1900 - 1939

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
1903		Jaunas Čekijos emigrantas Amerikoje, Nikola Tesla, dirbęs T. Edisono laboratorijose, sukuria pirmąsias elektronines logines schemas. Vėliau tokios schemos buvo panaudotos pirmuose elektromechaniniuose kompiuteriuose.
1906		Henry Babbage, Charles Babage sūnus, padedamas R. W. Munro firmos, pagamina analitinės mašinos procesorių. Henry Babbage nori įrodyti, kad jo tėvas nebuvo tuščias fantazuotojas ir jam tai pavyksta. Analitinės mašinos procesorius vekia. Visgi pilna analitinė mašina niekad nebuvo pastatyta.
1906		Amerikietis Lee De Forest sukuria pirmąsias stiprinančias radijo lempas - triodus. Šių lempų dėka buvo sukurti ir pirmi efektyvūs radijo imtuvai, ir pirmieji elektroniniai kompiuteriai.
1906		"Tabulating Machine Company" pradeda gaminti pirmuosius automatinius tabuliatorius - mechanines skaičiavimo mašinas, kurios dirba, naudodamos perfokortas. Pirmieji tabuliatoriai sugeba apdirbti iki 150-ies perfokortų duomenis per minutę.
1911		"Tabulating Machine Co" susijungia su dviem didelėmis firmomis - "Computing Scale Company of America" ir "International Time Recording Company". Po susijungimo firma perorganizuota į "Computing Tabulating Recording Co" ("CTR") kurią valdė trijų firmų savininkai - Herman Holerith, Charles Flint ir Tom Watson.
1913		"AT&T" pasirašo sutartį su vyriausybe. "Kingsbury Commitment" vardu žinomas susitarimas pripažįsta monopolinę "AT&T" padėtį, bet reikalauja, kad "AT&T" junftų savo telefono tinklus su nepriklausomomis telefonų kompanijomis, jei jos nėra tiesioginės "AT&T" konkurentės. Susitarimas neatneša naudos, tad ilgainiui imamas vis labiau kritikuoti.
1915		"IBM" pradeda savo pagarsėjusią reklaminę kampaniją "Think". Šios reklaminės kampanijos pėdsakai jaučiami iki šiol - net ir dabar daugelyje "IBM" gaminių pavadinimų naudojamas žodis "think" - "mąstyti".
1919		Norvegas Fredrik Rosen Bull sukuria perfokortinę skaičiavimo mašiną, galinčią sumuoti, rūšiuoti ir įrašyti duomenis. Kartu su vienu iš užsakovų, Reidar Knutsen, 1921-aisiais jis pradeda gaminti savo mašinas serijiniu būdu. Jos lengvai konkuruoja su brangiomis ir nepatikimomis H. Holerith mašinomis. Per artimiausius kelerius metus firma plečia savo veiklą, bet 1925-aisiais Frederik Bull miršta nuo vėžio. Kompanija tęsia savo veiklą, bet susiduria su įvairiais sunkumais, kelis kartus perparduodama, kol 1930-aisiais jos pagrindu Šveicarijoje įkuriama "Bull AG" firma. Dar po metų ji perkeliama į Prancūziją. Ilgainiui "Bull" tapo stambiausiu Prancūzijos ir vienu iš stabiausių pasaulyje kompiuterių gamintojų.
1920		Čekų rašytojas Karel Capek savo fantastiniame apsakyme panaudoja žodį "robot", vėliau tapusį kompiuterijos terminu.
1920		"CTR" pradeda gaminti patobulintus tabuliatorius, kurie skaičiavimų rezultatus moka atspausdinti. Tai gerokai palengvina skaičiuotojų darbą ir kartu leidžia išvengti klaidų.
1921		Lenkų matematikas Jan Lukasiewicz sukuria naują matematinių formulių ir algoritmų užrašymo metodą, kuris leidžia bet kokias matematines išraiškas užrašyti nuosekliai, nenaudojant nei veiksmų prioritetų, nei skliaustelių. Nors tokios išraiškos atrodo gana gargariškai, jos yra itin patogios, rašant algoritmus. Šie Jan Lukasiewicz darbai vėliau tapo pagrindu, kuriant stekines kompiuetrių architektūras (įskaitant A. Turing mašiną) bei programavimo kalbų transliatorius. Dabar šis veiksmų užrašymo metodas žinomas, kaip postfiksinė, arba atvirkštinė lenkiška notacija.
1923		"CTR" pradeda gaminti elektroninius tabuliatoriams skirtus perfokortų skaitytuvus. Kadangi tokiuose skaitytuvuose daug kartų mažiau svarbių mechaninių dalių, jie viekia kardinaliai patikimiau ir greičiau už tuos, kuriuos naudoja "CTR" konkurentai.
1923		Amerikietis Charles F. Jenkins pradeda pirmuosius televizijos bandymus. Atvaizdavimui naudojami mechaniniai įrenginiai - vokiečių inžinieriaus Nipkow sukurti prietaisai, kuriuose besisukantis, skylutes turintis diskas išskaido vaizdą į eilutes o pats televizinis signalas perduodamas kintamo šviesumo lemputei.
