William Shockley gauna patentą pirmąjam tranzistoriui.
1948		"IBM" pagamina pirmąjį savo kompiuterį "SSEC" bei elektroninį kalkuliatorių "IBM 604". Ši firma turi daugybę puikių matematikų, daugiau informacijos apdirbimo specialistų, nei visos kitos firmos, kartu paėmus, nuo seno gamina daugybę mechaninių įrenginių, turi didžiules lėšas naujų technologijų vystymui bei milžiniškus valstybinius užsakymus. Dėl šių priežasčių "IBM" momentaliai tampa stambiausiu kompiuterių gamintoju pasaulyje.
1949		Claude Shannon sukuria pirmąjį šachmatų kompiuterį.
1949		Prieš "AT&T" kompaniją iškeliama antimonopolinė byla. "AT&T" kaltinama tuo, kad neteisėtai naudojasi monopoline padėtimi, plėsdama savo rinkas.
1949		Maurice Wilkes iš Cambridge Universiteto sukuria pirmą praktiniams tikslams skirtą kompiuterį "EDSAC", kurio programos saugomos išorinėje atmintyje - perfokortose. Iki tol kompiuterių programos buvo arba kaskart įvedamos rankomis, arba saugomos atmintyje, įvedus jas jungikliais. Puikus pavyzdys būtų "ENIAC", į kurį programos buvo įvedamos, perjunginėjant šimtus specialių kabelių.
1949		"Remington Rand" pradeda gaminti kompiuterį "409". Vėliau patobulinti šio kompiuterio variantai buvo pardavinėjami kaip "UNIVAC 60" ir "UNIVAC 120".
1949		Amerikiečių žurnalas "Popular Mechanics", įkvėptas kompiuterijos progreso, paskelbia: "Ateities kompiuteriai svers ne daugiau, kaip pusantros tonos" ("Computers in the future may weigh no more than 1.5 tons").
1950		James Rand nusiperka "EMCC", ir pervadina į "Remington" (dar vėliau ši firma bus pervadinta į "Unisys").
1950		Jungtinėse Valstijose pradedama kurti ankstyvojo priešlėktuvinio įspėjimo sistema "SAGE" - pirmoji pasaulyje karinė kompiuterinė sistema, skirta radarų duomenims automatiškai apdoroti. Porą dešimtmečių "SAGE" buvo sudėtingiausia kompiuterinė sistema pasaulyje, ją kuriant, buvo realizuotas ir pirmas pasaulyje kompiuterių tinklas.
1950		Anglų matematikas, vienas iš kompiuterijos pradininkų, Alan Turing, paskelbia, kad ateityje kompiuteriai savo protu gali keleriopai aplenkti žmogų. Alan Turing paskelbia ir protingumo testo aprasšymą. Šiame teste kompiuteris ir žmogus turėtų būti klausinėjami vienodų atsitiktinių klausimų. Jei klausinėtojai neturi kitų galimybių nustatyti, kur žmogus, o kur kompiuteris, o abu tiramieji į klausimus atsako vienodai gerai, vadinasi kompiuterį galima laikyti protingu. Matematikai, filosofai, programuotojai ir psichologai iki šiol ginčijasi, ar Alan Turing testas yra korektiškas.
1951		Įkuriama standartizacijos organizacija "IEEE Computer Society".
1951		"Remington" firma sukuria "UNIVAC", UNIversalų Automatinį Kompiuterį. Tai pirmoji komercinį pasisekimą turėjusi elektroninė skaičiavimo mašina. Pirmasis "UNIVAC" skiriamas J.A.V. gyventojų surašymo komisijai.
1951		SSRS sukuria pirmąjį savo kokmpiuterį - "MESM". Tai buvo 16 bitų skaičiavimo mašina, susidedanti iš 6000 radijo lempų ir galinti įvykdyti 100 operacijų per sekundę. Šio kompiuterio kūrimo darbams vadovavo Kijevo mokslininkas S. Lebedevas.
