Koncepcija, dizainas ir turinys
©1996 Silicon Lights

Šis puslapis geriausiai matomas su Netscape Navigator 3.0

...o blogiausiai - su MS Internet Explorer 3.0

TROLEIBUSO
KELEIVIO
VADOVAS

Nors Silicon Lights Naujienų puslapiuose jau nagrinėta nemažai temų, dar daugiau jų visgi lieka nepaliestos. Ypač iki šiol kentėjo kiekvienam iš mūsų artimos kasdienio gyvenimo realijos. Siekdami reikalų pagerėjimo, pristatome Jums nemarų kūrinį, pasakojantį apie padarą, su kuriuo dauguma mūsų vienaip ar kitaip susiduria kiekvieną dieną. Tai - troleibusas.

TROLEIBUSO SĄVOKA

Tiems, kas iki šiol nesuprato, apie ką bus kalbama - aiškinu: troleibusas - tai įtaisas, turintis keturis plačius ratus, dvi arba tris - o iškreiptais atvejais ir daugiau - savaime besivarstančių durų ir du į dangų nukreiptus čiulptukus, liaudyje vadinamus ūsais arba šakėmis.

Paprastai troleibusai važinėja nustatytais ir jiems įprastais maršrutais. Tuo jie panašūs į tramvajus ir traukinius. Kaip byloja kažkurio veikėjo nemari mintis - "Kai tramvajaus vairuotojas pradeda ieškoti naujų kelių, tramvajus nueina nuo bėgių". Tas pats tinka ir troleibusams, todėl troleibusų vairuotojai retai ieško naujų kelių ir apskritai yra gerokai apspangę nuo savo kiek monotoniško darbo. Kartas nuo karto kuriam jų pasimaišo protas, ir pradeda krėsti neįtikėtinus dalykus - tačiau dauguma troleibusų vairuotojų yra gana ramūs ir apatiški valstybės piliečiai, laiku mokantys mokesčius, mylintys šunis ir kailines kepures. Gerai tai ar blogai - jau kitas klausimas.

TROLEIBUSO PASKIRTIS

Kokia gi vadinamojo troleibuso paskirtis? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jis skirtas pervežti gyvajai masei iš taško A į tašką B. Įsigilinus paaiškėja, kad tas pats troleibusas naudojamas ir gyvosios masės pervežimui iš taško B į tašką A. To negana - atlikus papildomą tyrimą atskleidžiamas nerimą keliantis faktas, kad iš esmės troleibusai gabena gyvąją masę ratu.

Tokioje šviesoje klausimas apie troleibuso paskirtį įgyja naują reikšmę. Kuo gi toks ypatingas tas troleibusas, kad visi, laikantys save pakankamai pajėgiais, stengiasi bet kuria kaina į jį patekti, o nepajėgūs žvelgia nuo šaligatvio liūdnomis Brisiaus akimis?

Klausimas nėra toks jau keblus. Užtenka bent kartą įlipti į šią transporto priemonę (?), išgirsti suvaikėjusios bobelės kudakavimą ar durimis sutraiškyto vaiko dejones, pauostyti savaitėmis neplautų kojų tvaiką ar sudalyvauti mūšyje dėl teisės išlipti - ir taps aišku: lietuvis lipa į troleibusą ne važiuoti į konkrečią vietą - jis lipa ten norėdamas stipriai pajausti gyvenimą , pabendrauti su visomis visuomenės kastomis, išmėginti jėgas arba šiaip pramankštinti aptingusius raumenis, išsakyti savo nuomonę apie valdžią, policiją ir/ar banditus (tai ypač vertinga troleibusų funkcija - turint galvoje, kad Vilniuje nėra Haidparko su Kalbėtojų kampeliu), pagaliau pamiegoti.

Priskaldę malkų tiek, kad skaitytojas turbūt jau knapsi, pereisime prie praktinių patarimų troleibusų keleiviams

PATARIMAI TROLEIBUSO KELEIVIUI

Pagrindinis: Jei negali nevažiuoti troleibusu, tai ir nevažiuok.