1924		"CTR" pakeičia pavadinimą į "International Business Machine Corporation" ("IBM"). Šį pavadinimą "CTR" naudojo Kanadoje jau nuo 1915 metų. Po susijungimo firmos darbuotojų skaičius pasiekė maždaug 1300. Vėliau firma itin pagarsėjo ne tik naujovėmis, bet ir tuo, kad vieną po kito valgė smulkesnius savo konkurentus bei firmas, gaminančias nekonkuruojančią, bet artimų sričių produkciją. Nors per kelis ateinančius dešimtmečuis "IBM" buvo daugiausiai skaičiavimo naujovių sukūrusi firma, kiekvienai didesniai naujovei tekdavo bent po vieną stiprią firmą, kurią "IBM" paprasčiausiai nupirkdavo.
1926		Vokietijos kariuomenė ir laivynas pradeda naudoti "Enigma" šifravimo mašinas. Sukurta dar 1918 metais, "Enigma" veikė panašiai į šifruojančią spausdinimo mašinėlę: ji turėjo elektroninę klaviatūrą, kurios klavišų paspaudimai buvo perduodami į šifravimo rotorių. Paspaudus klavišą, rotorius sukomutuodavo laidus taip, kad viena raidė būtų pakeista į kitą raidę, o paskui pasisukdavo. Rezultate netgi dvi paeiliui einančios raidės, užšifruotos, nesikartodavo. Šifravimo rezultatas buvo atvaizduojamas primityviame lempiniame displėjuje. Iš viso rotoriai buvo trys, nors vėliau "Enigma" buvo patobulinta, padidinus rotorių skaičių iki 5. Norint dešifruoti "Enigmos" pranešimą, reikėjo žinoti visų rotorių pradinę padėtį. Dėl blogos organizacijos, kai nauji kodai būdavo perduodami, užšifravus juos senais, antihitlerinės koalicijos šalys sugebėjo dešifruoti visus Vokietijos susirašinėjimus. Beje, būtent dėl "Enigmos" amerikiečiai ir anglai pradėjo kurti pirmuosius didelius kompiuterius, o "Enigmos" kodų nulaužimas buvo toks slaptas, kad Anglijos vyriausybė apie šiuos darbus paskelbė tik 1974-aisiais. J.A.V. vyriausybė apie tai tylėjo dar ilgiau.
1927		J.A.V. Federalinė Radijo Komisija nutaria išskirti dažnių juostą televizijos eksperimentams. Jau kitais metais Čikagoje prasideda pirmosios televizijos transliacijos. Vaizdo perdavimui naudojami prietaisai su Nipkow disku, sukuriančiu vaizdą kelių centimetrų skersmens ekrane. Deja, po poros metų Federalinė Radijo Komisija nutaria išskirtą dažnių juostą perduoti vienai iš komercinių radijo stočių, tad visi televizijos tyrimai sustoja beveik dešimtmečiui.
1928		Amerikietis, rusų kilmės emigrantas Vladimir Zvorykin sukuria atvaizdavimui skirtą katodinę-spindulinę radijo lempą (CRT), vėliau pavadintą ikonoskopu, dar vėliau - kineskopu. Skirtingai nuo Nipkow disko, kineskope vaizdas į eilutes išskaidomas, naudojant elektronų spindulį. Tokio tipo radijo lempos iki šiol naudojamos daugumoje televizorių bei monitorių.
1931		Anglas E. Wynn-Williams, dirbantis Cambridge Universitete, sukuria pirmą elektroninį kalkuliatorių - fizikos eksperimentams skirtą tiratroninį dvejetainį skaitliuką.
1931		"IBM" pradeda gaminti dvi naujas skaičiavimo mašinas - "IBM 400" - apskaitos mašiną, galinčią išvedinėti ne tik skaitmeninius duomenis, bet ir tekstą, bei "IBM 600" - kalkuliatorių, galinį automatiškai atlikti daugybos ir dalybos veiksmus.
1932		Lenkų žvalgybai dirbantis matematikas Marian Rejewski, gavęs iš Prancūzijos specialiųjų tarnybų kelis nešifruotus "Enigma" pranešimus ir šifruotas jų versijas, atkuria "Enigma" mašinos rotorių konstrukciją. Skirtingai nuo Prancūzijos ir Anglijos žvalgybų, Lenkijos žvalgyba nusprendė, kad dešifravimas yra įmanomas, būtent todėl ir buvo pradėti šie darbai. Per ateinančius kelerius metus Lenkija pasigamina keliolika "Enigma" kopijų, ir sugeba perimti didžiąją dalį Vokietijos kariuomenės, laivyno ir policijos susirašinėjimų.
