Koncepcija, dizainas ir turinys
©1996 Silicon Lights

Šis puslapis geriausiai matomas su Netscape Navigator 3.0

...o blogiausiai - su MS Internet Explorer 3.0

Leidykla "Tyto Alba" neseniai išleido dar vieną knygą iš serijos "Garsiausios XX a. pabaigos knygos". Tai Einar Mar Gudmundsson (islandu raides ismestos) knyga "Visatos angelai". 1995 m. ši knyga buvo apdovanota Šiaurės kraštų Tarybos premija.

Redakcijos nuomone, tai "subtilaus juodojo humoro kupini psichinio ligonio Pauliaus atsiminimai". Tai knyga apie "protą beprotybėje", parašyta žmogaus, turėjusio brolį - psichinį ligonį.

Visa knyga - tai daugelio trumpu epizodų kratinys: minčių šėlsmas ir staiga vėl kapų tyla, ramybė. Taikliai redakcijos panaudota sąvoka "subtilus juodas humoras". Net ir juodojo humoro megėjai čia nelabai ras iš ko pasijuokti. Kartais tai juokas pro ašaras, nors dažniausiai tai tiesiog staigiai užbaigta, ar net nutraukta mintis, vienam sukelianti šypseną, kitam ašaras, trečią verčianti susimąstyti. Tai tiesiog yra kitas pasaulis, su sava logika, savom taisyklėm, savais paaiškinimais paprastiems dalykams: Domėjimasį genealogija aš aiškinu medžių stygiumi šalyje. Kadangi medžių reta, žmonės linksta prie giminės medžių ir suranda savo mišką tarp protėvių. Keistai ir kartu tikroviškai bei visai nuoširdžiai skamba frazės, nežinia kaip atsidurusios tekste: Gal pasaulis buvo bepavirstąs drakonu ? Kur prasideda beprotybė ? Kur riba tarp visuomenės tvarkos ir chaoso ? Kas tie tikrieji ligoniai ? Tai temos, dažnai gvildenamos panašioje literat ūroje. Tačiau ta painiava, kuri vėliau apsigyveno mano galvoje, jau buvo sankcionuota vyriausybės ir Altingo deputatų tą atmintiną dieną. Pasaulis staiga pasidarė panašus į psichinio ligonio atvaizdą, beprotiškas ir perskilęs pusiau; pasaulis tapo chronišku kliedesiu. Toks vaizduojamas tas Pauliaus pasaulis. Tokia yra ir knygos dvasia. Toks jos ir stilius. Galima atsekti šiokį tokį loginį ryšį tarp gretimų skyrių, tačiau ateitis čia dažnai susipina su praeitimi, o realu s pasaulis paskęsta prisiminimuose. Klaidinga būtų manyti, kad knyga vien ligonio kliedesys. Ne. Tai vieno gyvenimo istorija. Tai istorija apie tai kaip paprastas vaikinukas tampa ligoniu, kaip elgiasi "proto prašviesėjimo" laikotarpiais ir pan. Knygoje galima aptikti ir Hėgelio, Testamento, muzikiniu grupiu "The Who" ir "The Beatles" citatu, tikrovės palyginimų su pamišusio genijaus Šagalo paveikslais ar su Frenku Zapa. Tai taip pat ir daugybė persipynusių gyvenimų, klajonių, valkatavimų. Antroje knygos dalyje dėmesys skiriamas Klepuro ligoninei, jos gyventojams ir trumpom laisvės akimirkom, nors Klepuro ligoninė - tai visos knygos fonas. Tiems, kas neskaitys šitos knygos vien todėl, kad ji apie silpnapročius - irgi yra autoriaus žodis: Pats realizmas, žinoma nėra trūkumas - žmonės nieko neturi prieš realizmą, tačiau Bergsteinno realizmui būdinga tai, kad beveik visuose jo tapytuose paveiksluose matyti Klepuro ligoninė. "Tu iš tiesų pagalvok, Bergsteinai,- dažnai atvirai sako jam Kudis, - ar nors vienas normalus žmogus norės, kad ant jo sienos kabėtų beprotnamis ?"

Taigi ir siūlau tiems kas laiko save protingais: neskaitykit...