Jei jau visgi tenka pasinaudoti šiuo keistu daiktu, laikykis sekančių taisyklių:

1. Stenkis įlipti į troleibusą dar transporto mazge. Tada turėsi nors miglotą galimybę išsikovoti sėdimąją vietą, kitaip vadinamą kėde. Tvirtas kėdės perimetras iš karto suteikia tau pranašumą troleibusiniuose karuose dėl išlikimo.

2. Jei atsisėdęs nori ramiai sėdėti ar net snausti, sėsk į galą. Ten pavojų žymiai mažiau - nebent gali apvemti koks sublogavęs vamzdyje gyvenantis keleivis ar duoti per fasadą savimi pasitikintis penkiolikmetis (vyresni banditai paprastai važinėjasi nuosavomis mašinomis, saugodami savo kaulus nuo troleibusinių košmaro).

3. Jei aplinkybės susiklostė nepalankiai ir teko atsisėsti priekyje, pasiruošk dvasinei ir fizinei kovai su beveide armija invalidų, pensininkų ir prijaučiančių. Tau prireiks neregėtos dvasinės stiprybės ir susitelkimo atsispirti jų graudenimams, maldavimams, grasinimams ir kitokiems poveikio metodams, kuriuos minėti asmenys paprastai naudoja siekdami priversti sėdintįjį atsistoti (pavykus jų dviveidiškumas išryškėja kaip ant delno - vos atsilaisvinus vietai jie mikliai ją užima patys).

4. Kaip maro venk naujo modelio troleibusų. Jie pasižymi tuo, kad turi atskirą tvirtą stūmoklį kiekvienai durų pusei. Troleibuso keleivių kiekiui viršijus kritinį, tvirtasis stūmoklis desperatiškai stengiasi uždaryti duris, kas paprastai baigiasi stūmoklio lūžimu ir dvigubai kritiniu keleivių kiekiu paskui žuvusįjį važiuojančiame troleibuse, kas savo ruožtu iššaukia dar vieną stūmoklio lūžimą ir... Kaip supratote, tai panašu į grandininę reakciją. Neužilgo pusė miesto eina pėsčiomis (ką protingi piliečiai daro iš pat pradžių).

Tuo tarpu senieji troleibusai yra labiau pritaikyti lietuviškam gyvenimo būdui. Jų durys esant perkrovai tiesiog nepajėgia užsidaryti, ir paslaptingo autostabilizatoriaus poveikio dėka keleivių masė būna priversta pati sumažėti iki žemiau kritinės. Dalis vos netapusių keleiviais asmenų lieka laukti sekančio keturračio įtaiso, tačiau laimingieji sėkmingai pasiekia tikslą (arba, kaip buvo anksčiau pastebėta, važinėjasi ratu).

5. Jei tavo pavardė atsitiktinai Pavarotti arba tiesiog nori išsirėkti - mauk tiesiai į troleibuso pradžią. Ten visada lygiagrečiai rutuliojasi bent trejetas ugningu konfliktų. Gali prisijungti prie bet kurio iš jų ar prie visų kartu - esmės tai nekeičia, užsiėmimo turėsi bent valandai.

6. Niekada nesitikėk sulaukti troleibuso greitai.

7. Niekada nesitikėk sulaukti troleibuso.

TROLEIBUSAI ŽIEMĄ

Atskira troleibusų pasirinkimo ir naudojimo metodika skirta žiemos laikotarpiui. Žiemą, kaip žinote, šalta. Kartais net labai. O pasivažinėti troleibusais vis tiek norisi - toks jau lietuvių nacionalinis bruožas. Ką gi daryti?

Atsakymas paprastas - reikia pasirinkti važiavimui tinkamą troleibusą.

