Daugelį stebina, kad aš nesu baiges ne tik jokio Universiteto (paprastai žmonės klausia, ne ar aš baigiau, o kokį baigiau =] ), bet net ir vidurinės mokyklos. Prisipažįstu, mokymasis visokiose mokslo įstaigose mane užveikdavo iki negalėjimo, tiesiog kažkokia neurozė gal, ar smth.. Nepaisant to, tapau visai neblogu specialistu ir nebaigti mokslai man kažkaip netrukdo. Dirbu rimtoje kompanijoje, kartu su puikiais žmonėmis, su specialistais, iš kurių galiu ir mokytis. Iš tikro tuo labai džiaugiuosi.

 Šioks toks nukrypimas: maždaug tuo metu, A+A pusbrolio Edgaro Savickio (Ilgo) dėka, gavau iš jo sesers Kristinos (ačiū, Kristut, :-* ) dovanų senuką "Compaq Portable" (tai buvo pirmas ne "IBM" gamintas PC architektūros kompiuteris pasaulyje), turėjusį du 360kb 5-colių diskasukius bei 256kb operacinės atminties. Žaidimų, dirbančių tokiame kompiuteryje, man pavyko rasti vos kelis, taigi, beliko krapštytis DOSe, o vėliau, radus kelis senus, primityvius kompiliatorius - mokytis programuoti. Tai buvo pirmas mano nuosavas kompas, su juo dirbdamas išmokau tikrai nepaprastai daug. Ko gero, labiausiai mane privertė mokytis tai, kad šis kompas buvo toks senas, jog buvo sunkiai įmanoma rasti jam tinkamų programų. Tad tekdavo suktis, kaip tik įmanoma. Vienu metu įsigudrinau netgi pasirašyti nuosavą primityvų shellą DOSui, kuris RAMo valgė keliais kilobaitais mažiau, nei command.com , todel su juo galėdavau paleisti truputį daugiau atminties valgančias programas.

 Šios keturios kalbos iš tiesų yra labai skirtingos, tačiau, pajutęs kiekvienos kalbos skirtumus, pamatai ir jos trūkumus, ir privalumus. Todėl vėl nukrypsiu ir pablevyzgosiu, ką manau apie skirtingas kalbas:
 Paskalis, tegul ir turi kažkiek neatidirbimų bei apribojimų, susijusių su tuo, kad jis buvo kuriamas kaip mokomoji kalba, tikrai vertas mokymosi. Tai puiki, labai struktūruota ir maloni kalba. Puikiai suprantu J.Blonskio susižavėjimą paskaliu. Kažkada, pabendravus, paaiškėjo, kad jį, taip pat, kaip ir mane, žavi paskalio grožis. Tiesa, N.Wirth paskalis visishkai neturi priemonių didesniems projektams kurti, neturi ir daugelio kitų svarbių dalykų, tačiau tai puikiai ištaisyta "Turbo Pascal" bei vėliau sukurtoje "Modula-2" kalboje, kurią rekomenduočiau visiems Pascal mėgėjams. Pastaroji kalba - tai kažkas panašaus į paskalį, sukurtą idealiame pasaulyje. Deja, modula kažkiek pavėlavo išvysti pasaulį, tur būt todėl ir neišpopuliarėjo...
 BAT failų rašymas - tai jau savotiškas užsiėmimas. Reikalas tame, kad DOS command.com pateikia itin ribotą komandų rinkinį, lygiai taip pat, kaip ir labai primityvią sintaksę (tėra vos keli struktūriniai operatoriai). Todėl, norint parašyti bent kiek protingesnį BAT failą, tenka _mąstyti_. Daug mąstyti. Norint padaryti bent kažką gudresnio, dažnai tenka surasti kokį nors originalų algoritmą ar nestandartinį kokios nors komandos panaudojimo būdą. Atvirai šnekant, jei daugiau paprogramuoji, prisigalvoji TOOOKIŲ iškrypimų, kad normaliai net nepaaiškinsi. Užtat paskui supranti, kad nėra padėties be išeities, pripranti kurti originalius algoritmus. Žodžiu, tikrai hakeriškas žaidimas :-)))
 "C" kalba iš tikrųjų buvo sukurta, kaip pakaitalas asembleriui (turiu omenyj būtent Kernighan & Ritchie "C"). Todėl daugelis dalykų ten gana savotiški. Prisipažįstu, kad ANSI "C" man kažkaip nepatiko dėl savo ribotumo (vis vien žemo lygio kalba, kurioje įvesti dirbtiniai apribojimai, trukdantys programuoti), nors, reikia pripažinti, kad nemažai ANSI "C" naujovių vertos dėmesio, ypač, rašant sudėtingesnes programas. Šaip ar taip, mano giliu įsitikinimu, "C" suprasti gali tik tada, kai išmoksti pakankamai gerai programuoti asembleriu. Faktiškai, beveik visi (net ir struktūriniai) "C" kalbos operatoriai turi beveik tiesioginius atitikmenis asembleryje. Įdomu, kad daugelis žmonių, programuojančių ANSI "C" ir "C++", labai nustemba, kai jiems pasakai, kad rodyklė (pointeris) - tai tiesiog skaičiukas :-)))
 Asembleris - tai iš viso savotiškas dalykas. Nors jo mokytis iš pradžių buvo sunkoka, jis yra gana paprasta kalba. Sakyčiau, daug paprastesnė, nei paskalis, o apie "C" net nekalbu. Esminiai skirtumai - ideologijoje ir metoduose. Programuodamas ASM, darai realius dalykus. Rašai programą taip, kad tai, ką ji daro, būtų būtent tai, ką ji daro iš tikrųjų. Du svarbiausi dalykai, kuriuos man davė asembleris - tai gilus supratimas, KAIP ir KODĖL kompiuteryje vyksta įvairūs dalykai, bei šioks toks įprotis gerai struktūruoti ir komentuoti programas. Šiaip, asembleris yra tokia nestruktūruota kalba, kad juo paprogramavęs, imi tikrai vertinti paskalį.