| 1804 |
|
1804 Joseph-Marie Jacquard iš Prancūzijos sukuria programuojamas audimo stakles. Staklės veikia kaip specializuotas, perfokortomis programuojamas kompiuteris. |
| 1808 |
|
1808 Pellegrino Turri sukuria pirmąją spausdinimo mašinėlę, kartu tapdamas automatizuoto teksto apdirbimo pradininku. |
| 1820 |
|
1820 Charles Xavier Thomas de Colmar iš Prancūzijos sukuria pirmąjį serijiniu būdu gaminamą mechaninį kalkuliatorių, pavadintą "Aritmometru". Vėliau šis žodis tapo bendriniu, reiškiančiu bet kokį mechaninį skaičiavimo įrenginį. Kalkuliatorius gali sudėti, atimti bei dauginti skaičius, o taip pat labai palengvina dalybą. Tokios konstrukcijos kalkuliatoriai buvo gaminami beveik 100 metų. |
| 1822 - 1830 |
|
 1822 - 1830 Charles Babbage sukuria pirmąjį mechaninį kompiuterį, kuris buvo baigtas statyti 1853. Tai buvo pirmasis pasaulio kompiuteris, skirtingai nuo mašinų, kurtų iki tol, jis buvo programuojamas, turėjo kelias atminties ląsteles, kitaip tariant, svarbiausius šiuolaikinių kompiuterių bruožus.
|
| 1831 |
|
1831 Joseph Henry of Princeton įkuria pirmąją telegrafo liniją. |
| 1832 |
|
1832 George Scheutz iš Švedijos sukuria nedidelį mechaninį kompiuterį. Jis paremtas Charles Babage skaičiavimo mašinos idėjomis, bet yra gerokai paprastesnis, pagamintas iš medžio. |
| 1834-1840 |
|
1834 - 1840 Charles Babage kuria savo analitinę mašiną ("Analytical Engine"). Tai pilnavertis mechaninis kompiuteris. Jo pagrindinė atmintis - tai perfokortos, procesorius turi du akumuliatorius bei keletą pagalbinių registrų, papildoma operacinė atmintis gali saugoti maždaug 100 skaičių. Kompiuteris gali turėti keletą perfokortų skaitymo įrenginių, skirtų programoms ir duomenims įvesti. Procesorius palaiko sąlyginių ir nesąlyginių perėjimų instrukcijas ir netgi mikroprogramavimą: komandų bitų reikšmės apsprendžiamos dvejetainiais jungikliais. Toks kompiuteris turėtų vykdyti sudėties veiksmus per 2-3 sekundes, o dalybą - per 3-4 minutes. |
| 1838 |
|
1838 Samuel Morse sukuria būdą užrašyti skaičiams ir raidėms minimaliomis dvejetainių signalų sekomis. Vėliau šis būdas imtas vadinti Morzės kodu arba Morzės abėcėle ir yra žinomas kaip pirmasis duomenų pakavimo metodas: jame naudojamos ne tik trumpiausios signalų sekos, bet ir dažniau pasitaikančios raidės koduojamos trumpesnėmis sekomis už retas raides. |
| 1842 |
|
1842 Charles Babage oficialiai paskelbia apie analitinės mašinos projekto nutraukimą. Projekto savikaina buvo pernelyg didelė, o papildomų finansavimo šaltinių išradėjui surasti nepavyko. |
| 1843 |
|
 1843 Lordo Byrono duktė, grafienė Augusta Ada Lovelace paskelbia straipsnį, kuriame pranašauja, kad ateityje skaičiavimo mašinos bus tinkamos kasdieniniams darbams, kad jomis bus galima kurti muziką, piešti, naudoti moksle ir t.t.. Tuo metu šios pranašystės atrodo fantastinėmis. Vėliau A. A. Lovelace tampa pirmąja pasaulio programuotoja, kūrusia programas tik teoriškai egzistuojančiai Charles Babbage analitinei mašinai.
