Pop-Metal
   Šitas stilius, atvirai sakant, yra nesusipratimas ir papuolė į mano darbą tik dėl savo pavadinimo. Pop-metal terminas buvo atsiradęs kažkur 1983-1984 metais ir gyvavo labai neilgai. Kas buvo sugalvojęs tokį pavadinimą istorija nutyli. Tokį leiblą gaudavo grupės, kurios grodavo paprastą popsą su gitarom. Thrasho banga nušlavė šią, atsiprašant, metalo šaką, palikus jai tik žodelį Pop. Kiek dabar prisimenu vienos iš tokiu grupių, garsiai priskiriančių save prie Pop-Metal, pavadinimas buvo Dominoe. Dėl savo specifikos šitas muzikinis žanras mums yra neįdomus ir dėl to jį galima drąsiai užmiršti ir eiti toliau.

Soft-Metal
   Šiek tiek "artimesnis" metalinei muzikai stilius (nei prieš tai aprašytas). Stovi labai šalia hard-rocko, bet yra lengvesnis,  tuo pačiu dar komerciališkesnis ir visai neneša jokių pagrindinių metalo idėjų. Garsiausias šito stiliaus atstovas buvo, yra ir bus Bon Jovi. Nors dabar jau šitas terminas paseno ir tokią muziką grojančios grupės yra apibūdinamos paprastai - rokelis, arba dar tiksliau - popsas. Tai buvo viena iš dabartinio metalo evoliucijos stadijų, kuri parodė komercinę metalo pusę.

Hard-Rock
   Vienas iš seniausių metalo stilių. Jo šaknys guli Led Zeppelin ir Deep Purple muzikoje. Hard-rocką galima drąsiai vadinti  viso metalo judėjimo fundamentu. 60-ieji metai yra hard-rocko atsiradimo metai. Tada pradėjo burtis grupės, grojančios kažką anksčiau negirdėtą. 70-jų pabaigoje - 80-jų pradžioje Anglijoje įvyko masinis grupių, grojančiu hard-rocką ir heavy-metal, atsiradimas. Šitas reiškinis gavo pavadinimą - "New Wave of British Heavy Metal" arba NWOBHM. Į šitą bangą papuolė tokios dabar žinomos grupės kaip Iron Maiden, Def Leppard, Saxon, Manowar, Venom (taip taip, pats žinau, kad Venom nėra nei hard-rock, nei heavy-metal, bet apie tai vėliau), Diamond Head ir t.t.. Bendras atsiradusių grupių skaičius gali būti skaičiuojamas dešimtimis. Nors dabar jų muzika skamba lengvai, tais laikais netreniruotoms ausims tai buvo tikra kančia. Sunkūs rifai, neįprastas tais laikais vokalas, tekstai ne apie meilę (buvo ir apie meilę), odinės striukės su spygliais (šios mados autorius yra žinomas buvęs Judas Priest vokalistas Rob Halford,  jie pirmi pradėjo koncertuoti su odiniais drabužiais, papuoštais visokiais metaliniais daikčiukais). Visi šie atributai buvo sukėlę tam tikrą visuomenės ir bažnyčios nesupratimą, kas labai patiko jaunai kartai. Šitos muzikos gerbėjų skaičius labai augo. Po Anglijos į teisingos muzikos kelią pradėjo eiti ir kitos šalys: Vokietija, JAV. Beje, labai dažnai galima atskirti iš kurios šalies yra grupė pagal grojamą muziką. Dėl to dalinai yra kaltos įrašų kompanijos ir jose nusistovėjusios muzikos įrašymo tradicijos. Vokišką hard-rocką galima atpažinti iš aukšto balso, amerikonišką iš šiek tiek pribliuzotos a-lia Van Halen gitaros. Hard-rockas yra muzika, kurią galima labai lengvai suprasti ir dėl to ji turi labai didelę komercinę sėkmę. Dažnai topuose galima pamatyti grupes grojančias hard-rocką: Guns'n'Roses, Motley Crue, Whitesnake, Ugly Kids Joe, Aerosmith ir t.t. Yra bendra nuomonė, kad hard-rockas nepasižymi rimtumu ir gylumu. Dabar šitas stilius yra tik priemonė "užkalti babkių".

Progressive Hard-Rock
   Metale progressive simbolizuoja kažkokį nutolimą nuo standartų, susiformavusių per ilgą (trumpą) metalo evoliuciją. Pagrindinė progressivo idėja yra nestandartinis priėjimas prie muzikos, nesinaudojimas standartiniais muzikiniais kvadratais. Progressivas reikalauja didesnes grojimo technikos, todėl, kad iš savo prigimties tai yra sudėtingesnė ir rimtesnė muzika. Jeigu hard-rocko dainų struktūra pasižymi savo vienodumu (posmas, priedainis, posmas, priedainis, solo, posmas, priedainis), tai visuose stiliuose su žodžiu progressive tai yra traktuojama žymiai laisviau. Ryškiausias ir žinomiausias progressive hard-rocko atstovas yra Queensryche. Po didelių ginčų aš nutariau paminėti ir Extreme, kurių grojama muzika irgi patenka į progressive hard-rock stiliaus rėmus.