1951		Jay Forrester ir Ken Olsen iš Masačūsetso Technologijos Instituto sukuria "WhirlWind", pirmąjį realiame laike dirbantį kompiuterį. Tokio tipo kompiuteriai leidžia užtikrinti, kad tam tikrų rūšių veiksmai bus įvykdyti per ne didesnį už nustatytą laiką. "WhirlWind" buvo sudarytas iš 4500 radijo lempų, 14800 lempinių diodų, turėjo 2 kilobaitus atminties. Šis kompiuteris skirtas J.A.V. priešlėktuvinės ginybos sistemai. Beje, būtent su šiuo kompiuteriu vėliau buvo pirmą kartą išbandyta feritinė atmintis (1953) ir klaviatūra (1956).
1952		Pradedamas teismo procesas prieš "IBM" kompaniją. Kaltinimas - Šermano antimonopolinio akto pažeidimas, naudojant monopolistines priemones kovoje su konkurentais. Šis teismo procesas, dėl kurio buvo ribojama "IBM" kompanijos veikla, buvo panaikintas tik 1982 metais. Visą tą laiką "IBM" negalėjo plėsti savo rinkų ir buvo priversta daugeliu pasiekimų dalintis su konkurentais.
1952		"CBS" televizijos kompanija ir "UNIVAC" kompiuteris pradeda ilgą laiką gyvavusį "protingos mašinos" mitą: per prezidento rinkimus, pradėjus skaičiuoti balsus, "UNIVAC" kompiuterio programa vienareikšmiškai nurodo Dwight D. Eisenhower pergalę. Rinkimų komisijos nariai ir žurnalistai teigia, kad kompiuteris neteisus, tačiau jau po kelių valandų pradeda aiškėti, kad "UNIVAC" neklydo: nepaisant ankstesnių visuomenės tyrimų, rodžiusių stiprų Dwight D. Eisenhower atsilikimą, šis nugali ryškia balsų persvara. "UNIVAC" programa tiesiog sumavo pirminius balsavimų įvairiose valstijose duomenis, kuriuos daugino iš atitinkamų rinkėjų skaičiaus, tad lengvai galėjo prognozuoti rinkimų baigtį. Po šio įvykio kompiuteriai ilgai buvo garbinami, vos ne kaip dieviškos būtybės.
1952		Grace Murray Hopper savo straipsnyje "The Education of a Computer" aprašo metodus, kurie leistų daug kartų panaudoti iš anksto paruoštus kodo fragmentus bei tuos fragmentus tarpusavyje jungti naudojant specialias programas. Grace Hopper įveda aukšto lygio kalbos, komipliatoriaus bei automatizuoto programavimo sąvokas, be kurių šiuolaikiniai kompiuteriai būtų neįsivaizduojami. Vėliau, už itin didelius nuopelnus kompiuterijos srityje jai buvo suteiktas JAV Karinio Jūrų Laivyno admirolės laipsnis. Tai vienintelė moteris, gavusi tokį aukštą laivyno laipsnį.
1952		Vokietijoje įkuriama "Nixdorf Computer" kompanija, vėliau tapusi didžiausiu Europos kompiuterių gamintoju.
1952		"IBM" sukuria "701", pirmąjį kompiuterį, kurio programos įrašomos elektroniniu būdu. Informacijai saugoti ši mašina naudoja magnetines juostas - visi iki tol sukurti kompiuteriai naudodavo perfokortas ir perfojuostas. Taip pat tai pirmasis kompiuteris, kuris naudoja paralelinę atmintį, kai visi vieno žodžio bitai skaitomi arba rašomi vienu metu. Iki tol sukurtuose kompiuteriuose visi bitai būdavo skaitomi nuosekliai. Metais vėliau sukurta šio kompiuterio modifikacija "704" labai išpopuliarėjo, buvo pagaminta maždaug 150 tokų mašinų.