Ši moteris tapo pačia tikriausia kompiuterijos legenda. |
| 1843 |
|
1843 George Scheutz kartu su savo sūnumi Edvard Scheutz sukuria naują atimties mašiną, turinčią spausdintuvą. Švedijos vyriausybė nutaria finansuoti Scheutzų darbus. |
| 1848 |
|
1848 Anglų matematikas George Boole sukuria dvejetainę algebrą, vėliau pavadintą jo vardu. Tai speciali aritmetika, leidžianti dvejetainiais loginiais veiksmais aprašyti bet kokias matematines operacijas. George Boole darbai padėjo pagrindus visiems vėlesniais laikais sukurtiems skaitmeniniams kompiuteriams. |
| 1851 - 1878 |
|
1851 - 1878 Charles Babbage kuria ir tobulina įvairius savo kompiuterius. Dėl lėšų stygiaus jam nepavyksta jų pagaminti, tad jis apsiriboja brėžiniais. Per likusius metus jis gerokai patobulino ir analitinę mašiną, ir atimties mašiną, išplėtė jų galimybes, kartu supaprastindamas konstrukciją. |
| 1853 |
|
1853 Tėvas ir sūnus Scheutzai sukuria tobulesnę atimties mašiną, pavadina ją "Tabulating Machine". Ji jau gali atlikti gana sudėtingus veiksmus ir operuoti 4-ojo laipsnio lygtimis. Skaičiavimų rezultatai išvedami per spausdintuvą. Pagaminamos dvi tokios mašinos, 1858 vieną iš jų nusiperka New Yorko observatorija, o kitą - Anglijos vyriausybė. |
| 1857 |
|
Charles Wheatstone iš Anglijos sukuria perfojuostas. Panašios perfojuostos buvo plačiai naudojamos pirmuosiuose kompiuteriuose. Skirtingai nuo perfokortų, jos leido įvesti ir išvesti duomenis daug didesniais greičiais. Kai kur perfojuostos (daugiausia - metalinės) yra naudojamos iki šiol, pvz., karinėse sistemose, kur reikalingas kraštutinai didelis patikimumas. |
| 1866 |
|
1866 Tarp Airijos ir New Foundlendo nutiesiamas pirmasis transatlantinis ryšio kabelis, apjungiantis Europos ir Amerikos telegrafo sistemas. |
| 1870 |
|
 1870 Danų pastorius Malling Hansen sukuria pirmąją serijiniu būdu gaminamą rašomąją mašinėlę, pavadintą "rašančiuoju rutuliu". Kadangi šios mašinėlės klaviatūra buvo itin nepatogi, ji neišpopuliarėjo. |
| 1873 |
|
 1873 Amerikietis žurnalistas ir poetas Christopher L. Sholes sukuria pirmąją įprastą klaviatūrą turinčią rašomąją mašinėlę. Tam kad tarpusavyje nestrigtų klavišai, jis pakeičia jų išdėstymą taip, kad dažnai naudojamos raidės būtų tarp retai naudojamų raidžių. Taip sukuriamas "QWERTY" klavišų išdėstymas, iki šiol laikomas standartiniu. Tarp kitko, pradžioje toks klavišų išdėstymas buvo reklamuojamas, kaip palengvinantis ir pagreitinantis spausdinimą. Tais pačiais metais apsukrus verslininkas E. Remington pradeda naująsias spausdinimo mašinėles gaminti ir įkuria vieną iš labiausiai kompiuterijos istorijoje pagarsėjusių firmų - "Remington & Sons.", dabar žinomą, kaip "Unisys" |
| 1876 |
|
  1876 Amerikietis Alexander Graham Bell sukuria telefono aparatą. Jau po kelerių metų telefono ryšys imamas diegti visose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Jo įkurta firma "Bell System" ir jos padalinys "American Telephone and Telegraph" greitai tampa Amerikos telefonų tinklų monopoliste. Per ateinantį šimtmetį "AT&T" sudalyvavo daugybėje informatikos projektų, buvo viena iš pirmųjų kompiuterių kūrėjų, viena iš stambiausių programavimo firmų ir t.t.. Labiausiai pasireiškė "Bell Labs" padalinys. Išskaidžius šią firmą XXa. pabaigoje, susidarė kelios naujos firmos (pvz., "Lucent Technologies"), kurios ir dabar yra vienos iš stambiausių skaičiavimo technikos gamintojų. |