1935		"IBM" pradeda serijiniu būdu gaminti pirmąsias pasaulyje elektrines spausdinimo mašinėles "Electromatic". "IBM" buvo viena iš stambiausių rašomųjų mašinėlių gamintojų, kol nutraukė šį verslą maždaug 1990 metais.
1935		"IBM" sukuria aritmometrą "601", perfokortinį kalkuliatorių, galėjusį sudauginti įvestus skaičius per vieną sekundę. Nors ir primityvokas, šis kalkuliatorius buvo efektyviai naudojamas, kuriant pirmąsias atomines bombas, bei eksportuojamas į fašistinę Vokietiją - koncentracijos stovyklų duomenims apdirbti. Iš viso buvo pagaminta maždaug 1500 tokių kalkuliatorių.
1936		Berlyne, Olimpinių žaidynių atidarymo proga, pradedamos pirmos visuotinės televizijos transliacijos. Televizijos signalui sukurti naudojamos specialios elektroninės lempos, imtuvuose naudojami kineskopai (CRT). Nors ir labai brangūs, Vokietijoje pradeda plisti televizoriai. Deja, visą televizijos raidą greitai sustabdė karas. Šiaip ar taip, labai panašios televizijos sistemos po kelerių metų pradedamos bandyti Anglijoje ir J.A.V.. Pastarojoje šalyje televizija pradeda plisti 1939-aisiais ir jos populiarėjimo nesustabdo net karas.
1936 - 1938		Konrad Zeuse, padedamas Helmut Schreyer, Vokietijoje sukuria pirmąjį pasaulyje elektroninį kompiuterį "Z1". Šis kompiuteris turėjo adresuojamą 64 žodžių, 22 bitų operacinę atmintį, dirbo vieno Hz taktiniu dažniu, pagrindiniais architektūros bruožais buvo panašus į šiuolaikines skaičiavimo mašinas. Šis kompiuteris palaikė netgi slankaus kablelio aritmetiką. Programos buvo įvedamos iš perfojuostos, duomenys įvedami per skaitmeninę klaviatūrą. Skaišiavimo rezultatai išvedami per lempinį atvaizdavimo įrenginį.
1937		Alan M. Turing, dirbantis Anglijos Cambridge Universitete, paskelbia straipsnį matematinę skaičiavimų teoriją. Jo teorija išsprendžia seną uždavinių baigtinumo problemą, bet sprendimas labai savotiškas - teorinė rekursyvinė skaičiavimo mašina, vėliau įgijusi "Tiuringo mašinos" pavadinimą.
1937		Amerikietis George Stibitz, dirbantis "Bell Labs", New York mieste, sukuria dvejetainį relinį sudėties prietaisą. Tai vienas iš pirmųjų dvejetainių komiputerių, tiesa, toks primityvus, kad tinka tik dvejetainių skaičiavimų demonstracijoms.
1938		Claude E. Shannon paskelbia straipsnį apie dvejetainius kompiuterius, bei jų sukūrimo galimybes, naudojant elektrines reles. Straipsnyje buvo aprašyti visi kompiuteriams reikalingi loginiai elementai bei relinės jų schemos.
1938		Vokiečiai, įtarę, kad "Enigma" kodai gali būti nulaužti, "Enigmą" patobulina taip, kad ji galėtų dirbti su 5 rotoriais, negana to, rotoriai padaromi keičiamais. Lenkai susiduria su paprasta problema: galimų kodų skaičius padidėja tiek smarkiai, kad naujų kodų nulaužti beveik neįmanoma. Atsižvelgę į didėjančią karo grėsmę bei ribotas savo galimybes, jie nutaria perduoti kelias "Enigma" mašinų kopijas, pilną doukmentaciją bei dalį savo matematikų anglams ir prancūzams. Pastarosios šalys nutaria kurti specializuotas skaičiavimo mašinas, skirtas "Enigma" kodų dešifravimui.
1939		Amerikiečiai David Hewlett ir William Packard įkuria "Hewlett-Packard" kompaniją. Pradžioje ši kompanija įsikuria viename iš Kalifornijos garažų ir gamina elektroninius matavimo prietaisus.
1939		Konrad Zuse ir Helmut Schreyer pradeda kurti naują skaičiavimo mašiną - "V2", vėliau pervadintą į "Z2". Tai modifikuotas "Z1" kompiuterio variantas, turintis visiškai naują lempinį procesorių. Vėliau kompiuteriui sukuriama ir lempinė atmintis (tiesa, ne su elektroninėmis, o su neoninėmis lempomis). Projektas metams nutrūksta, kai Konrad Zuse paimamas į kariuomenę. Iš kariuomenės jis paleidžiamas savo gero draugo Wernher von Braun dėka. Pastarasis Vokietijoje kūrė raketas, o po II pasaulinio karo tapo vienu iš svarbiausių žmonių Amerikos kosminėje programoje.
1939		John Atanasoff iš Iowa valstijos Universiteto sukūrė 16 bitų sumatorių, pirmą skaičiavimo mašiną, turėjusią elektroninį (lempinį) procesorių.