1940 - 1946

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
1940		Sukuriama spalvotoji televizija.
1940		Samuel Williams ir George Stibitz, dirbantys "Bell Labs", sukuria relinę skaičiavimo mašiną, pavadintą "Complex Number Calculator" (dar žinomą, kaip "Model I Relay Calculator"). Ši mašina yra dvejetainė, bet skaičiavimus atlieka su dešimtainiais skaičiais. Viena iš įpatybių - nuotoliniai, per telefono linijas prijungiami terminalai.
1941		1941 vasarą Atanasoff ir jo asistentas Berry sukuria Atanasoff-Berry kompiuterį, elektroninį specialios paskirties tiesinių lygčių sprendimo kalkuliatorių. Šis kompiuteris pasižymėjo pagrindiniais vėlesnių kompiuterių bruožais, o vienintelė neelektroninė dalis jame buvo mechaninis atminties adresų kontroleris.
1941		Dirbdamas DVL (Vokietijos Aeronautikos tyrimų Institute), Konrad Zusse sukuria "V3" kompiuterį. Šis kompiuteris, nors ir šiek tiek tobulesnis, panašus į "Z1" ir "Z2" mašinas. Kadangi jo programavimo galimybės gana ribotos, jis nepateisina DVL lūkesčių.
1942		Norbert Wiener suformuluoja ir paskelbia pirmuosius smegenų veiklos ir skaičiavimo mechanizmus apibendrinančius darbus, davusius pradžią vėlesniai kibernetikos teorijai. Šiuose darbuose buvo nagrinėjami biologinių ir dirbtinių sistemų panašumai informacijos apdirbimo požiūriu.
1943		Thomas Watson, "IBM" kompanijos vadovas, pareiškia: "Manau, kad pasaulinei rinkai reikia maždaug 5 kompiuterių" ("I think there is a world market for maybe five computers").
1943		"AT&T" firmos "Bell Labs" padalinys sukuria J.A.V. vyriausybei skirtą "SIGSALY" pokalbių sistemą. Ši sistema leido šifruoti ir dešifruoti garsinį (balso) signalą realiame laike, tad per "SIGSALY" vykdomų pokalbių buvo neįmanoma pasiklausyti. Šios pokalbių sistemos kūrėjai davė pradžią vėlesniems garso kompresijos tyrimams. "SIGSALY" paversdavo analoginį signalą, pvz., Roosvelt ir Churchill pokalbį, skaitmeniniu signalu, o šį - šifruodavo. "SIGSALY" buvo sudaryta iš 40 didelių spintų, svėrė apie 50 tonų.
1943		Sukuriamas "Harvard Mark I" kompiuteris, dar žinomas kaip "ASCC" ("Automatic Sequence Controlled Calculator"). Jo kūrimo darbus finansavo "IBM" kompanija bei Harvardo Universitetas. Šio projekto autorius - Howard H. Aiken. Kompiuteris buvo sudarytas iš maždaug 750 tūkstančių detalių, svėrė maždaug 5 tonas. Šis kompiuteris buvo naudojamas Amerikos Karinio Jūrų Laivyno balistinėms lentelėms sudaryti. Šis kompiuteris - tai pirmas pilnai programuojamas kompiuteris žmonijos istorijoje.
1943		W. McCulloch ir W. Pitts aprašo neuronus bei jų veikimo principus: tai paprasčiausi biologiniai skaičiavimo įrenginiai, kuriuose įėjimo signalai dauginami vienas iš kito, o išėjimo signalas atsiranda tik tada, kai virshijamas tam tikras signalo slenkstis. Tokio tipo įrenginiai gali turėti daug (tūkstančius) įėjimo linijų (dendritų) ir vieną išėjimo liniją (aksoną), bet negali vykdyti kai kurių loginių operacijų (pvz., XOR). Viena iš neuronų ypatybių - tai kad jie gali sudaryti sudėtingus skaičiavimams skirtus tinklus, kurie kai kurių rūšių (duomenų analizės, paralelinius ir pan.) uždavinius sprendžia milijonus ar net milijardus kartų greičiau už to pat taktinio dažnio ir sudėtingumo skaitmenines mašinas.
1943		Max Newman, Wynn-Williams, Allan Turing bei kiti matematikai ir inžinieriai dalyvauja superslaptame amerikiečių projekte, skirtame vokiečių "Enigma" šifravimo mašinų kodams išaiškinti. Jie kuria specializuotą dešifravimo mašiną, pavadintą "Heath Robinson". Kompiuterio pavadinimas kilo nuo anglų komiksų piešėjo Robinsono pavardės. Jo komiksuose dažnai pasitaikydavo visokios komiškos mašinos.