| 1878 |
|
1878 Amerikoje, New Yorke, gyvenantis ispanas Ramon Verea sukuria patobulintą aritmometrą, turintį vidinę daugybos lentelę. Tokio tipo kalkuliatorius kainuoja pigiau, o dirba kardinaliai greičiau už įprastus. Ramon Verea nori pradėti gaminti šį aritmometrą, net sutiktų atiduoti jo brėžinius už dyką, bet dėl Amerikoje klestinčio rasizmo jam nepavyksta. Amerikos pramonininkams ispanas tolygus negrui. |
| 1879 |
|
1879 Miršta Charles Babage. Į gyvenimo pabaigą jis jau buvo susilaukęs rėmėjų, kurie norėjo, kad jo kompiuteriai būtų pagaminti. Po jo mirties tai tampa neįmanomu dalyku. Charles Babage buvo genijus, šimtmečiu aplenkęs laiką, ir jam mirus, kompiuteriai ilgam užmirštami. |
| 1883 |
|
1883 Amerikietis Thomas Edison atranda pirmus elektronų judėjimo vakuume reiškinius. Vėliau šie tyrimai buvo panaudoti, kuriant pirmąsias radijo lempas. |
| 1886 |
|
1886 Amerikietis, Čikagoje gyvenantis Dorr E. Felt, sukuria "Comptometer" kalkuliatorių. Tai pirmas aritmometras, kuriame skaičiai įvedami klavišų paspaudimais. |
| 1886 |
|
William Seward Burroughs iš St. Louis miesto įkuria "American Arithmometer Co." ir pradeda aritmometrus gaminti serijiniu būdu. |
| 1889 |
|
1889 Dorr E. Felt sukuria stalinį kalkuliatorių, kuris skaičiavimų duomenis atspausdina ant popierinės juostos. Panašūs kalkuliatoriai vėliau labai išpopuliarėjo. |
| 1889 |
|
 1889 Herman Holerith sukuria gyventojų surašymo tabuliatorių, perfokortinę skaičiavimo mašiną. Sukūrus šią mašiną, buvo įkurta "Tabulating Machine Co" kompanija, vėliau davusi pradžią didžiausiai visų laikų kompiuterių firmai "IBM". Tabuliatoriaus dėka 1890 Amerikos gyventojų surašymas pagreitėjo kelis kartus (surašymo rezultatai buvo gauti praėjus vos 6 savaitėms!), gyventojų surašymo išlaidos keleriopai sumažėjo. Gyventojų surašymui naudotos perfokortos buvo vadinamos failais (file) - nuo to laiko šis terminas imtas naudoti kompiuterijoje. |
| 1890 |
|
 1890 Švedų kilmės išradėjas V. Odner Rusijoje pradeda gaminti aritmometrus. Dėl gana vykusios konstrukcijos jo aritmometrus vėliau ėmė gaminti ir Vokietijos, J.A.V. bei kitų šalių firmos. Jo sukurti aritmometrai bei patobulintos jų modifikacijos, ypač 1920 metų modelio, SSRS buvo gaminami iki 1960 metų. |
| 1892 |
|
1892 Amerikietis William S. Burroughs iš St. Louis miesto sukuria patobulintą aritmometrą, panašų į tą, kurį sukūrė Dorr E. Felt, tačiau paprastesnį ir patikimesnį. Šis kalkuliatorius pradedamas gaminti masiškai, o jo konstrukcija menkai tesikeičia kelis dešimtmečius. |
| 1897 |
|
Vokietijos inžinierius Karl Braun sukuria pirmąją radijo lempą. |
| 1899 |
|
1899 Amerikos patentų biuro vadovas Charles H. Duell pareiškia: "Viskas, ką buvo įmanoma sukurti, jau sukurta!" ("Everything that can be invented has already been invented"). Dėl šio pareiškimo jis žinomas iki šiol. |