Jei už lango minusinė temperatūra, iš karto atmeskite važiavimo naujo modelio troleibusu variantą. Naujuosiuose troleibusuose įdiegta pažangi technologija, pasireiškianti atskiromis šildymo sistemomis vairuotojui bei keleiviams. Turbūt savaime aišku, jog žiemos metu taupumo sumetimais veikia tik vairuotojo šildymo sistema, o keleiviai paliekami likimo valiai ir ilgesnės kelionės metu sėkmingai virsta varvekliais. Tuo tarpu seno modelio troleibusuose šildymo sistema bendra - ir norėdamas išlikti gyvas vairuotojas priverstas šildyti visą troleibuso tūrį.

Tai toli gražu ne viskas. Pamačius seną troleibusą ir neapgalvotai puolus vidun, galima nusivilti - net ir senuose troleibusuose pasitaiko ypatingai šaltų vietų. Kaip gi pasirinkti geriausią dislokacijos vietą, ypač turint galvoje, kad įlipus vidun laiko ieškojimams ir eksperimentams lieka faktiškai nulis?

Atsakymas vėlgi paprastas - įdėmiai apžiūrėjus troleibusą iš išorės, galima beveik be paklaidos nustatyti šilčiausias jo vieteles. Tereikia pakelti akis į jo langus. Štai matote, tas - baltas ir apledėjęs. Vadinasi, prie jo nėra nei krosnelės, nei stambaus dėdulės, spinduliuojančio išganingą šilumą. O štai tas - beveik skaidrus ir sausas. Tai ir yra mūsų ieškomas taikinys - prie to lango temperatūra aiškiai pliusinė. Tiksliai pasirinkus taikinį iš anksto, paprastai nebūna sudėtinga jį pasiekti aplenkiant kitus keleiviais siekiančius tapti asmenis.

KONTROLIERIAI

Atskirą pastraipą norėčiau skirti elgesiui su kontrolieriais.

Kontrolierius - tai nemalonus tipas (dažnai moteriškos lyties), dėl nevisada aiškių priežasčių norintis atimti tavo pinigus. Policija tau nepadės (nors paprastai ir netrukdys) - kaip ir visais kitais atvejais; ateityje Policijos temai numatome skirti atskirą esė. Taigi susidūręs akis į akį su kontrolieriumi, esi vienui vienas, ir tik pats gali išgelbėti save beigi savo kruvinu prakaitu uždirbtus piniginius vienetus.

Kovos metodika čia gali būti įvairi. Jei kontrolierius panašus į moterį, galima jį paprasčiausiai ignoruoti arba, ką paprastai daro gabesni keleiviai, apsimesti protiškai atsilikusiu kurčnebyliu užsieniečiu. Dažnai tas padeda - maždaug penkioliką minučių skyręs bandymams užmegzti su tavimi kalbinį kontaktą, dažnas kontrolierius nusivylia ir grūdasi savais keliais.

Kitas metodas - gintis puolant. Vos pasirodžius kontrolieriui tučtuojau pareikalauti iš jo Troleibusų parko nario pažymėjimo, darbo knygelės, paso, leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje originalo, namų knygos kopijos, pažymos apie sumokėtus mokesčius per praėjusius penkerius metus, vidurinio mokslo baigimo atestato, pažymos apie teistumą ir persirgtas užkrečiamas ligas, įskaitant pasiutligę, sifilį ir kiaulytę, Žmogaus teisių deklaracijos ir pagaliau, jei kontrolierius vis dar nepraradęs sąmonės, bilieto. Apsvaigusį kontrolierių perduoti per rankas į troleibuso priekį, kur jis (reikia tikėtis) ras savyje pakankamai jėgų išlipti ir prigulti ant žalsvo suoliuko.

Jei visi šie variantai pasirodo akivaizdžiai netinkamais - galima pabandyti įžūliai nusipirkti talonėlį iš paties kontrolieriaus, pageidautina už pusę kainos.

Tikimės, kad šie patarimai padės jums kasdieninėje kovoje ir suteiks jūsų pobūviams troleibuse naują atspalvį.