1943		Sukuriamas elektromechaninis kompiuteris "Mark II", dar vadintas "Collosus" ir "Bomb". Vienintelė šio kompiuterio paskirtis buvo "Enigma" šifratorių kodų nulaužinėjimas. Buvo pagaminta 10 tokų kompiuterių, kiekvienas iš jų turėjo 2400 elektroninių lempų. Po karo, bijant, kad apie šiuos kompiuterius sužinos SSRS, visi jie buvo sunaikinti. Tarp kitko, dėl specializuotos architektūros, dešifravimo našumu šios mašinos prilygo greičiausiems 2000-ųjų metų asmeniniams kompiuteriams.
1945		Konrad Zusse sukuria patobulintą kompiuterio "Z3" versiją, pavadintą "Z4". Nors šis kompiuteris jau buvo tinkamas praktiniams skaičiavimams, jis taip ir nebuvo panaudotas praktiškai, nes Vokietija jau artėjo prie kracho.
1945		Grace Murray Hopper, dirbdama su "Mark II" kompiuteriu, susiduria su klaidomis. Po kiek laiko atrandamas į laidus įsipynęs ir trumpąjį sujungimą sukėlęs drugelis. Ji praneša projekto vadovui Howard'ui Aiken'ui, kad kompiuteris buvo "debuginamas" - valomas nuo vabzdžių. Nors yra žinoma, kad klaidas (dažniausiai aparatines), vabalais (bug) vadino dar T. Edisonas, tai pirmas kartas, kai taip pavadinama kompiuterinė klaida.
1945		John Von Neumann aprašo teorinį elektroninio automatinio diskretinių kintamųjų skaičiuotuvo (Electronic Discrete Variable Automatic Computer ("EDVAC")) modelį. Šis darbas tampa pagrindu vėlesniam kompiuterijos vystimuisi.
1946		Pirmasis pilnavertis visiškai elektroninis kompiuteris "ENIAC", svėręs 30 tonų, sudarytas iš 17,468 vakuuminių lempų, buvo sukurtas Moore inžinerijos koledže. Jo kūrėjai - J. Presper Echert ir John W. Mauchly. "ENIAC" kainavo 486,804 dolerių, vykdė 5000 operacijų per sekundę ir užėmė didžiulę 1000 kvadratinių pėdų salę. ENIAC buvo kuriamas nuo 1943-iųjų metų ir buvo skirtas balistiniams skaičiavimams. Šis kompiuteris turėjo ir keletą keistenybių: dalis aritmetinių operacijų buvo vykdomos dešimtainėje skaičiavimo sistemoje (!!!), o programuojama buvo, perjunginėjant kabelius. Programos šiam kompiuteriui buvo aprašomos, kaip kabelių komutacijos schemos.
1945		Vannevar Bush, prezidento Roosvelto mokslinis konsultantas, pradeda kurti teorinį pasaulinės duomenų bazės "MEMEX" modelį. Tokia duomenų bazė sudaryta iš centrinio kompiuterio bei prie jo prisijungiančių terminalų. Duomenys saugomi dokumentuose, kurie tarpusavyje susiejami įvairiomis nuorodomis. Vannevar Bush idėja tapo pagrindu vėliau sukurtoms hipertekstinėms sistemoms, įskaitant ir "WWW".
1946		Konrad Zusse sukuria pirmąją algoritminę programavimo kalbą, pavadintą "Plankalkuel" (Nuo žodžių "plan calculus").
1946		"IBM" pradeda gaminti kalkuliatorių "603". Skirtingai, nei ankstesni "600" serijos kalkuliatoriai, šis turi iš radijo lempų surinktą elektroninį skaičiavimo įrenginį. Kadangi skaičiavimuose nedalyvauja mechanizmai, šis kalkuliatorius dirba keleriopai greičiau.
1946		J. Presper Echert ir John W. Mauchly sukuria "Electronic Control Co" kompaniją. Vėliau pakeičia jos pavadinimą į "Echert Mauchly Computing Corp" (EMCC).
1946		FCC standartizuoja televizojos signalų perdavimo būdus. To dėka pradedama masinė televizorių gamyba (pradžioje tik Amerikoje). Televizija, nors ir nepadarė tiesioginės įtakos kompiuterių vystymuisi, gerai atidirbo aukštadažnę schemotechniką bei kineskopus. Būtent todėl vėliau atsirado galimybė sukurti pigius asmeninius kompiuterius.