... iki 1799

Metai		Įvykis kompiuterių istorijoje
-3000 - -500		Senovės Babilone sukuriamas pirmasis skaičiavimo įrenginys - abakas. Tai speciali lenta, kurioje dėliojami skaičius reiškiantys akmenukai. Vėliau abakas patobilinamas Egipte. Labiausiai ištobulintas abakas buvo viduramžių Kinijoje, XII amžiaus pabaigoje. Panašus abako variantas - skaitliukai - kai kur naudojamas iki šiol.
-300		Senovės graikų filosofas Aristotelis sukuria matematinę logiką, įvesdamas į logiką ir kintamojo sąvoką. Aristotelio logika buvo taip gerai atidirbta, kad per kitus 2000 metų beveik nepasikeitė.
-100		Senovės Graikijoje kuriamos pirmosios analoginės skaičiavimo mašinos, skirtos astronominiams skaičiavimams. Nors to meto moksliniai veikalai neužsimena apie tokias mašinas, apsiribodami matematinėmis teorijomis, XXa. pradžios archeologiniai atradimai rodo, kad senovės graikų jūrininkai turėjo navigacinių skaičiavimo prietaisų, prilygstančių Renesanso Europos įrenginiams.
800		Arabų matematikas el Horesmi sukuria algoritmo sąvoką bei dešimtainę matematiką. Jo teorijos sudarė galimybes atsirasti pirmosioms automatizuotų skaičiavimų teorijoms. Tuo tarpu arabiški skaičiai tapo pirmąja Europoje panaudota pozicine skaičiavimo sistema. Nepozicinės skaičiavimo sistemos, tokios kaip romėniška, praktiškai yra nepritaikytos jokiems automatiniams įrenginiams. Dėl išsikrtinių darbų el Horesmi galima laikyti kibernetikos pradininku.
876		Indijos matematikai sugalvoja skaičių 0, reiškiantį dydį, kuris mažesnis už bet kokį teigiamą dydį.
1502		Peter Henlein ir Vokietijos Nurembergo miesto sukuria pirmą mechaninį laikrodį. Tai primityvus, mechaninis 12 skilčių sumatorius, skirtas laiko skaičiavimui.
1617		John Napier sukuria pirmąsias logaritmines lenteles, bei priemones palengvintam skaičiavimui. Nuo to laiko mokslininkai ima kurti skaičiavimą palengvinančius prietaisus.
1621		William Oughtred sukuria pirmąjį analoginį kompiuterį - logaritminę liniuotę. Įvairūs logaritminių liniuočių variantai naudojami iki šiol.
1623		Wilhelm Schickard iš Vokietijos Wuerttemberg miesto sukuria skaičiavimo laikrodį - 6-ių skilčių sudėties ir atimties mašiną. Skaičiavimus tokioje mašinoje vykdė krumpliaračių sistema. Vėliau mašina buvo ilgiems laikams užmiršta, kol 1935-aisiais jos brėžinius atrado Franz Hammer. Brėžiniai buvo pamesti antrojo pasaulinio karo metu, kol Franz Hammer juos vėl atrado 1956.
1642		Blaise Pascal, norėdamas palengvinti sąskaitininku dirbusio tėvo darbą, sukuria aritmetinę mašiną, galinčią sudėti ir atimti 5 skilčių skaičius. Per dešimtį metų buvo pagaminta apie 50 tokų mašinų, kelios iš jų pasiekė mūsų laikus.
1668		Samuel Murland iš Anglijos sukuria nedešimtainę sudėties mašiną, skirtą angliškiems pinigams skaičiuoti.
1674		Vokietijos matematikas Gottfried Wilhelm Leibnitz sukuria patobulintą aritmetinę mašiną, galinčią ne tik sudėti ir atimti, bet ir dauginti bei dalinti skaičius. Ši mašina galėjo netgi rasti kvadratines šaknis. Vėliau Leibnitz gana ilgai tyrė skaičiavimo mašinų galimybes. Jis pirmasis iškėlė idėją, kad vienintelė automatizuotiems skaičiavimams efektyviai tinkama skaičiavimo sistema yra dvejetainė.
1774		Sukuriamas pirmasis telegrafas. Nuo to laiko inžinieriai ima tyrinėti informacijos perdavimo ir automatinio apdirbimo galimybes.
1775		Anglų didikas Charles Earl Stanhope sukuria mechaninį kalkuliatorių, panašų į tą, kurį šimtmečiu anksčiau sukūrė Gottfried Leibnitz.
1770		J. Jakobsonas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Nesvyžiaus miesto, sukuria keturių veiksmų aritmetinį kalkuliatorių. Tai pirmasis lietuviškas skaičiavimo įrenginys.
1786		J. H. Mueller sukuria atimties mašiną, specialios paskirties programuojamą kalkuliatorių, skirtą spręsti matematinėms lygtims. Kadangi J. H. Mueller nesugeba rasti lėšų, projektas apsiriboja brėžiniais.