Daugelis jaunųjų Interneto vartotojų viena ar kita forma yra susidūrę su įvairiais pornografiniais saitais. Jiems nereikia aiškinti, kas yra Hustler. O tiems, kam neteko susidurti, paaiškinsime: Hustler - vienas stambiausių ir geriausiai žinomų amerikoniškų "odos verslo" žurnalų, kaip Playboy ar Penthouse. Vienintelis skirtumas - pornografija jame daug panašesnė į pornografiją.

Kuo gi čia dėtas kinas, paklausite jūs? Nors ne, nereikia skaitytojo nuvertinti. Jūs, be abejo, jau šimtą kartų girdėjote, kad Milos Forman pastatė filmą, laimėjusį Aukso Gaublį ir net nepaminėtą per Oskarų dalybas, filmą, jau uždraustą kai kuriose šalyse ir nepaprastai populiarų kitose, filmą apie žmogų, sukūrusį galingą sekso verso imperiją ir jau daug metų sėdintį invalido vežimėlyje. Filmą "Visuomenė prieš Larry Flynt".

Jūs tai jau žinote. Tačiau galbūt jūs nežinote to, kad nuo gegužės 2-osios šis filmas pradeda kelionę per išmirusius Lietuvos kinoteatrus, startuodamas "Vilniaus" kinoteatre Vilniuje...

Būdamas užkietėjęs kinomanas (ar greičiau juo tapęs per kelis paskutinius metus), ilgai nesispyriojau. Perskaičiau Sauliaus Macaičio recenziją tos pačios gegužės 2-osios Lietuvos Ryto Malūne, paskambinau draugei, apsirūpinau dvilitriniu Cola buteliu, paklojau 6+6 Lt už bilietus - ir štai, spektaklis prasideda.

Pirma, kas atkreipė dėmesį - salė nebuvo tuščia. Žinia, nepalyginsi su ‘Nepriklausomybės dienos" ažiotažu, tačiau tautos užteko. Ir tai džiugina - nors man visai patikdavo stebėti filmus penkių ar šešių žiūrovų kompanijoje; ypač smagiai tai atrodydavo gigantiškoje ‘Lietuvos’ kinoteatro salėje.

...Bet jau jaučiu niuksus į pašonę. "Gerai, gerai, o kaip pats filmas?".

O filmas patiko. Vyresnio amžiaus skaitytojams galima jį apibūdinti kaip rimtai juokingą, puikiai surežisuotą, keliantį visokiausių minčių, vietomis netgi sukrečiantį. Jaunesniesiems užtenka pareikšti, kad "Visuomenė prieš Larry Flynt" kala į klyną. Smarkiai.

Ir vieniems, ir kitiems į jį nueiti būtina.

"Visuomenė prieš Larry Flynt" - labai spalvingas reginys. Spalvingas ir vizualiai, ir emociškai. Daugelis scenų gan plakatiškos - tačiau įspūdį palieka neišdildomą. Man pačiam ypač užsifiksavo epizodas, kuriame pirmame plane Flyntas rėkia savo monologą apačioje sustojusiai miniai - monologą, kurio motto "Seksas geriau nei karas", o už jo ant gigantiško ekrano demonstruojami jo kalbą iliustruojantys smurto ir sekso vaizdai. Labai įspūdingos teismų scenos - galbūt persiskaičiau Grishamo bestselerių, tačiau kažkodėl stebėdamas Flynto advokato kautynes su oponentais jutau adrenalino bangas per visą kūną.

Galima būtų ilgai nagrinėti visas filmo peripetijas, šifruoti režisieriaus bandytas perduoti žinias, vaizduoti nusimanantį kino mene - bet kam. Verčiau nueikite patys. Nepasigailėsite.