Koncepcija, dizainas ir turinys
©1996 Silicon Lights

Šis puslapis geriausiai matomas su Netscape Navigator 3.0

...o blogiausiai - su MS Internet Explorer 3.0

Šių metų spalio 12 dieną įvyko dalinis saulės užtemimas, kuris buvo matomas ir Lietuvoje. Tai paskutinis žymesnis įvykis šių metų danguje. Tikiuosi, kad jis paliko didelį įspūdį visiems jį stebėjusiems. Užtemimas prasidėjo 16:21 ir truko daugiau nei dvi valandas - iki 18:37, todėl jo pabaigą matė tik vakarinės Lietuvos dalies gyventojai (saulė Vilniuje nusileido 18:27). 17:30 mėnulis uždengė didžiausią dalį - beveik du trečdalius. Virš Vilniaus buvęs plonas debesų sluoksnis netgi padėjo stebėti, kadangi buvo galima gana ilgai žiūrėti į saulę plika akimi, nors turbūt daugeliui po to liejosi spalvos. Nemaža dalis užtemimą isivaizdavo kaip tamsą, tačiau jiems teko nusivilti, nes buvo praktiškai taip pat šviesu, kaip ir paprastą dieną. Saulė po truputį tapo panaši į "riebią" mėnulio delčią, kuri vėliau pavirto priešpilniu. Ypač gražiai atrodė, kai "iškąsta" saulė kirsdavo lėktuvų paliktas juostas, kurios tuo metu iš šviesiai geltonų pavirsdavo į juodas. Vilniaus kalnai buvo nusėti stebėtojų su aprūkyto stiklo šukėmis. Štai ant paprastai gana ramaus Pučkorių skardžio (pakeliui į Naują Vilnią, prie Vilnelės) atvyko net trys jaunavedžių poros su palyda. Todėl romantikos teko pasieškoti kitur.

Didesni ar mažesni daliniai saulės užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 2-3 metus, o pilni įvyksta kas 200-300 metų. Todėl mums galima sakyti pasisekė, nes paskutinis pilnas užtemimas vyko 1954 m. o kitas nusimato 2075. Tačiau tie, kurie nerizikuos sulaukti, gali 1999 metais apsilankyti vakarų Europoje. Ankščiau buvo manoma, kad saulės ir mėnulio užtemimai - blogį lemiantys ženklai. Jais "spekuliuodavo" žyniai, valstybių vadovai ir kiti, sugebantys apskaičiuoti užtemimo datą. Keletas jų gana smarkiai pakeitė pasaulio istoriją.

1504 m. savo ketvirtosios kelionės į Ameriką metu Kolumbas susidūrė su rimtomis problemomis. Laivai buvo prastame stovyje ir juos išvilko į krantą Jamaikoje. Daug maisto atsargų buvo pavogta, pusė įgulos sukilo, o vietiniai indėnai atsisakė tiekti maistą. Tada Kolumbui šovė išganinga mintis - iš europos mokslininkų sudarytų kalendorių jis žinojo, kad turi įvykti mėnulio užtemimas. Jis paskelbė indėnams, kad dėl jų nenoro tiekti maistą mėnulis dings. Kai taip ir atsitiko, problemos dėl maisto buvo išspręstos. Beje, mėnulio užtemimai tiesiog "persekiojo" Kolumbą. Pačios pirmosios kelionės metu taip pat įvyko užtemimas. Jei Kolumbas savo apskaičiavimuose nebūtų įvėlęs žioplos klaidos, jis tikrai būtų supratęs kad atrastoji žemė nėra Indija.

Kaip matome (ir prisimename iš mokyklinio astronomijos kurso, o gal kam ir bobutė pasakojo), Saulės užtemimas įvyksta visai ne dėl drakono, ryjančio mūsų numylėtą žvaigždę. Vienintelis šio pasibaisėtino reiškinio kaltininkas - Mėnulis, kartas nuo karto įsigudrinantis įsisprausti tarp Saulės ir Žemės....

Gaila, kad Silicon Lights įgulai nepavyko nufotografuoti Saulės užtemimo Vilniuje - nepadėjo net ir dvigubas tamsių akinių filtras prieš fotoaparato objektyvą. Taigi iliustracijos vaizduoja kitus užtemimus.