Taktai

   Pirmas ir didžiausias skirtumas, kurį aš pastebėjau lyginant metalą ir kitas priimtas muzikos formas yra harmonijos ir melodijos mišinys. Muzikantai, nusimanantys metale, žino, kad jis dažniausiai sudarytas iš to, kas yra vadinama rifais. Šitame dokumente aš naudosiu žodį taktas, turint omenyje rifą. Taktai metale yra trijų bazinių tipų:

• Melodinis
• Harmoninis
• Ritminis

   Apibrėšim tai, kad daina yra kombinacija šitų taktų su tam tikru kiekiu tu taktu pasikartojimų ir variacijų.
   Melodinis taktas susideda iš pavienių natų eilių, tai yra, eilių, kurios neturi polifoninės harmonijos. Kartais melodija yra dubliuojama abejomis gitaromis, bet grojama atskirai su tam tikru intervalu (dažnai P4 arba P5). Aš vis dar manau, kad tai yra melodingas taktas, tuo tarpu jeigu intervalinis atstumas tarp balsų keistųsi grojimo eigoje, aš skaityčiau, kad tai yra harmoninis taktas, todėl kad tai yra dažnas bandymas priartėti prie tam tikros harmonijos (pvz. black metal).
   Harmoniniai taktai yra tokie taktai, kurie susideda iš polifoninių struktūrų (t.y. daugiau nei viena nata, grojama vienu metu). Harmonija gali buti paprasta kaip dviejų natų intervalas, arba toks tirštas kaip vyriausias septintas akordas su aukštesniais praplėtimais. Dažniausiai tai yra mažiau sudėtinga, kadangi prailginta harmonija dažnai dingsta dėl iškraipimo, ir yra mažiau stabili, ir lengvesnė negu smulkesnės struktūros, pvz P5 akordas. Akordas P5 greičiausiai yra paprasčiausias harmoninis taktas visoje dabartinėje roko muzikoje. Tai yra triada su trečiu praleistu garsu, tokiu būdu atimant jį iš bet kurios minorinės arba mažorinės tonacijos. Tačiau, šitie akordai gali buti atlikti taip, kad atrodytų funkcionaliai, grojant juos nuo gamos pradžios. Geras pavyzdys yra tai, kad bliuzas grojamas tik su P5 akordu bus vis dar identifikuojamas kaip bliuzas, nors visos akordų tonacijos yra nuimtos.
   Ritminis taktas yra sudarytas iš vieno garso, nebutinai tono, su sureikšminimu uždėtu virš ritmo, su kuriuo tai yra grojama, negu su pačiu garso aukštumu. Toks elemento tipas yra žinomas kaip “E trenkimo” dalys.
   Ir pagaliau, sumaišyti taktai yra tokie, kurie turi savyje keletą aukščiau išvardintų taktų.
Priedas prie viso to, metalo muzika retkarčiais smunka į paprastos harmonijos dalis. Šitos dalys naudojamos sudaryti kontrastą sunkesniai, garsiausiai, labiausiai nedarniai dainos daliai. Dažniausiai tai buna kaip intro arba outro, arba šiek tiek rečiau kaip vidurinė dainos dalis.
   Viskas ką jūs girdite metalo muzikoje, panašu kad gali buti išskaldyta ir suklasifikuota į ankščiau išvardintas kategorijas.